Jūs esate
Pagrindinis > Savaitė > Kultūros viceministras A. Imbrasas prarado konservatorių pasitikėjimą

Kultūros viceministras A. Imbrasas prarado konservatorių pasitikėjimą

Kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson : „Esu ne kartą sakiusi, jog įstatymai galioja visiems“.

Kultūros ministrės konservatoriai klausia: ar po viešumoje pasirodžiusios informacijos viceministras A. Imbrasas neprarado jos pasitikėjimo?

Kaip skelbiama žiniasklaidoje, A. Imbrasas buvo įdarbintas VšĮ „Vilniaus festivaliai“ antraeilėse pareigose. Ten buvo įdarbinti Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro direktorius Gintautas Kėvišas bei kiti nacionalinių, valstybės turtą valdančių, kultūros įstaigų vadovai.

„Įvertinus viešai skelbiamą informaciją, kyla rimtų abejonių, ar šie asmenys nebuvo įdarbinti fiktyviai bei didelis susirūpinimas dėl šios įstaigos veiklos ir mokesčių mokėtojų pinigų panaudojimo skaidrumo“, – sako vienas iš kreipimosi autorių Vytautas Juozapaitis.

Dar 2009 m. vykdytas išorinis auditas pateikė nepalankias šiai įstaigai išvadas ir siūlė ją likviduoti.

Parlamentarai ministrės teiraujasi, ar skiriant A. Imbrasą viceministru jai buvo žinoma informacija apie VšĮ „Vilniaus festivaliai“ auditą ir jo neigiamus rezultatus? Taip pat atkreipia dėmesį, kad A. Imbrasas šiuo metu ministerijoje vykdo paramos meno kūrėjams bei Kultūros tarybos, skirstančios paramą, kontrolę.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai kreipėsi į kultūros ministrę Lianą Ruokytę-Jonsson, prašydami įvertinti, ar viceministras Audronius Imbrasas neprarado jos pasitikėjimo ir toliau gali užimti šias pareigas.

Beje, Kultūros ministerijos tyrimo grupė, vykdydama tyrimą dėl Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generalinio direktoriaus Gintauto Kėvišo darbo VšĮ „Vilniaus festivaliai“, kuriam jis nebuvo gavęs kultūros ministro leidimo, įvertinusi gautą iš VšĮ „Vilniaus festivaliai“ informaciją (etatų sąrašą ir pan.), nustatė, jog toje pačioje įstaigoje taip pat dirba ir Lietuvos nacionalinio dramos teatro vadovas Martynas Budraitis bei Lietuvos nacionalinės filharmonijos direktorė Rūta Prusevičienė.

Nei p. Martynas Budraitis, nei p. Rūta Prusevičienė nėra kreipęsi į kultūros ministrę, prašydami leidimo dirbti papildomą darbą, kaip to reikalauja įstatymai, taip pat nėra deklaravę šių darbinių ryšių savo privačių interesų deklaracijose. Kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson įpareigojo tyrimo komisiją įvertinti galimus darbo drausmės pažeidimus.

Kaip teigė kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson, „Esu ne kartą sakiusi, jog įstatymai galioja visiems, o nacionalinių kultūros įstaigų vadovams turi būti taikomi aukščiausi skaidrumo ir etikos standartai. Kultūra grįš į deramą vietą valstybėje ir visuomenėje, tik jei mes patys ją deramai atstovausime“.

Kultūros ministerija primena, kad pagal Lietuvos Respublikos profesionaliojo meno įstatymo nuostatas, nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų vadovams leidžiama dirbti kitą darbą ir gauti atlygį tik tuo atveju, jeigu tai nesukelia viešųjų ir privačių interesų konflikto ir nediskredituoja teatro ir koncertinės įstaigos autoriteto.

Visais atvejais leidimą dirbti kitą darbą privaloma gauti iš savininko teises ir pareigas įgyvendinančios įstaigos vadovo.

verslaspolitika.lt inf.

Parašykite komentarą

Top