Bauginanti Klaipėdos uosto plėtra. Pasekmės gamtai, Lietuvos pajūrio krantams, žmonių sveikatai ir pačiai miesto infrastruktūrai sprendžiami vienos ministerijos valdininkų kabinetuose

Linas ANDRONOVAS, laikraštis „ŠIANDIEN”

Asociacijos „Klaipėdiečių iniciatyva už demokratiją ir ekologiją“ (KIDE) atstovai drauge su Lietuvos žaliųjų partijos vadovu R. Lapinsku, sąjūdžio „Už Lietuvos miškus” pirmininku G. Kniukšta ir jūrinių mokslų specialistais lankėsi Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijoje.

Direkcijos vadovas parodė gero pusvalandžio trukmės prezentaciją apie uosto plėtros gerumus. Taip pat pakviestiesiems direkcija pateikė atsakymus į DUK‘us, į kuriuos atsakinėdami jie, neabejotina, pavargo – tad ir paruošė šią puikią prezentaciją.

Tačiau dalyviams labiau rūpėjo ne rožinė svajonių ateitis, o visai nejauki dabartis. Mokslininkės (krantotyrininkė ir okeanografė) atkreipė direkcijos vadovų dėmesį, kad dėl dabartinės uosto veiklos Klaipėdos pliažai yra labai smarkiai sunykę, o pastačius giliavandenį uostą jų apskritai nebeliks – krantų erozija sunaikins keliolika kilometrų Lietuvos paplūdimių.

Aiškių atsakymų į tai, kokias priemones ir kokias asignacijas planuojama skirti krantų apsaugai, išgirsti nepavyko, nes tai bus daroma tik nusprendus (sic!), kaip bus plėtojamas ir statomas uostas.

Kita, deja, tik pakedenta, skaudi ištiso kvartalo miesto šiaurėje problema – krovos kompanijos KLASCO, kraunančios geležies rūdą ir anglies koksą šimtais tūkstančių tonų 100 metrų nuo daugiabučių ir Vitės pagrindinės mokyklos, nuolatinė tarša.

Nors direkcijos vadovas užtikrino palaikąs gyventojus ir bandąs tartis su šios įmonės vadovais bei akcininkais dėl didesnių investicijų aplinkosaugai, tačiau nuostabą kėlė menama ar reali teisės aktų kolizija, galimai, neleidžianti valstybinę žemę valdančiai įmonei (KVJUD) nustatyti tam tikrų ekologinių ir sanitarinių reikalavimų kompanijai, kuri tik nuomojasi mūsų visų žemę.

Kaip tuomet KVJUD tvarkysis su savo nuomininkais, kai krova Klaipėdoje padidės 4 kartus?

Akivaizdu, kad daugeliui Lietuvos žmonių tai, kas vyksta Klaipėdoje, nėra žinoma ar suprantama. Vėliau tą pačią dieną susitikime su Seimo nare A. Maldeikiene į klausimą, ar Seimas domisi Klaipėdos uosto, vienintelio Lietuvos uosto, plėtros dalykais, išgirdome neigiamą atsakymą.

Per porą pastarųjų metų, pasirodo, tokio strateginio objekto vystymas, jo pasekmės gamtai, Lietuvos pajūrio krantams, žmonių sveikatai ir pačiai miesto infrastruktūrai (pvz., uostas planuoja, kad jam išsiplėtus pagrindinėmis miesto gatvėmis per parą važinės apie 13 000 sunkvežimių) yra sprendžiami vienos ministerijos valdininkų kabinetuose, o tautos rinkti atstovai į tai nėra įtraukiami.

LŽP ir kitų partijų bei judėjimų dėmesys klaipėdiečių problemoms teikia viltį, kad maiše laikomos ir respublikinės spaudos ignoruojamos pajūrio problemos įgaus daugiau viešumo ir sulauks daugiau diskusijų. Dėkojame ir laikraščiui „ŠIANDIEN“ už paramą, siekiant išsaugoti mūsų pajūrį, jo krantus ir miškus.

