Seimo narys, Sveikos gyvensenos komisijos pirmininkas Dainius Kepenis prieš rudens sesiją įregistravęs Seimo nutarimo projektą „Dėl sveikatos tausojimo ir stiprinimo politikos gairių patvirtinimo“ atsako į šį klausimą teigiamai. Tiesa, su sąlyga, kad Seimas pritars šiam projektui, o Vyriausybė parengs konkrečias jo įgyvendinimo priemones ir numatys atitinkamą finansavimą.

Sveikatos tausojimo ir stiprinimo politikos gairių tikslas – inicijuoti iš esmės naują Lietuvos sveikatos tausojimo ir stiprinimo politiką, kuri yra būtina siekiant įgyvendinti „Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“ numatytus tikslus, kad „sveikata vertinama kaip didžiausias turtas ir yra svarbi tiek asmens, tiek ir visuomenės gerovei, todėl sveika gyvensena yra nuosekliai ugdoma nuo pat mažens ir skiriamas ypatingas dėmesys ligų prevencijai bei sveikatos išsaugojimui“.

Gairėmis taip pat siekiama paskatinti Jungtinių Tautų 2015 m. rugsėjo 25 d. priimtos darnaus vystymosi darbotvarkės „Keiskime mūsų pasaulį. Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 metų“, ypač dėl skurdo panaikinimo, apsirūpinimo maistu ir geresne mityba, sveiko gyvenimo ir skatinimo visų amžiaus grupių gerovės užtikrinimo, nelygybės mažinimo, įgyvendinimą.

Anot D. Kepenio, būtinas integruotas požiūris – šalies ūkio sektoriai (sveikatos apsaugos, švietimo, sporto, žemės ūkio, susisiekimo, pramonės, aplinkos (statybos, būstas), turizmo ir kiti) turi būti plėtojami taip, kad kompleksiškai veiktų sveikatos tausojimo ir stiprinimo sritį. Seimo narys siūlo kartą per metus Seime surengti plenarinę diskusiją apie sveikatos tausojimo ir stiprinimo politikos įgyvendinimo rezultatus ir iššūkius.

Laikraštis „ŠIANDIEN” siūlo skaitytojams išsamiau susipažinti su Gairių projektu.

Sergame daugiau nei kiti europiečiai

Valstybės biudžetas, skirtas sveikatos apsaugos sistemai, per dvidešimt metų išaugo nuo 0,4 mlrd. eurų (1997 m.) iki 2,5 mlrd. eurų (2017 m.), tačiau Lietuvoje vidutinės gyvenimo trukmės rodiklis yra vienas mažiausių Europoje. Didžioji valstybės biudžeto lėšų dalis skiriama gydymui, medicininėms priemonėms ir farmacijai, o gyventojų sveikatai stiprinti – tik apie 5 procentus.

Lietuvos namų ūkiams tenka pernelyg didelė sveikatos sistemos finansavimo našta, nes kas dešimtas namų ūkis patiria vadinamąsias katastrofines sveikatos išlaidas (pagal PSO metodiką, tokiomis vadinamos išlaidos sveikatai, kurios viršija 40 proc. namų ūkio išlaidų, atmetus būtinąsias – maistui, būstui ir pan.).

Valstybinės ligonių kasos (2017m.) duomenimis, Lietuvoje pacientai už sveikatos paslaugas 30 proc. išlaidų turi susimokėti asmeninėmis lėšomis, kai tuo tarpu ES vidurkis – apie 15 procentų.

Lietuvoje (2015 m.) tikėtina sveiko gyvenimo trukmė yra trumpiausia ES ir siekia 74,6 m., kai tuo tarpu ES – 80,6 m. Širdies ir kraujagyslių sistemos ligos tebėra pagrindinė mirties priežastis. Dėl to mirė daugiau nei pusė (56 proc.), nuo piktybinių navikų – 20 proc., o nuo išorinių mirties priežasčių – 7 proc. visų mirusiųjų. Lietuvoje 2014 m. dėl su alkoholio vartojimu susijusių priežasčių mirė daugiausiai tarp visų ES šalių. Girtauja net ir mokyklinio amžiaus vaikai.

