Jūs esate
Pagrindinis > Redaktorius rekomenduoja > Laikraštis ŠIANDIEN.”Dvilypė būtis“.Valentino ir Gražinos Ajauskų tapybos paroda Varėnoje

Laikraštis ŠIANDIEN.”Dvilypė būtis“.Valentino ir Gražinos Ajauskų tapybos paroda Varėnoje

‘‘
Valentino ir Gražinos Ajauskų tapybos paroda ‘‘Dvilypė būtis“- tai tęstinis TOPARTURISMO bendruomenės projektas, kasmet eksponuoti ryškių dailininkų kūrybą Varėnoje, bendradarbiaujant su Varėnos kultūros centru.

Paroda ‘‘Dvilypė būtis ‘‘atidaryta lapkričio 22 d. Varėnos kultūros centro kino ir parodų salėje., J.Basanavičiaus g. 17. Paroda veiks iki gruodžio 16 d.

Nuoširdi dailės entuziastė, TOPARTURISMO bendruomenės prezidentė Dalia Šemeškienė rengia tarptautines parodas ir plenerus ne tik Lietuvoje, bet ir Italijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, plėtodama draugiškus ryšius tarp šių šalių menininkų ir jų bendruomenių.

Kūryba-slėpiningas žaidimas, kurį valdo dailininko pasąmonė, pasaulėžiūra, vaizduotė. Parodoje ‘‘Dvilypė būtis‘‘ atsiskleidžia dvi skirtingos tikrovės. Viena materiali, objektyviai egzistuojanti ir įkvepianti dailininkus, kita- dailininko sukurta paveiksluose.

Tapyba suteikia dailininkui laisvę atskleisti savo požiūrį į jaudinančią tikrovę . Vyksta nuolatinis kūrėjo dialogas su materialiu ir minčių, savo sielos pasauliu. Kūrėjo profesionalumo dėka, įvyksta misterija -tai kas egzistuoja mintyse, nuojautose ir yra nematoma, tampa suvokiama ir matoma paveiksluose.

Gražinos ir Valentino Ajauskų kūryba skirtinga, vienija nebent siekis perteikti už materialumo ribų gyvenančią dvasią, savotišką minčių misteriją, požiūrį į supančią tikrovę.

Abu autorius domina skirtingas turinys, skirtinga plastika. Valentino Ajausko paveiksluose reiškiasi žaismingumas, šmaikštumas, lyrizmas, o Gražinos Murelytės-Ajauskienės- susikaupimas, gilumas, misticizmas.

Gražinos Murelytės-Ajauskienės paveikslai žiūrovą įtraukia į trimatę subtilių tonų erdvę, kuri gimsta vaizduotėje, todėl tampa išgryninta, simboliška. Dailininkę domina skaudžios šių dienų temos, kaip neteisėti miškų ir girių kirtimai, bado akcijos, tikėjimo klausimai. Tapyba dvelkia lyrizmu, grožėjimusi nuostabia gamta. Gražinos paveiksluose žmogus atspindi sielos būseną, plevena mistinėje tikrovėje, kuri atrodo apčiuopiama, tačiau toli nuo buities.

Dailėtyrininkė Kristina Stančienė apie Gražinos Murelytės-Ajauskienės tapybą rašo: ‘‘figūra arba statiniai, peizažas, perteikiamas kaip simbolis, metafora, po materijos kevalu slypinčių prasmių atvėrimas sugestijuoja simbolizmo dailės poveikį G. Murelytės – Ajauskienės kūrybai.

Akivaizdu, kad emocinė plotmė šiai dailininkei svarbesnė už racionalią, intelektinę. Menininkė kuria vadovaudamasi nuojauta, vaizduote, sielon įsirėžusiais išgyvenimais, krikščioniškojo dvasingumo slėpiniais ir patirtimi bei intuityviai siekia, kad kūriniuose atsivertų nematomoji realybės pusė, nepažini transcendentinė erdvė. ‘‘

Valentino Ajausko tapyboje stipriai sudėliotos monumentalios formos, atgyja meistriškų, plačių mostų potėpių pagalba, ant kurių kitu sluoksniu gula smulkesnės detalės, šriftas. Jo raiškai būdinga sąlyginė erdvė, objektai, veidai, figūros, muzikos instrumentai ir kt., traktuojami siluetu, žaidžiama dydžių kontrastu. Valentinas nemėgsta liūdesio, todėl paveiksluose spinduliuoja pozityvumas. Žiūrovui siūloma pasinerti į išgalvotą tikrovę, patirti įdomų nuotykį.

Pasak Dr. Nijolės Tumėnienės ‘‘Valentino Ajausko kūryba visada pasižymėjo išradingomis kompozicijomis, turtinga fantazija ir stiliaus grakštumu. Valentino darbai išsiskiria iš jo amžininkų konceptualumu.

Norint suprasti dailininko meninį pasaulį, nepakanka matyti įtaigius ryškių spalvų derinius, įspūdingas dinamiškai plaukiančias linijas, dažnai sudarančias ritmiškus, dekoratyvius ažūrus. Visada būtina stabtelti ir įsigilinti į dailininko idėją, susimąstyti apie vaizduojamų objektų ženklinę prigimtį, kad galėtum suvokti prasmingą kūrinį ir jo plastinės kalbos visumą.‘‘

Parengta pagal laikraštį ŠIANDIEN.

Parašykite komentarą

Top