Kęstutis DIDŽIULIS, www.verslaspolitika.lt

 

Liepos pabaigoje parengta interpeliacija Vilniaus mero R. Šimašiaus pavaduotojui L. Kvedaravičiui, surinkta daugiau kaip trečdalis reikiamų tarybos narių balsų.

“Strategiškai svarbūs Savivaldybės projektai, kuriuos kuruoja L. Kvedaravičius, lydimi korupcijos skandalų ir patekę į teisėsaugos institucijų akiratį, smarkiai vėluoja, netinkamai įgyvendinami, su tiekėjais vėluojama atsiskaityti. R. Šimašiaus komanda deklaravo skaidrumą, tačiau matome interesų grupių protegavimą ir visišką nekompetenciją”, – sakė Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) frakcijos Vilniaus miesto savivaldybės taryboje seniūnas Žilvinas Šilgalis.

Pasak Ž. Šilgalio, vicemeras nesusitvarko su savo pareigomis, o jo pagrindinės kuruojamos veiklos sritys – miesto plėtra, neformalusis ugdymas, viešasis transportas, vandentiekis ir atliekų tvarkymas – apverktinos būklės.

Pirmiausia A. Zuoko komandos nariams įtarimų sukėlė Vilniaus miesto savivaldybės sprendimas leisti konkursą laimėsiančiam koncesininkui ant Šeškinės kalno, šalia būsimo daugiafunkcio stadiono, statyti daugiabučius.

Specialiųjų tyrimų tarnyba pateikė išvadą, kad Šeškinės daugiafunkcinio centro projektas vykdomas neskaidriai, bei STT nuomone, sudarytos prielaidos galimai korupcijai.

Vilniaus miesto savivaldybės meras šiuos galimus korupcinius įtarimus kategoriškai neigė, tačiau po Liberalų sąjūdžio korupcijos skandalo buvo priverstas pripažinti savo klaidas ir šioje Taryboje jau teikiamas atsisakymas leisti statyti gyvenamuosius namus ant Šeškinės kalno.

„Strategiškai svarbūs Savivaldybės projektai, kuriuos kuruoja L. Kvedaravičius, lydimi korupcijos skandalų ir patekę į teisėsaugos institucijų akiratį, smarkiai vėluoja, netinkamai įgyvendinami, su tiekėjais vėluojama atsiskaityti. R. Šimašiaus komanda deklaravo skaidrumą, tačiau matome interesų grupių protegavimą ir visišką nekompetenciją“.

Ministro Pirmininko patarėja Jūratė Juozaitienė taip pat pripažino kad Vilniaus miesto savivaldybės derintos Daugiafunkcinio centro koncesijos sąlygos būtų naudingos koncernui „MG Baltic“, kurio statybų įmonė „Mitnija“ paprastai dalyvauja tokiuose projektuose.

Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) frakcija teigia, kad L. Kvedaravičius galimai protegavo ir verslininkų interesus, kurie ketino statyti krematoriumą Pavilnių ir Verkių regioniniame parke, Olandų gatvėje.

„Jis vėlesniuose viešuose pasisakymuose kategoriškai neigė, kad proteguoja verslininkų planus statyti krematoriumą Olandų gatvėje, kai dar 2015 m. Savivaldybės administracija pritarė krematoriumo statyboms, o pasitarimo pas L. Kvedaravičių metu buvo duotas nurodymas Miesto plėtros departamentui derinti projektą ir ruošti tam reikalingus sutikimus. Ir tik kilus visuomenės pasipriešinimui, Taryba nubalsavo prieš jo statybas“, – teigiama pranešime.

Anot frakcijos, taip pat aiškėja, kad koncernas „MG Baltic“ turėjo interesų ir dėl baseino Vilniuje, S. Neries g., statybos darbų. Konkursą laimėjo įmonių grupė, koncerno “MG Baltic” įmonę “Mitnija” samdanti kaip rangovą.

Be to, konkurso laimėtoju paskelbta įmonė pasiūlė 700 000 eurų didesnę kainą.

Priimta, kad tokiais atvejais būna skelbiamas naujas atviras konkursas, tačiau Vilniaus miesto savivaldybės sprendimu buvo pereita prie tiesioginių derybų. Viešųjų pirkimų tarnyba paskelbė, kad šis viešasis pirkimas turi būti nutrauktas.