Moksliniai tyrimai patvirtina, kad psichikos sveikatos problemų paplitimas visuomenėje didėja: 67 proc. suaugusiųjų populiacijos dažnai jaučia nuovargį ir energijos stoką, 77 proc. gyventojų per paskutinę savaitę dažnai ir stipriai patyrė stresą, 37 proc. mano, kad gyvenimas yra neprasmingas ir 30 proc. pasižymi teigiama nuostata į savižudybę. Lietuvoje savižudybių skaičius (2016 m.) triskart viršija ES vidurkį.

Lietuvoje (2006 m.) laisvalaikiu bent 30 min. keturias ir daugiau dienų per savaitę sportuojančių žmonių buvo tik 23 proc., 2006 m. „11 ir 12 klasių mokinių sveikata ir jos pokyčiai per 5 metus“ atliktoje studijoje nustatyta, kad net 67 proc. vyresnių klasių mokinių teigia, kad jiems nesudarytos tinkamos sąlygos pajudėti ir pasimankštinti per pertraukas, naudotis dušais ir pan. Situacija nesikeičia ir praėjus dešimt metų.

Remiantis 2015-2017 m. karine medicinos ekspertize tik 56 proc. šauktinių pripažinti tinkamais tarnybai.
Mūsų šalyje 18 proc. vyrų ir 20 proc. moterų yra nutukę, o viršsvorį turi 45 proc. vyrų ir 35 proc. moterų. Nutukimas yra susijęs su įvairiomis širdies ir kraujagyslių ligomis, cukriniu diabetu, sąnarių ligomis bei įvairiomis vėžio formomis.
Importuojami prastos kokybės maisto produktai tiek iš ES, tiek iš kitų pasaulio šalių.

Maisto pramonė siūlo didelės energinės vertės, turinčių daug nesveikų riebalų, cukraus, druskos, tačiau mažai skaidulinių medžiagų. Formuojasi neteisingos mitybos įpročiai, mokyklinio amžiaus vaikai per mažai vartoja daržovių ir vaisių, bet per daug valgo saldžių produktų, todėl kas penktas mokyklinio amžiaus vaikas yra per didelio kūno svorio.

Pastaraisiais metais didėjo vaikų sergamumas cukriniu diabetu, toliaregyste, lėtiniu otitu, stemplės, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos ligomis, artropatijomis.

Nuo 1995 iki 2003 metų Lietuvoje beveik 3 kartus išaugo oficialieji sergamumo narkomanija rodikliai. Narkotikai sparčiai plinta tarp paauglių ir jaunimo. 2016 m. užregistruoti 109 mirties atvejai, kurių pagrindinė priežastis buvo narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimas (2010 m. – 51 atvejis).

Link sveikos, subalansuotos mitybos

Sveika, subalansuota mityba, ekologiškas maistas dar nėra tapę vartojimo kultūros dalimi. Todėl būtina plačiau taikyti socialinę reklamą bei kitas sveikatos ir mitybos raštingumo priemones, o vaikų sveikatai žalingų maisto produktų reklamą drausti.

Tikslinga keisti maisto produktų sudėtį, mažinant riebalų, cukraus ir druskos kiekius, drausti naudoti produktus, kuriuose yra pramoniniu būdu pagaminti transriebalai ir užtikrinti, kad vartotojai gautų tinkamą informaciją apie produktų maistinę vertę ir kokybę. Apskritai, reikėtų sustiprinti vartotojų teisių gynimą maisto ir su jo tiekimu susijusių paslaugų srityje.

Reikalinga skatinti ekologiškų, pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą pagamintų, vietinės gamybos produktų tiekimą be tarpininkų į šalies ikimokyklines ugdymo įstaigas, bendrojo ugdymo mokyklas, neformaliojo ugdymo įstaigas ir organizacijas.
Būtina skatinti fizinį aktyvumą

Mokiniai, reguliariai judantys – geriau mokosi, aktyviau įsitraukia į socialinę veiklą. Todėl verta parengti Sveikatos ugdymo (sveikatos stiprinimo) bei fizinio aktyvumo skatinimo programas ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo įstaigoms, bendrojo ugdymo mokykloms, profesinio mokymo įstaigoms.