Asociacijos „Klaipėdiečių iniciatyva už demokratiją ir ekologiją“ (KIDE) kreipimasi į klaipėdiečius

Mieli Klaipėdos žmonės,

Asociacija „Klaipėdiečių iniciatyva už demokratiją ir ekologiją“ (KIDE) kreipiasi į klaipėdiečius, kuriems rūpi jų gyvenimo aplinka, sveikata ir miesto ekologija.

2017 metų vasarą asociacijos įkūrėjai pradėjo savo visuomeninę veiklą, nes nuo birželio mėnesio Vitės mikrorajoną ir dalį senamiesčio ėmė dengti juodos geležies rūdos dulkės iš AB „Klasco“ Generalinių krovinių terminalo, kuriame, netaikant reikalingų technologijų, modernių aplinkosaugos priemonių, imta krauti smulkios frakcijos geležies rūdos žaliavą.

Nepaisant kelių susitikimų ir pokalbių su tuomečiais įmonės vadovais, kreipimosi į savivaldos institucijas, situacija nepakito tarša vyksta iki šiol. Atlikus tyrimus nustatyta, kad juodosios dulkės ant mūsų palangių išties atkeliavo iš AB „Klasco“, o jų pagrindinės sudedamosios dalys yra geležies oksidas ir magnetitas, abi kenksmingos įkvėpus didesniais kiekiais.

Šių metų birželio ir liepos mėnesiais mobili oro kokybės stotelė išmatavo, kad krovimo metu kelias dienas tarša kietosiomis dalelėmis buvo viršijama, kai kuriomis valandomis net keliolika kartų.

Pastarosiomis dienomis dėl esamų meteorologinių sąlygų ekologinė situacija katastrofiškai blogėjo, rūdos dulkės pasiekė ir tolimesnes senamiesčio gatves.
Galiojantys teisės aktai nenumato jokios Uosto direkcijos atsakomybės už jų teritorijoje valstybinę žemę nuomojančių įmonių veiklos teisėtumą.

Valstybės institucijų neįgalumas rodo, kad paprasti miestiečiai turi krautis naštą kontroliuoti ir prižiūrėti įmonių veiklą, keliančių grėsmę aplinkai ir miestiečių sveikatai. Aplinkos apsaugos departamentas ir Aplinkos apsaugos agentūra prie Aplinkos ministerijos dirba labai lėtai, neefektyviai, nesiekia ginti gyventojų interesų.

Dėl šios priežasties mes pradedame bendrauti su teisininkais, galinčiais padėti teismuose apginti viešąjį interesą, t. y. mūsų ir mūsų vaikų gyvenimo kokybę ir aplinką. Norinčius aktyviau prisidėti prie šios asociacijos veiklos, prašome užpildyti prašymą, pasirašyti ir nuskanavus siųsti el. paštu asociacijakide@gmail.com. Taip pat galite įteikti prašymą dėl narystės susitarę mob. telefonu 8 698 82827. (Prašymo formą taip pat galite įsigyti parašę žinutę administratoriams socialiniame tinkle FACEBOOK grupėje „Klaipėdos plaučiai“ arba „Klaipėdiečių iniciatyva už demokratiją ir ekologiją“).

Asociacija KIDE inicijuos bylas dėl sveikatai pavojingos veiklos sustabdymo ir uždraudimo, žalos atlyginimo. Nenorinčius tapti asociacijos nariais, tačiau galinčius ir norinčius finansiškai paremti asociacijos veiklą, kviečiame aukoti: Asociacija „Klaipėdiečių iniciatyva už demokratiją ir ekologiją“, bankas „Luminor“, kodas 304830690, a. s. LT09 4010 0510 0424 9513. Išlaidos bus viešinamos minėtose paskyrose bei asociacijos narių susirinkimuose pagal nustatytus teisės aktus.

Dėkojame visiems, kurie myli Klaipėdą ir yra neabejingi jos ateičiai.

Pagarbiai
Alina Andronova, asociacijos KIDE vadovė