Miesto savivaldybės teritorijoje žaliuojančių miškų priežiūra – specifinė ir ypač atsakinga. Kuo tvirti ir žavūs Pakaunės miškai, ,,Verslas ir politika“ 2015 m. vasarą teiravosi Kauno miškų urėdo Edmundo KOVALČIKO.

Ši urėdija palankiai vertinama dėl pasiekto didelio pelningumo. Įdomi ne tik patirtis, kaip sukuriama daug materialios naudos ir gamtos grožio, bet ir patyrusio urėdo Edmundo Kovalčiko pasiūlymai, pastebėjimai apie šalies miškininkystę.

Kauno miškų urėdija specifinė miesto miškais. Kaip pastaruoju metu Pakaunės giriose plečiasi lankytinų objektų geografija?

Kauno miesto savivaldybės teritorijoje miškų urėdija valdo daugiau kaip 400 hektarų valstybinės reikšmės miškų ir dar dvigubai tiek miškų ploto yra įsipareigojusi prižiūrėti pagal sutartis – tokių miškų, kurie šiandien patikėjimo teise dar nepriklauso miškų urėdijai.

Pakaunės miškuose gausu lankytojų visus metus, todėl rekreacinės infrastruktūros poreikis – labai didelis. Šiuo metu urėdija yra įrengusi ir prižiūri 59 rekreacinius objektus, daugiausia tai yra atokvėpio vietos ir poilsiavietės.

Šiais metais pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonę „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ urėdija yra pateikusi paraišką Karmėlavos girininkijos viešojo naudojimo rekreacinės miško infrastruktūros įrengimui. Jei paraiška bus įvertinta teigiamai ir bus skirta lėšų paramai, dar šiais metais miestiečiai ir miesto svečiai galės džiaugtis naujai įrengtu pėsčiųjų rekreaciniu taku su sporto, sveikatingumo įrenginiais ir kita tako rekreacine infrastruktūra.

Kaip pavyksta drausminti miško lankytojus, išvengti gaisrų?

Išvengti miško gaisrų esant tokiam intensyviam lankytojų srautui yra sudėtinga, daug darbo urėdijos miškininkai skiria švietėjiškai veiklai, ypač jaunosios kartos ugdymui. Miško gaisrams kilti palankiu laikotarpiu (balandžio–rugsėjo mėnesiais) užtikrinti priešgaisrinę miškų apsaugą mums padeda automatinė antžeminė miško gaisrų stebėjimo sistema. Į mobiliųjų operatorių bokštus įmontuoti detektoriai, centrinis stebėjimo pultas įrengtas miškų urėdijoje. Sistema pati aptinka dūmus ir nustato galimo gaisro vietą, tuomet apie galimai kilusį gaisrą operatorius praneša girininkijai, o jei pranešimas pasitvirtina, skubiai organizuojami miško gaisro gesinimo darbai.

Esant aukštai miškų gaisringumo klasei, be įprasto budėjimo, organizuojame reidus vakarais, po darbo valandų, ir savaitgaliais, poilsiavietėse ir gausiai lankomuose miško masyvuose. Reidų metu bendraujame su miško lankytojais, už lankymosi miške taisyklių pažeidimus kartais tenka įspėti ar net nubausti piniginėmis baudomis.

Kodėl šiandien tokia svarbi sanitarinė miškų apsauga?

Vasarą miškininkai daug dėmesio skiria  ir sanitarinei miškų apsaugai. Esant palankioms oro sąlygoms, daug žalos spygliuočių medynams gali padaryti liemenų kenkėjai, o ypač žievėgraužis tipografas. Todėl siekdami nuo kenkėjų apsaugoti medynus, organizuojame eglynų žvalgymą šviežiai užpultų medžių paieškai, nes kiekvienas laiku neaptiktas kenkėjų židinys gali padaryti kelis kartus didesnės žalos medynui kitais metais. Taip pat vasarą atliekame miško želdinių ir žėlinių apsaugos, miškų infrastruktūros tvarkymo bei želdinių priežiūros darbus.

Kaip sekasi realizuoti medieną ir siekti kuo didesnio pelno?

Per pirmąjį 2015 m. pusmetį buvo planuota parduoti 28,6 tūkst. m3 apvaliosios medienos, tiek ir parduota. Siekiant gauti daugiau pelno, stengiamasi pagaminti kuo daugiau didesnės kainos medienos sortimentų.

