Jūs esate
Pagrindinis > Pradžia > „Kreipiausi į VPT ir STT dėl milijoninių viešinimo kontraktų Žemės ūkio ministerijoje“

„Kreipiausi į VPT ir STT dėl milijoninių viešinimo kontraktų Žemės ūkio ministerijoje“

Seimo nario R. Žemaitaičio pranešimas : „Kreipiausi į VPT ir STT dėl milijoninių viešinimo kontraktų Žemės ūkio ministerijoje“

Po žiniasklaidoje paviešintos informacijos apie tai, kad Broniaus Markausko vadovaujamoje Žemės ūkio ministerijoje už 6 milijonus eurų (beveik 21 mln. litų) perkamos viešinimo paslaugos, kurių kaina gerokai viršija vidutines rinkos kainas, Seimo narys ir partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą (VPT) bei Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT) su prašymu ištirti ir įvertinti ministerijoje vykdomus viešuosius pirkimus.

„Aš suprantu, kad artėja rinkimai ir kai kam kyla pagundos pasinaudoti administraciniais resursais, taip pasireklamuoti. Bet naudoti valstybės pinigus asmeninei reklamai yra ne tik kad nepadoru, bet ir nusikalstama, – sakė R. Žemaitaitis. – Štai vienoje televizijoje jau pasirodė net 7 min. trukmės reportažas , kuriame ministras B. Markauskas ilgai ir nuobodžiai pasakoja ar klestėtų žemės ūkis Lietuvoje, jei nebūtų europinių išmokų. Kaip vertinti tokį televizijos reportažą. Kiek už jį sumokėta, kas mokėjo? Kaip vertinti tokio galimai už biudžeto lėšas nupirkto reportažo turinį, kokią naudą jis duoda? Ar galima čia padaryti naudos ir kaštų analizę? Kokią naudą iš tokio reportažo gauna visuomenė?“

Žemės ūkio ministerija perka 12 minučių animuotą vaizdo klipą už 22680 eurų. Už įrašą „Facebook“ moka 100 eurų, o už vieną „kliką“ (paspaudimą) ir iš „Google“ paieškos sistemos atvestą lankytoją – po 36 euro centus. Už reportažą – 18 tūkst. eurų.

Seimo nariui kilo abejonių ar tai yra realios, adekvačios, rinkos vidurkius atitinkančios, komerciškai logiškos ir prasmingos kainos.

Štai vienoje televizijoje jau pasirodė net 7 min. trukmės reportažas , kuriame ministras B. Markauskas ilgai ir nuobodžiai pasakoja ar klestėtų žemės ūkis Lietuvoje, jei nebūtų europinių išmokų. Kaip vertinti tokį televizijos reportažą. Kiek už jį sumokėta, kas mokėjo? Kaip vertinti tokio galimai už biudžeto lėšas nupirkto reportažo turinį, kokią naudą jis duoda? Ar galima čia padaryti naudos ir kaštų analizę? Kokią naudą iš tokio reportažo gauna visuomenė?“

„Kiek dar reikia atspausdinti bukletų, ištransliuoti reklaminių reportažų arba parašyti reklaminių straipsnių, kad Lietuvos žemės ūkis pakiltu su tokia energija kaip pakilo tarpukariu, be jokių ES paramų, be reklamos, tiesiog paprastu darbu, žmonių užsidegimu, darbštumu ir valdžios kompetentingais, savalaikiais ir racionaliais sprendimais, – sakė R. Žemaitaitis. – Dabar, kai Vyriausybė sako, kad neturi 1,4 milijono eurų rezidentų atlyginimams padidinti, 6 milijonai Žemės ūkio ministerijos reklamai yra. Kai nėra milijono ar pusantro milijono ūkininkavimui nepalankių žemių tyrimams ir įvertinimui, kelis kartus daugiau pinigų galimai „propagandinei“ produkcijai – prašom“.

Buvo auksiniai miltai, auksiniai šaukštai, o dabar, anot R. Žemaitaičio, panašu, kad eina kalba apie auksinius mikrofonus ir auksinius plunksnakočius.

Be to, visus Žemės ūkio ministerijos viešinimo konkursus laimėjo didžiausią kainą pasiūlę dalyviai, nes, kaip teigiama, kitų kompetencija neatitinka reikalavimų.

„Kompetentingesnių už vieno žmogaus įmonę „Informacijos vadybos agentūra“ Lietuvoje nebėra. Ar tikrai tai pati kompetentingiausia organizacija? Ir kas išties slepiasi už tos vieno asmens įmonės, už to Rusijoje telkšančio ežero Imandra vardu pavadinto asmens?“ – retoriškai klausia R. Žemaitaitis.

siandien,info, lrs.lt

Parašykite komentarą

Top