Jūs esate
Pagrindinis > Pradžia > Kurį kandidatą konservatoriai rems 2019 metų prezidento rinkimuose?

Kurį kandidatą konservatoriai rems 2019 metų prezidento rinkimuose?

 

Šalies vadovai D. Grybauskaitė ir V. Adamkus. Šiandien prezidentui Valdui Adamkui sukanka 92 metai.

Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partija rengia atvirus pirminius rinkimus, kurių metu paaiškės – kurį kandidatą – Ingridą Šimonytę ar Vygaudą Ušacką – partija rems 2019 m. prezidento rinkimuose.  Rinkimuose varžosi du kandidatai – Seimo narė, buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė ir diplomatas, buvęs užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas.

Kandidatas, kuris susilauks didesnės balsuojančių rinkimuose paramos, taps TS-LKD partijos remiamu kandidatu 2019 m. prezidento rinkimuose.  Balsuoti gali visi TS-LKD partijos nariai bei iš anksto užsiregistravę dalyvauti pirminiuose rinkimuose nepartiniai.

2014 m. Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD)  Prezidento rinkimuose rėmė dabartinę šalies vadovę Dalią Grybauskaitę,o tuometinio TS-LKD pirmininko Andriaus Kubiliaus teigimu, konservatoriai siekia, kad Lietuvai ir toliau vadovautų asmuo, pelnęs tarptautinį pripažinimą.

„Kitų kandidatų, kuriuos iki šiol matome, programos turi vieną vienintelį punktą – visi prieš D. Grybauskaitę. Kaip žinome, Kremlius sako tą patį, todėl pasirinkimas paprastas, argumentai už taip pat pakankamai paprasti. Mes dirbome kartu, ne su viskuo galbūt sutikdavome, kartais pasiginčydavome, bet esminiais strateginiais klausimais – įveikiant ekonominę krizę, pertvarkant energetiką, galų gale užsienio politikoje, toje pačioje Rytų partnerystės politikoje ir, pagaliau, apsaugant Lietuvą nuo neskaidrių populistinių politinių jėgų – mes dirbome kartu. Todėl esame įsitikinę, kad nėra prasmės ieškoti kito prezidento“, – sakė tuometinis partijos lyderis.

Atvirų TS-LKD rinkimų aktyvumas lapkričio 3 d.

19:00 val. duomenimis
BENDRAS: 30,42 proc. (10142 iš 33 339)
Partijos narių: 25,31 proc.  (3816 iš 15 080)
Ne partijos narių: 34,65 proc. (6326 iš 18 259)

Kaip aš suprantu Prezidento vaidmenį?

 

Ingrida Šimonytė:Prezidentas gali ir privalo būti Konstitucijos garantas

Ingrida Šimonytė. Nuotr. iš asmeninio archyvo.

„Nežarstysiu nesąžiningų pažadų: joks Prezidentas savo dekretais negali pakeisti nei parlamentinės daugumos, nei jos suformuotos Vyriausybės, kuri įgyvendina savo programą ir savo politiką. Negali pats sau vienas sukurti šalies ir kiekvienos jos šeimos gerovės. Tačiau Prezidentas gali ir privalo būti Konstitucijos garantas. Mano supratimu, tai reiškia: principingai ginti demokratiją, žmogaus teises, žodžio laisvę, nuosavybės neliečiamumą, teismų nepriklausomumą.

Savąsias kitokios politikos viltis sieju su vis dar tvirtu tikėjimu, kad savo šalyje galime susitarti.

Užtikrinti, kad būtų ginamas silpnesnis ir neliktų tų, kurie jaučiasi pamiršti. Ginti nuostatą, kad demokratija nėra daugumos diktatūra mažumai. Tikiu, kad kitokia politika gali prasidėti nuo grįžimo prie Konstitucijos ginamų esminių vertybių, kurios šiandien vis dažniau paminamos.

Savąsias kitokios politikos viltis sieju su vis dar tvirtu tikėjimu, kad savo šalyje galime susitarti. Susitarti, kokios būtent valstybės norime: kokio švietimo, kokio mokslo, kokios sveikatos ir socialinės apsaugos. Ir čia pat sutarti, sukirsti rankomis bei pasirašyti, kad sutinkame patys savo sutartąjį vaizdinį tinkamai ir sąžiningai finansuoti, užuot nuolat vaikiusis kuo mažesnių mokesčių ir kuo dosnesnių įsipareigojimų chimerą.

Tai būtų naujasis Lietuvos Kontraktas, naujas Lietuvos Sutarimas, kurį pakaktų pradėti vos keliose srityse, turint didesnių ambicijų ateičiai.

