• 

Prigijo dvaro savininko vardas

Kupiškio rajone, Adomynėje esantis medinis dvaras yra tradicinio liaudiško klasicizmo stiliaus pavyzdys.

• 

Romas BEIŠTRAKIS, www.siandien.info, laikraštis ŠIANDIEN, Gintauto KNIUKŠTOS nuotraukos

Kupiškio rajone, Adomynėje esantis medinis dvaras yra tradicinio liaudiško klasicizmo stiliaus pavyzdys. Vietovės pavadinimas kildinamas iš dvaro savininko Adomo vardo.

Anksčiau ji vadinosi kitaip: Jonava, Aluotėlės, Kazimieravėlė. 1786 m. dvaras priklausė A. Pliateriui, nuo XIX a. pradžios jis priklausė Žurovskiams, o po 1876 m. – Vilėniškiams.

• 

Dvaro medinė sodyba yra prie kelio, nedidelės aukštumos šlaite. Kelias seniau buvo apsodintas medžiais ir turėjo vartus. Apie 1810 m. pastatytas medinis gyvenamasis namas, o pietinėje – ūkiniai statiniai, kurie jau neišlikę. Pastatas yra iš dviejų fligelių, L raidės formos.

Namas didelis, keturi įėjimai – pagrindinis nukreiptas į kelią. Į kelio pusę centre buvo iškilęs mezoninas, o šalia jo, dabar jau nesantis, portikas. Prieangių vienšlaičius stogus prilaiko kolonėlės. Namą puošia mūrinė arkada, pusapskritės arkos, plačios mentės. Aplink namą eina kelių traukų karnizas, paįvairintas smulkiais dantukais. Sienų kampai apkalti lentomis, imituojant rustus.

• 

Svečių ir gyvenamosios patalpos sujungtos anfilada. Tarp dviejų priemenių buvo virenė. Salone – geometrinio piešinio ąžuolinis parketas. Dar išlikę ir glazūruotų koklių, papuoštų augaline ornamentika, krosnių. Yra įsprūdinių durų su įmantriais kaltos geležies vyriais. Sienas puošė tapyti piliastrai, nišos ir karnizai.

Dvare užteko vietos ir bravorams, ir bažnyčiai

Maždaug prieš du šimtus metų čia buvo karčema, du bravorai, kuriuose pagaminta degtinė keliavo į Rygą. Dvaro pastatai užėmė beveik 8 margus žemės. Kiek vėliau dvare jau buvo 4 palivarkai, 7 kaimai.

Po rekonstrukcijos dvaras įgavo klasicistines proporcijas, atsirado puošnus interjero dekoras. Jis tapo tikra rezidencija. 1855 m. dvare pastatyta mūrinė Šv. Jono Nepomuko koplyčia.

• 

1880 m. dvarą iš Žurovskių nupirko eigulys Adomas Vilėniškis. Jis valstiečiams išpardavė dvaro žemės pakraščius, sau pasilikdamas 60 ha žemės.

Paragintas giminaičio kunigo Adomas nusprendė dvare pastatyti bažnyčią ir įkurti parapiją. Jis įpėdinių neturėjo, todėl 30 ha žemės, ūkio trobesius ir pusę dvaro rūmų užrašė bažnyčiai. Medinė bažnyčia buvo baigta statyti tik 1921 metais. Po septynių metų buvo įkurta ir parapija.

Po Antrojo pasaulinio karo rūmuose įsikūrė kolūkio kontora, kultūros namai, parduotuvė, pastatas pritaikytas kino rodymui, nugriauti senieji vartai, ūkiniai pastatai.

Dvaras pagražėjo – veikla suaktyvėjo

XX a. 9-ame dešimtmetyje pradėti dvaro rūmų tyrimai, parengtas restauravimo ir pritaikymo projektas. Atkūrus nepriklausomybę dvaras restauruotas, puoselėjamas parkas, išvalytas tvenkinys.

• 

2001 m. dvaras įrašytas į Kultūros vertybių registrą, o 2005 m. pripažintas valstybės saugomu. 2004 m. restauruojant dvarą aptiktas lobis. Tai daugiau kaip 280 sidabrinių tarpukario Lietuvos monetų, nukaldintų 1925–1936 metais. Jos perduotos Kupiškio etnografijos muziejui.

2016 m. metais dvare vyko Europos paveldo dienos. 2017 m. parengtas dvaro rūmų fasadų tvarkybos projektas. 2018 m. dvarvietė įtraukta į Kupiškio rajono lankytinų vietų sąrašą.

2019 m. dvare vyko Adomynės mažosios kultūros sostinės renginiai. Neseniai sutvarkytame kraštovaizdyje atsirado ir dailių medžio bei metalo skulptūrų. Adomynės dvaras garsus savo „Pagrabinėmis“ bandelėmis, kurias nuo XIX a. kepa tik Adomynėje ir jos apylinkėse, jos sertifikuotos tautinio paveldo ženklu.

• 

Adomynė garsėja darnia ir veiklia bendruomene. Jau keletą metų šio kaimo bendruomenė organizuoja edukacines programas – „Smagu širdžiai – gardu pilvui“, „Adomynės lobio ieškojimas“.

Dvaras įtrauktas į pažintinius maršrutus, kurie skirti ir aktyviems keliautojams, ir šeimoms bei senjorams. Dvare vyksta spektakliai, poezijos skaitymai, rengiamos jau tradicinėmis tapusios ir naujos šventė