Pavyzdžiui, siekti fizinio aktyvumo vaikams (vidutinio ir didesnio intensyvumo) ikimokyklinio ugdymo įstaigose – ne mažiau kaip po 2-4 val. per dieną, o mokiniams, besimokantiems pagal vidurinio ugdymo programą (ir profesinio mokymo įstaigose) ne mažiau 3-4 savaitinių fizinio ugdymo pamokų, papildomų aktyvaus poilsio pertraukų pamokų metu, po pamokų.

Siūlyti darbdaviams pritaikyti darbo aplinką sveikatos stiprinimui, skatinti darbuotojų sisteminį požiūrį į fizinį aktyvumą ir jo formų įvairovę viso darbo proceso metu – fizinio aktyvumo pratimai darbo vietose (mankštos), reguliuojamo aukščio baldai, susitikimai vaikščiojant, lipimas laiptais,

kompetentingų specialistų konsultacijos. Taip pat siūloma parengti sveikai gyvenančių darbuotojų, neturinčių žalingų įpročių, skatinimo sistemą (papildomos atostogos, premijos, sutrumpintos darbo dienos ir pan.).

Turi gerėti psichinė sveikata

Siūloma sukurti, adaptuoti, įdiegti modernius psichinės sveikatos ir psichologinės gerovės stebėsenos instrumentus, sukurti vaikų e-registrą (duomenų bazę) – skaitmeninę erdvę, kurioje kaupiama informacija apie vaikų psichologinę gerovę, asmenybinius, raidos ir psichinės sveikatos ypatumus, organizuoti informacinius renginius visuomenei, padedant taikyti tinkamus psichinės sveikatos ir psichologinės gerovės stiprinimo metodus.

Ypač svarbu kurti specialias priemones streso įveikimui, jo mažinimui, nes stresą Lietuvoje patiria kas devintas iš dešimties asmenų, 45 proc. iš jų – darbe ar mokymo įstaigose. Siūloma palaipsniui didinti psichologinių konsultacijų, psichoterapijos apimtis, apmokant jas kaip ambulatorines paslaugas, o psichosocialinės reabilitacijos ir profesinės reabilitacijos paslaugas apmokant kaip ambulatorines antrinio lygio paslaugas.

Būtina viešinti daugiau pozityvios informacijos, stiprinant gyventojų pilietinę savigarbą, teigiamą savęs vertinimą bei psichologinį tapatumą.

Vertinkime sveikatą

Labai svarbu ugdyti asmeninę atsakomybę už savo ir savo šeimos narių sveikatą. Suteikti galimybę šeimos gydytojui, nedidinant darbo krūvio, konsultuoti pacientus, daugiau dėmesio skiriant sveikos gyvensenos sklaidai ir mokymui, mažinant suvartojamų vaistų kiekį.

Įteisinti Sveikatos pasą, kurio tikslas – skatinti sveikai gyvenantį asmenį: sudaryti jam sąlygas reguliariai tikrintis sveikatą, įsivertinti savo sveikatos funkcinę būklę, savo kūno konstitucinį biologinį tipą, fizinį pajėgumą, gauti specialisto rekomendacijas.

Įpareigoti darbdavius atsakingiau rūpintis darbuotojų sveikata, ne tik per profilaktinius patikrinimus, bet ir numatyti konkrečias priemones, finansavimo šaltinius, atsakingus už įmonėje, įstaigoje dirbančiųjų sveikatą.

Kurkime saugią, ekologišką aplinką

Tikslinga sudaryti lanksčius darbo grafikus, kurie leistų geriau pakeisti gyvenimo būdą į sveikesnį, sudarytų sąlygas puoselėti tam tikras vertybes, kurios užtikrintų kiekvienam darbuotojui geresnę sveikatą, fizinį pajėgumą. Taip pat sudarytų palankesnes sąlygas įsidarbinti jaunimui, jaunoms šeimoms – lanksčiai derinti darbo ir šeimos įsipareigojimus bei vaikų – tėvų bendravimą, sveiko gyvenimo būdo puoselėjimą.

Oro taršai mažinti sudaryti tinkamas sąlygas naudotis alternatyviomis susisiekimo priemonėmis (bemotorėmis), plėtoti šioms priemonėms palankią infrastruktūrą, skatinti gyventojus keisti mobilumo miestuose įpročius.