Dar daugiau, pirkimo sąlygose buvo dirbtinai ribojama konkurencija, nustatant perteklinius kvalifikacinius reikalavimus. Vilniaus miesto sporto infrastruktūros plėtra – viena iš mero pavaduotojo L. Kvedaravičiaus kuruojamų sričių.

Akivaizdu, kad sporto infrastruktūros plėtra vykdoma ypač neskaidriai ir pasak Viešųjų pirkimų tarnybos, pažeidžiant viešojo pirkimo įstatymą.

Dėl vėlavimų rangovas “Kauno tiltai” gali reikalauti 5 procentų metinių palūkanų (netesybų), kas šiuo metu sudarytų 1 milijoną eurų, kuriuos turės padengti mokesčių mokėtojai. Europos Komisija nėra patvirtinusi dalies Vilniaus vakarinio aplinkkelio III etapo statybos darbų finansavimo.

„L. Kvedaravičiaus kuruojamos Vakarinio aplinkkelio statybos taip pat nuolat kybo ant plauko dėl vėluojančių atsiskaitymų su rangovais.
Šiuo metu rangovai jau atliko darbų už daugiau nei 50 mln. eurų. Ir nors Savivaldybė papildomai pasiskolino 28 mln. eurų, įmonė pirmą apmokėjimą gavo tik birželio mėnesį – 5 mln. eurų.

Dėl prasto vicemero kuruojamo darbo ir laiku nepateiktų dokumentų, ES lėšos pasieks rangovus geriausiu atveju tik rugpjūčio mėnesį”,- teigiama pranešime.

Dar pavasarįVilniaus miesto savivaldybės tarybos narys, ilgametis Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas kritikavo Remigijaus Šimašiaus per metus nuveiktus darbus.

„R. Šimašiaus pristatyta metinė Vilniuje nuveiktų darbų ataskaita yra tas pats, kas pasigirti, jog kas rytą valaisi dantis, kas ir taip turi būti savaime suprantamas dalykas. Darbai, kuriais giriamasi, – tiesiog kasdieninės miesto higienos klausimas.

Ataskaita rodo, kad miestas prarado viziją, ambicijas ir energiją, toji vizija – tokia kukli, kad miesto valdžia į ją įtraukė net ne savo projektus, Vyriausybės inicijuotus projektus ar vaikų renginius ir pan. Per metus neparengta jokių stiprių investicinių projektų“, – teigė A. Zuokas.

Anot jo, daugybė projektų ir suplanuotų darbų buvo nukišti į stalčius, pradėti konkursai – nutraukti, o paskui vėl skelbti tomis pačiomis sąlygomis iš naujo.

„Trejus metus būdamas Vilniaus meru siekiau, kad Vilnius gautų didesnę GPM dalį. Galiausiai Konstitucinis Teismas patvirtino, jog Vyriausybė vilniečiams permetė finansinę naštą, todėl miesto biudžetas buvo papildytas apie 40 mln. eurų. Tik reikia apgailestauti, kad naudojami jie itin neefektyviai“, – pabrėžė A. Zuokas.

Anot A. Zuoko, R. Šimašius sausį vilniečiams žadėjo, kad „didesnį finansų tvarumą ir pokyčius pajus kiekvienas vilnietis“, tačiau Finansų ministerijos duomenys rodo, jog savivaldybės pradelstos skolos, palyginti su praėjusiais metais, padidėjo trečdaliu – net 31,6 mln. Eur.

„Miesto gyvenimas sustojo keleriems metams. Vilniečiai dėl naujos valdžios neveiklumo ir nekompetencijos prarado išties daug: pavyzdžiui, jau nuo šių metų sausio galėjo naudotis 100-tu naujų miesto autobusų, galėjo turėti kompleksiškai sutvarkytus kiemus ir gatves, ne tik užlopius duobes, bet ir įrengus taip trūkstamas parkavimo vietas.

