www.siandien.info

• 

Sąjūdis už Lietuvos miškus ir Labanoro klubas kreipėsi į šalies vadovus ir aplinkos ministrą dėl Lietuvos miškų išsaugojimo. Pateikiame visą tekstą.

LR Prezidentui J.E. Gitanui Nausėdai
LR Seimo Pirmininkei J.E. Viktorijai Čmilytei – Nielsen
LR Premjerei J.E Ingridai Šimonytei
LR Aplinkos ministrui Simonui Gentvilui
Kopija: Lietuvos Respublikos Seimo nariams, Generalinei prokuratūrai

Dėl Lietuvos miškų išsaugojimo
Vilnius, 2021 m. sausio 11 d.

Lietuvos miškai yra brangiausias mūsų turtas, priklausantis visiems Lietuvos žmonėms, todėl visi mes, Lietuvos gyventojai, turime teisę dalyvauti priimant sprendimus dėl Lietuvos miškų likimo ir jų išsaugojimo ateities kartoms.

• 

LR Seimas, Vyriausybė privalo atsižvelgti į visuomenės nuomonę dėl jos turto miškų valdymo, apsaugos bei naudojimo. Miškai turi teikti maksimalią daugiafunkcinę naudą visai visuomenei, bet ne vienai suinteresuotų asmenų grupei atstovaujančiai tik medienos pramonės interesus.

Buvusi Lietuvos Respublikos Vyriausybė ciniškai ir arogantiškai nesiskaitė su visuomenės nuomone dėl jos turto miškų naudojimo ir apsaugos, nevykdė savo programos įsipareigojimų mažinti plynųjų miško kirtimų apimtis, saugoti žmonių gyvenamąją aplinką, ekosistemas.

Pažeisdama teisėkūros atvirumo ir skaidrumo principus bei konstitucinį teisinės valstybės principą, visuomenei nežinant ir neturint galimybių dalyvauti, tenkindama stambiosios medienos pramonės savininkų asmeninius interesus savo nutarimu net penkiems metams 6 proc. padidino vidutinę metinę miškų kirtimų normą, kuri jau buvo didinta keletą kartų ankstesnių vyriausybių.

• 

Nebuvo atsižvelgta į vietos bendruomenių nuomonę dėl jų gyvenamojoje aplinkoje esančių miškų naudojimo būdo ir apimčių, nesilaikė pažadų iki 30 proc. sumažinti didžiausią žalą miškams darančius plynuosius miško kirtimus,

S. Skvernelio Vyriausybė 2016 -2020 metais atstovavo ne Lietuvos visuomenės interesus, bet tenkino stambiosios medienos pramonės savininkų asmeninius interesus.

Dėl valstybinių miškų naudojimo būdo bei apimčių svarus žodis valstybėje turi tekti vietos savivaldai ir bendruomenėms, kurių gyvenamoje aplinkoje yra konkretūs miškai. Tuo tarpu šimtą metų miškus saugojusios ir puoselėjusios miškų urėdijos regionuose buvo sunaikintos.

Miškininkai, atidavę gražiausius gyvenimo metus miškų priežiūrai, aukščiausiųjų šalies pareigūnų buvo pažeminti ir apšmeižti. Smuko miškininko profesijos prestižas, vis mažiau jaunimo renkasi šią garbingą profesiją.

Reformos metu regionuose virš 1000 nieko nekaltų miškininkų, sąžiningai tarnavusių savo valstybei ir kitų su miškininkyste susijusių darbuotojų, tiesiog buvo išmesti į gatvę. Vieni tapo bedarbiais, kiti pašalpų prašytojais ar emigrantais.

• 

Sąjūdis už Lietuvos miškus ir Labanoro klubas kreipiasi į Jus ir prašo imtis iniciatyvos atkurti teisingumą, panaikinti antikonstitucinį miškų urėdijų sunaikinimo įstatymą, atkurti neteisėtai sunaikintas miškų urėdijas ir sugrąžinti į darbą visus neteisėtai atleistus miškininkus.

Tai, ką miškininkai kūrė ilgus metus, verslo grupuočių valdomų ir korumpuotų politinių partijų, gali būti sunaikinta artimiausiu metu. Konstitucinis Teismas pripažino, kad ši miškų reforma yra neteisėta, visiškai nepasiteisino sprendimas sunaikinti pelningai dirbusias urėdijas – 2020 metais Valstybinių miškų urėdija jau dirbo nuostolingai, o dėl smukusių supirkimo kainų dalis geriausios medienos miškuose buvo tiesiog supūdyta.