Sukurti skatinimo ir kompensavimo sistemas kraštovaizdžio apsaugai ir jo įvairovei užtikrinti, jį kūrybingai pritaikyti užtikrinant žmonėms geresnes sąlygas ta aplinka naudotis (vaikščiojimas pėsčiomis, šiaurietiškas ėjimas, poilsio zonos, treniruokliai, mini žaidimų aikštelės, įvairūs turistiniai žygiai ir pan.).

Ieškoti technologijų, kurios mažintų darbe (buityje) naudojamų daiktų spinduliuotę. Siekti, kad patys gyventojai ribotų mobiliųjų telefonų naudojimą vaikams ir jaunimui, pasirūpintų apsauginėmis priemonėmis.

Gyventojų sveikatos stiprinimui, sveikai gyvensenai skatinti, sveikatinamajam fiziniam aktyvumui didinti plačiau pritaikyti kurortų ir kurortinių teritorijų, rekreacinių vietovių galimybes.

Sveikatos stiprinimui – mokslinė ir švietėjiška veikla

Būtina sustiprinti mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų veiklos koordinavimą sveikatos tausojimo ir stiprinimo, sveikos gyvensenos srityse. Didinti žiniasklaidos ir valstybės institucijų vaidmenį, propaguojant sveiką gyvenseną, skatinant žmones tausoti ir stiprinti savo sveikatą, sveikai gyventi.

Didinant gyventojų sveikatos raštingumą sukurti sveikos gyvensenos skatinimo portalą internete, kuriame būtų informacija apie sveikatos tausojimo ir stiprinimo priemones, taip pat informacija apie žalingų įpročių (alkoholio, tabako, narkotinių medžiagų) daromą poveikį sveikatai.

Užtikrinti tinkamą sveikatos stiprinimo finansavimą

Sveikatos tausojimui ir stiprinimui skirti 1/24 valstybės biudžeto sveikatos sričiai skiriamų lėšų, efektyviau ir skaidriau panaudoti Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo paramos fondo lėšas. Plėsti fondo finansuojamų projektų spektrą, kurie ženkliai prisidėtų stiprinant gyventojų sveikatą.

Taikyti papildomas mokestines lengvatas darbdaviams, jei darbdavys perka darbuotojams:
sveikatos, gyvybės draudimo ar draudimo nuo nelaimingų atsitikimų paslaugas, sveikatinimo (gydymo, reabilitacijos ir pan.) paslaugas, taip pat sveikatingumo ir sporto, poilsio, maitinimo, vaistų ir optikos priemonių, transporto, kvalifikacijos kėlimo paslaugas bei teikia pagalbą apsirūpinant būstu, kaupiant lėšas darbuotojui trečios pakopos pensijų fonduose.

Siūlyti sumažinti PVM tarifą ekologiškiems, sveikesniems produktams.

Būtinas veiksmingesnis sveikatos stiprinimo sistemos koordinavimas

Nacionaliniu lygmeniu aktyvinant (skatinant) efektyvesnį valstybės institucijų bendradarbiavimą, numatyti tokį reglamentavimą, kad būtų atsakingi asmenys už konkrečių veiksmų, priemonių įgyvendinimą tausojant ir stiprinant gyventojų sveikatą, užtikrintų koordinuotus ir kryptingus teisėkūros veiksmus, atsižvelgiant į darnios visuomenės vystymosi ir „sveikata visose politikose“, „sveikata visuose darnaus vystymosi tiksluose“ principus, „laimės indekso“ siekimą, valstybės interesus.

Stiprinti Nacionalinės sveikatos tarybos vaidmenį, priskiriant jai naujos sveikatos politikos koordinavimo bei kontrolės funkcijas. Aktyvinti savivaldybių tarybų, savivaldybių bendruomenės sveikatos tarybų, kaip savarankiškų savivaldybės sveikatos politikos formavimo ir sveikatinimo veiklos koordinavimo patariamųjų institucijų, Visuomenės sveikatos biurų, savivaldybių administracijos gydytojų, pirminių sveikatos priežiūros įstaigų, vietos bendruomenių bendradarbiavimą.