Susitarimas dėl krašto gynybos jau yra ta pirmoji kregždė. Tai ir patvirtinimas, kad susikalbėti vis dar galime. Bet vien jo nepakanka. Turime susigrąžinti tikėjimą, kad galime pasiekti susitarimą dėl Valstybės ir mūsų visų ateities. Tuomet galėsime darniau ir nuosekliau eiti į priekį nepriklausomai nuo to, kas kuriuo metu yra valdžioje, kas – opozicijoje.

Ir pagaliau, Valstybės saugumas – svarbiausias Prezidento ir mūsų visų rūpestis. Šalies Laisvė yra mūsų visų klestėjimo pagrindas. Ir čia nereikia kitokios politikos, nes negali būti jokių kompromisų dėl Laisvės. Lietuvos geopolitinė padėtis pati diktuoja atsakymus – mums reikia stiprios NATO, stiprios ir solidarios ES bei pakankamų mūsų pačių pajėgumų. Lietuvoje ir visame regione turi būti kuo daugiau Vakarų.

Saugios bei sėkmingos Ukrainos, Sakartvelo ir Moldovos bei jų sėkmingos pažangos europinės integracijos kelyje turime pasiekti ir dėl savęs pačių bei savo ateities.

Prezidentas nėra visagalis. Ir nėra stebukladarys. Tačiau savo intelektinėmis ir savo kūrybinėmis galiomis stipri tauta gali būti visagalė. Tai reiškia, kad galime vėl iš naujo atrasti, kaip šias galias įdarbinti tolesnei Valstybės kūrybai“.

Vygaudas Ušackas: Pirmas žingsnis: strategija 30-čiai metų.

Vygaudas Ušackas

„Pradėkime nuo vizijos. Visos savo gyventojų skaičiumi mažesnės šalys, kaip Airija, Izraelis, Singapūras, Liuksemburgas, Danija ar Šveicarija, kurioms pavyko įgyvendinti ekonominį proveržį, turėjo vieną bendrą vardiklį: aiškiai nubrėžtą nacionalinio vystymo strategiją mažiausiai 30 metų į priekį.

Visos šios šalys orientavosi į aukštos pridėtinės vertės paslaugų ir prekių eksportą , investicijas į švietimą, į infrastruktūrą ir konkurencingą mokesčių sistemą, kuri skatino talentų, kapitalo ir technologijų pritraukimą.
Dauguma jų pasirinko nišines industrijas kaip maisto pramonę, finansus, transportą, sveikatą ar aukštąsias technologijas.

Joms pavyko išauginti savo nacionalinius čempionus, kurie sukūrė savo intelektualinę nuosavybę, savo prekės ženklus ir kompanijas, kurios valdo visą vertės grandinę – nuo gamybos iki pardavimų.

Lietuvai nereikia kopijuoti kitų šalių strategijų – pasaulis nuolat keičiasi ir mes privalome susitarti dėl savo išskirtinio kelio, kuris telkia mūsų žmones.

Lietuvai nereikia kopijuoti kitų šalių strategijų – pasaulis nuolat keičiasi ir mes privalome susitarti dėl savo išskirtinio kelio, kuris telkia mūsų žmones.

Mes privalome nutarti, kurie ekonomikos varikliai atneš aukštesnes pajamas ateityje ir realistiškai įvertinti savo konkurencinius pranašumus globalioje ekonomikoje.

Visiems akivaizdu, kad Lietuva negali būti žemų atlyginimų šalis, konkuruojanti su Azijos gamintojais. Jau šiandien senojoje pramonėje darbo vietas keičia robotizacija ir dirbtinis intelektas.

Lietuva su maža vidaus rinka privalo eksportuoti daugiau aukštos pridėtinės vertės paslaugų. Savo ilgalaikėje strategijoje reikia išskirti sektorius, kur jau yra tvirti pamatai ir susiformavusi kritinė masė. Nacionalinė strategija privalo pagrįstai identifikuoti ir aiškiai įvardyti prioritetines ekonomikos vystymo kryptis.

Per būsimus 30 metų laimės šalys, kurios turės sumaniąją specializaciją ir puikiai įvaldys individualizacijos procesus, naudodamos informacines technologijas. Laimės šalys, kurios įdarbins dirbtinį intelektą atlikti rutininius darbus, bet išliks humaniškos ir jautriai bei kūrybiškai reaguos į žmonių poreikius ir investuos į darbuotojų aukštesnę kvalifikaciją.

Laimės tos šalys, kurios ne tik žiūrės, kaip perskirstyti mokesčius, bet galvos apie ekonominį konkurencingumą ir skatins gerai apmokamų darbo vietų kūrimą. Lietuva jau žengia šia kryptimi – turime sukūrę stiprų lazerių pramonės sektorių, įsibėgėja biotechnologijų įmonės, tačiau siekdami proveržio privalome tokių sektorių išskirti daugiau ir padėti jiems“.

siandien.info

Parašykite komentarą

Top