• 

Per praėjusius ketverius metus išduota leidimų iškirsti beveik 7000 ha draustinių miškų. Visa tai vyko minint Lietuvos draustinių įkūrimo 60 metų jubiliejų.

Nesulaukė visuomenė ir pažadų įgyvendinimo išsaugant vertingiausius šalies miškus – Punios šilą ir Labanoro girią. Punios šilas taip ir netapo rezervatu, o Labanoro giria negavo nacionalinio parko statuso, nors tą įpareigojantis atlikti Vyriausybės nutarimas priimtas dar 2018 metais (2018-12-12 Vyriausybės nutarimas Nr. 1274 „“Dėl Aukštaitijos nacionalinio parko planavimo schemos (ribų ir tvarkymo planų) rengimo
pradžios ir planavimo tikslų“.

• 

Lietuvos miškai atlieka labai daug įvairių ekologinių, socialinių ir kitų funkcijų, svarbių visai visuomenei, todėl jau artimiausiame Vyriausybės posėdyje nedelsiant atšaukite 2018 m. rugpjūčio 8 d. priimtą LR Vyriausybės nutarimą 6 proc. didinti vidutinę metinę valstybinių miškų pagrindinių kirtimų normą.

Priminsime, kad šis Vyriausybės nutarimas buvo priimtas slapta nuo visuomenės, prieštaraujant Aplinkos ministerijai, o šio klausimas Ministrų kabineto posėdyje svarstymas truko tik 25 sekundes.

Šis Vyriausybės žingsnis bent iš dalies užtikrintų, sugrąžintų pasitikėjimą valdžia, kad Lietuvos miškai teiktų maksimalią daugiafunkcinę naudą visai visuomenei ir valstybei, bet ne vienai suinteresuotų asmenų grupei, atstovaujančiai tik medienos pramonės interesus.

Pareikalaukite atsakomybės ir padarytos žalos atlyginimo iš politikų, pažeidusių LR Konstituciją, reformos vykdytojų bei kitų atsakingų asmenų, priėmusių neteisėtus sprendimus, sunaikinant pelningai dirbusias, miškus prižiūrėjusias ir saugojusias Lietuvos miškų urėdijas.

• 

Tuo pačiu sąjūdžio Už Lietuvos miškus ir Labanoro klubo vardu prašome:

1. Numatyti, kad visiškai nekertamų miškų plotas būtų ne 1 procentas, kaip dabar, o bent 15 proc., įtraukiant ir visus II grupės miškus ir suteikiant visuomenei šiuose plotuose lankytis, naudoti pažintiniais tikslais, miško terapijai ir pan. Tuo tikslu tokie nekertamų miškų masyvai turi būti kuo arčiau žmonių, t.y. kiekvienoje savivaldybėje.
2. Visose Lietuvos saugomose teritorijose, įskaitant ES saugomo tinklo ,,Natura 2000“ teritorijas, sustabdyti kirtimus tol, kol su suinteresuotomis visuomenės grupėmis, mokslininkais, miškininkais nebus suderinta visuose Lietuvos miškuose kirtimų tvarka, apimtys ir būdai, bus priimti miškų kirtimo apimtis ir tvarką reglamentuojantys teisės aktai.
3. Atkurti buvusį draustinių plotą, išbraukiant iš jo iškirstus miškus ir vietoj jų įtraukiant naujus, dar išlikusius, natūralius, brandžius miškus, kad faktinis saugomas miškų plotas nesumažėtų.
   Numatyti žymiai griežtesnę apsaugą visiems draustiniams, ypač hidrografiniams, apimantiems ežerus. Visų išlikusių inventorizuotų europinės svarbos buveinių įtraukimas į saugomas teritorijas ir apsauga, nepriklausomai nuo nuosavybės formos;
   Sutvarkyti saugomų, į Raudonąją knygą įrašytų rūšių sistemą taip, kad nebūtų išduodami leidimai kirsti mišką sklypuose, kur yra saugomų rūšių.
4. Atsisakyti „kompleksinės miškų paskirties“ saugomose teritorijose, nes akivaizdu, kad ta pati teritorija negali tarnauti ir rekreacijai, ir gamtosaugai, ir pramonei. Šioms sritims turi tarnauti atskiri miškai, todėl būtina tai aiškiai reglamentuoti teritorijų planavimo dokumentais.
5. Užbaigti Labanoro girios prijungimo prie nacionalinio parko procesą, kuris buvo numatytas 2018 metais Vyriausybės nutarimu, bet buvo sustabdytas buvusio Aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos. Taip pat užbaigti Punios šilo rezervato įsteigimo procedūrą. Numatyti, kad šie du valstybės masyvai būtų saugomi, kaip reprezentaciniai Lietuvos miškai: vienas rekreaciniu požiūriu, kitas – dėl biologinės įvairovės.
6. Panaikinti 2008 metų liepos 2 dienos Aplinkos ministro įsakymą Nr.D-362, kuriuo nustatyta pagrindinių miško kirtimų normos nustatymo metodika, pagal kurią visas kertamąją brandą pasiekęs miškų plotas miškuose, kuriuose galimi pagrindiniai kirtimai, turi būti iškirstas per 16 metų valstybiniuose miškuose ir per 10 metų privačiuose. Pagal šią metodiką brandūs miškai valstybiniuose miškuose turi būti iškirsti iki 2024 metų, bet, Vyriausybei padidinus kirtimo normą 6 procentais, šis terminas sutrumpėjo iki 2023 metų.
7. Nustatyti aiškias vandens apsaugos zonas miško žemėje prie visų dydžiu vandens telkinių ir saugoti jose esančius miškus nuo žalingų poveikių. Dabar prie mažesnių nei 50 ha ežerų vandens apsaugos zona lygi vandens apsaugos juostai, o prie didesnių vandens telkinių esančiose platesnėse apsaugos zonose pilnu tempu vykdomi kirtimai.
8. Miško dirvožemis yra ateities miškas, todėl siekiant sumažinti miško dirvožemio eroziją vandens telkinių pakrantėse, hidrografiniuose draustiniuose, stačių šlaitų miškuose ir siekiant sumažinti žalingą poveikį saugomoms reljefo formoms, raginami atvejinius kirtimus, kuriais miškas pilnai iškertamas per du kirtimo atvejus, prilyginti plyniems kirtimams, kurie šlaitų miškuose dėl aukščiau minėtų priežasčių yra draudžiami. Tam reikia priimti atitinkamas LR Specialiųjų žemės miško naudojimo sąlygų įstatymo pataisas.
9. Panaikinti prekybos mediena iš valstybinių miškų tvarkos nuostatas, sudarančias išskirtines sąlygas grupei suinteresuotų asmenų pigiau įsigyti medieną iš valstybinių miškų valstybės ir kitų rinkos dalyvių sąskaita.
10. Kreiptis į Generalinę prokuratūrą ir reikalaukite pradėti tyrimą dėl stambiosios medienos pramonės verslo grupių, su tuo susijusių politikų ir kitų interesų grupių galimo neteisėto poveikio, neteisėtos įtakos, siekiant suinteresuotoms stambiojo medienos verslo grupėms ir susijusiems asmenims išskirtinių sąlygų, palankių sprendimų valstybinių miškų užvaldymo, miškų naudojimo bei prekybos mediena išskirtinėmis sąlygomis iš valstybinių miškų srityse, tuo valstybės biudžetui kiekvienais metais padarant iki 100 mln. Eur žalą.
    Sąjūdis už Lietuvos miškus ir Labanoro klubas atkreipia Jūsų dėmesį, kad nesiėmus neatidėliotinų priemonių, praktiškai visai nebeturėsime brandžių miškų valstybiniuose miškuose. O juk būtent brandūs miškai yra patys vertingiausi tiek rekreaciniu, tiek ekologiniu požiūriu.
    Miškas mums, žmonėms, reikalingas visur, nes tai yra visų mūsų gyvenamoji aplinka. Todėl su mišku privalome elgtis tausojančiai ir pagarbiai, nesvarbu, kokiai miškų grupei jis būtų priskirtas.
    Tuo pačiu informuojame, kad jeigu Aplinkos ministerija tęs buvusių vadovų tradicijas ir toliau išskirtinai gins medienos pramonės interesus, karantinui pasibaigus nuolat organizuosime protesto akcijas prie Aplinkos ministerijos, kitų valdžios institucijų, reikalausime atšaukti iš pareigų Aplinkos ministrą.

Pagarbiai

Gintautas Kniukšta
Sąjūdžio už Lietuvos miškus pirmininkas

Andrejus Gaidamavičius
Labanoro klubo prezidentas