Romaldas ABUGELIS, laikraštis „ŠIANDIEN”

Nepaisant to, kad ekologinis ūkininkavimas imtas plėtoti XX a. pirmoje pusėje, o genetiškai modifikuoti (GM) augalai komerciniais tikslais pradėti auginti tik 1996 metais, pastarųjų plotai šiuo metu jau daugiau kaip tris kartus viršija ekologiškus.

2016 metais 18 milijonų ūkininkų 26 šalyse augino 185 milijonus ha GM kultūrų. Net 40 proc. pasaulyje auginamų minėtų kultūrų ploto tenka JAV.

Į pirmąjį dešimtuką taip pat patenka Brazilija, Argentina, Kanada, Indija, Paragvajus, Pakistanas, Kinija, Pietų Afrika ir Urugvajus. Nepaisant didelio GM pasėlių ploto, vyrauja keturios pagrindinės kultūros: soja, kukurūzai, medvilnė ir rapsai.

Taip pat auginami GM baklažanai, bulvės, cukriniai runkeliai, liucerna, moliūgai, papajos, pomidorai, saldieji pipirai ir kai kurie kiti augalai.

GM kultūras (kukurūzus) augina ir ES šalys: Ispanija, Čekija, Portugalija ir Slovakija. Lietuva nuosekliai laikosi nuostatos drausti genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) auginimą savo teritorijoje, tačiau, ar ateityje atsilaikys, neaišku.
Tuo tarpu ekologinio ūkininkavimo nauda akivaizdi. Pirmiausia, tai aplinkos taršos mažinimas, biologinės įvairovės išsaugojimas ir dirvožemio apsauga.

Šių produktų augintojai dirba sveikesnėje aplinkoje, taigi labiau tausoja ir savo sveikatą. Akivaizdi ir regioninio įdarbinimo nauda, nes ekologinių ūkių plėtra būdinga mažiau derlingose žemėse, teritorijose su gamtinėmis ar kitokiomis kliūtimis.

2016 m. ekologiško maisto buvo parduota už 80 milijardų eurų, tačiau nors beveik trijų milijonų ekologiškai ūkininkaujančiųjų pasėliai išsibarstę net 178 valstybėse, jų plotas tesiekia vieną procentą visų pasaulio žemės ūkio naudmenų.

Lietuva pagal ekologišką žemės ūkio naudmenų dalį (8 proc.) pasaulyje yra 22 vietoje, tačiau ES esame vidutiniokai ir toli gražu nepanaudojame visų ekologinio ūkininkavimo plėtros galimybių.

Tuo tarpu didžiulį pelną gaunantys GMO pramonės sumanytojai teigia, kad tai padeda mažinti skurdą ir badą pasaulyje. Ypač tai aktualu dabar – kaip pamaitinti 9 milijardus planetos gyventojų 2050 metais.

O kokios pasekmės ilgalaikio GMO naudojimo žmonijai ir visai ekosistemai? Juk GMO – tai organizmas, kuriame genetinė medžiaga yra pakeista nenatūraliu dauginimosi ir atrankos būdu.

Kai kurie mokslininkai organizmų su svetimais genais plitimą vadina tiesiog evoliucijos vėžiu, o vartotojai tokių organizmų turinčius maisto produktus turėtų matyti tik paženklintus ir atskirose lentynose.