Sausio–birželio mėnesiais parduotos apvaliosios medienos vieno kubinio metro vidutinė kaina Kauno miškų urėdijoje sudarė 45 Eur, aplinkinėse urėdijose – 39 Eur, Lietuvos urėdijose – 41 Eur.

Už kokius pasiekimus palankiai vertinama Kauno miškų urėdijos veikla?

Urėdija palankiai vertinama dėl pasiekto didelio pelningumo. 2014 m. pelningumas siekė 6,6 proc., urėdijos grynasis pelnas buvo 173,7 tūkst. Eur.

Kaip modernizuojamas Raudondvario medelynas? Kiek toli iš jo nukeliauja sodmenys?

Raudondvario medelyne numatoma pertvarkyti pardavimo aikštelę,  laistymo sistemą.

Medelyne augalai išauginti iš čia surinktų sėklų, auginių, čia pat jie sėjami, dauginami, skiepijami, todėl puikiai tinka augti lietuviško klimato sąlygomis.

Sodmenys iš Raudondvario medelyno keliauja į tolimiausius Lietuvos rajonus. Juos perka įstaigos, gyventojai, želdintojai. Medelyno augalai kiekvieną sezoną pasiekia Uteną, Palangą, Ignalinos, Vilniaus, Joniškio rajonus ir t. t.

Kiek investicijų reikalauja miško keliai?

Urėdija 2015 m. užpajamavo naują kelią, kurį tiesė ketverius metus. Kelio ilgis yra 3,74 km. Jo  statyboms urėdija išleido 158 966 Eur.

2014 m. urėdija kelių priežiūrai ir remontui panaudojo 188 tūkst. Eur, o 2015 m. planuoja išleisti apie 100 tūkst. Eur.

Miškininkams užtenka laiko ir darbui su jaunąja karta. Kaip į miškų pasaulį viliojate moksleivius?

Darbas su jaunaisiais miško bičiuliais džiugina širdį, todėl laiko bendriems renginiams ar darbams visada randame. Šiais metais kartu su moksleiviais vykdėme įvairius miškų priežiūros ir tvarkymo darbus: kėlėme inkilus, sodinome ir tvarkėme mišką, dalyvavome miškotyros darbų konkurse, taip pat buvome pakviesti į mokyklose organizuojamus kultūros renginius. Tai dar kartą įrodo, jog vaikams įdomu susipažinti su gamta ir ją puoselėjančiais miškininkais.

Kokiu keliu turėtų sukti Lietuvos miškininkystė?

Pastaruoju metu gana dažnai aptarinėjamos valstybinių miškų valdymo sistemos reorganizacijos galimybės, tačiau konkretaus miškų ūkio pertvarkos modelio Aplinkos ministerija dar nėra patvirtinusi. Laikui bėgant keičiasi ir miškų urėdijoms keliami tikslai, didėja miškų socialinė vertė, tačiau ekonominė logika reikalauja gerų ekonominių rodiklių – tam, kad urėdijos teiktų didžiausios naudos valstybei.

Todėl manau, kad planuojant valdymo sistemos tobulinimą, labai svarbu nevykdyti reformos realiai miškuose dirbančių specialistų sąskaita, taip pat būtina formuoti privačių miškų priežiūros ir apsaugos tinklą, kuriam reikalingi aukštos kvalifikacijos miškininkai specialistai.

Lietuvoje miškininkystės mokslas formavosi Vokietijos, Švedijos šalių miškininkystės mokslo įtakoje (iš dalies – Rusijos), todėl ir naujų sprendimų tikėtis neverta. Tuo labiau, kad miškininkystės mokslų įstaigų pajėgos gerokai susiaurėjo.

Mūsų šalies praktinės miškininkystės pasiekimai yra gerai vertinami ir pripažįstami vienais pažangiausių Europoje. Tačiau, mano nuomone, reikėtų ryžtingai priimti sprendimus, atskiriant ūkinius miškus nuo apsauginių miškų, ūkiniams miškams iškeliant tikslų: maksimaliai didinti medienos tūrį ir kokybę, taikant kuo mažesnius gamtosauginius apribojimus.

Tuo tarpu miškai, esantys saugomose teritorijose, turi būti prižiūrimi ypač atsakingai, išryškinat saugomų objektų vertybes. Prie šių miškų priežiūros turėtų prisidėti ir savininkai.

,,Verslas ir politika“, 2015 m. liepa/rugpjūtis, Nr. 7/8 (68/69)