Lietuvos sostinei reikia ne „lopų“, o realių darbų. R. Šimašius teigė, kad per metus pasiklojo gerą taką. Tačiau akivaizdu, kad takas buvo paklotas mūsų kadencijos, o jis ne tik kad nesugebėjo tuo taku pakilti, bet per metus nė trupučio nuo žemės neatsiplėšė“, – sakė A. Zuokas ir išvardijo pagrindinius svarbius miestui projektus, kurie jau galėjo būti įgyvendinti, tačiau buvo numarinti arba užstrigo dėl naujosios valdžios neveiklumo.

Šiais metais taip pat turėjo būti vykdoma oranžinių dviračių sistemos plėtra – turėjo atsirasti 12–18 naujų terminalų, tačiau projektas sustabdytas, tik viešumo dėka apskritai nebuvo nutraukta sutartis dėl projekto vykdymo.

2015 m. balandį sustabdytas vaizdo stebėjimo sistemos konkursas ir nėra aišku, kada bus skelbiamas naujas, todėl vilniečiai savo mieste negali jaustis saugūs.

Iš viso planuota renovuotuose ir atidarytuose darželiuose sukurti 900 vietų: Žirmūnų gatvėje esančiame lopšelyje-darželyje „Ąžuolas“ – 220 vietų, Justiniškėse esančiame lopšelyje-darželyje „Gluosnis“ – 210 vietų, Žolyno gatvėje esančiame darželyje „Žolynas“ – 120 vietų, naujai pastatytame darželyje Bajorų kalvų kvartale, kurio projektas jau buvo parengtas, – 240.

Praėjusią kadenciją pradėti rengti dokumentai naujiems darželiams Pilaitėje bei Balsiuose ir konkursui statyti naują darželį Visoriuose. Tačiau šie planai numarinti ir iki šiol realiai vietų skaičiaus darželiuose nepadaugėjo.

Buvo suteikta tik 100 Eur subsidija privatiems darželiams, tačiau ir jos tėvai finansiškai pajusti negalėjo, nes pakilo ir darželių kainos.

Įstrigusi ir keliasdešimties mokyklų renovacija; 22 mokyklos turėjo būti renovuotos 2015 m. , dalis nerenovuojama, dalis darbų persikėlė į 2016 m.

Vilnius turėjo turėti atliekų tvarkymo sistemą, kuri nebrangs. Tam buvo sukurta moderni požeminių konteinerių sistema, tačiau ir šis projektas užstrigęs. Miesto vaizdą iki šiol gadina perpildyti konteineriai su juose „dirbančiais“ žmonėmis.

Pagal 2015 m. planus pirmą šių metų ketvirtį jau turėjo būti pasirašyta Daugiafunkcinio stadiono Šeškinėje sutartis dėl projektavimo ir rangos darbų. Procesai įstrigę iki šiol ir neaišku, kada bus paskelbtas konkursas.

Į Antakalnyje esantį Vilniaus technologijų parką jau turėjo įsikelti pirmieji startuoliai. Dėl Vilniaus miesto savivaldybės kaltės projekto vykdymas su didžiuliais politiniais skandalais žiniasklaidoje nusikėlė beveik pusei metų.

Be to, A. Zuoko koalicijos planuoti iš europinių lėšų gauti 650 000 eurų Sapiegų parkui atnaujinti dėl naujosios administracijos nekompetencijos sumažėjo iki kiek daugiau nei 230 000. Nutrauktas tarptautinis gatvių apšvietimo konkursas. Vilniaus gatvės jau galėjo būti apšviestos moderniomis, taupiomis LED lempomis.

Vilniaus miesto valdžia savo ataskaitoje taip pat prisiima nuopelnus dėl 10 proc. sumažėjusios šilumos kainos, bet ji mažėjo tik dėl to, kad atpigo gamtinės dujos. Negana to, šilumos ūkis valdomas neracionaliai ir stichiškai – darželiai nešildomi šv. Kalėdų vaidinimų metu, paskui per anksti išjungiamas šildymas ir atnaujinamas iš naujo.

Ilgus metus derintas su architektais ir ekspertais, kuriuo Neries krantinė turėjo būti sutvarkyta kompleksiškai: nutiesti nauji takai, įrengtos prieplaukos, vietos kavinėms. Rezultatas – brangiai atliktas kosmetinis remontas.