Jūs esate
Pagrindinis > Pradžia > Laikraštis ŠIANDIEN. Iš Astravo AE elektros nepirksime, o radiacijos gausime nemokamai

Laikraštis ŠIANDIEN. Iš Astravo AE elektros nepirksime, o radiacijos gausime nemokamai


www.siandien.info, laikraštis ŠIANDIEN


Europos Sąjungos branduolinės saugos reguliavimo ekspertų delegacija (ENSREG) prieš pat Naujuosius – 2021 metus atšaukė vizitą į Baltarusiją dėl Astravo atominės elektrinės. „. Baltarusija atsisako bendradarbiauti, vargu ar ES branduolinės saugos reguliavimo ekspertai (ENSREG) galės paskelbti galutines išvadas sausio mėnesį, negalėdami nuvykti į Astravą “,- tuomet sakė Europos Parlamento narys Bronius Ropė.

Ką reiškia Lietuva Astravo atominė elektrinė, jeigu iki šiol, net praėjus daugiau kaip 30 metų, gydomos Černobilio atominės elektrinės padarytos žaizdos…

190 tonų radioaktyviųjų medžiagų

1986 m. balandžio 26-ąją 1 val. 23 min. 40 sek., Černobylio atominėje elektrinėje vykstant turbogeneratoriaus rotoriaus inercijos bandymui, netikėtai šoktelėjo reaktoriaus galia. Dėl susidariusio garų slėgio nugriaudėjo galingas sprogimas, su¬naikinęs ketvirtą Černobylio AE bloką.

Į aplinką pasklidusi mirtį sėjanti radiacija užteršė pusę Europos.
Radioaktyvioji tarša net 400 kartų viršijo taršą, kurią 1945 m. sukėlė atominės bombos sprogimas Hirošimoje“, – knygoje „Černobylis. 01:23:40“ apie vieną didžiausių tragedijų branduolinės energetikos istorijoje rašo Andrew Leatherbarrow.

Sprogus reaktoriui ir kilus gaisrui į aplinką pateko 190 tonų radioaktyviųjų medžiagų. Žmonės Černobylyje buvo apšvitinti 90 kartų daugiau, nei sprogus bombai Hirosimos mieste Japonijoje. Radioaktyviomis atliekomis buvo užteršta virš 160000 kv. km teritorija, o radioaktyviųjų dalelių debesis nuplaukė per visą Europą.

„Debesis, susidaręs nuo 10 dienų degusio reaktoriaus, išnešiojo įvairias radioaktyviąsias medžiagas didžiojoje Europos dalyje, o vėliau – šiauriniame planetos pusrutulyje. Per radioaktyvius kritulius labiausiai buvo užterštas regionas į šiaurės rytus nuo branduolinės jėgainės – Baltarusijoje, Rusijoje ir Ukrainoje“, – rašo Vikipedija.

Oficialiai žuvo 56 žmonės, avarijos metu iš miesto ir apylinkių buvo evakuota apie 130 tūkst. gyventojų (įskaitant Pripetės ir Opačičių miestus).
Įvairiais skaičiavimais dėl priežasčių susijusių su katastrofa žuvo 10 tūkstančių žmonių, dar 3,5 milijono susirgo. Dėl radiacijos, skydliaukės vėžys padažnėjo dešimčia kartų.

Dabar reaktorius yra užbetonuotas sarkofage, tačiau Černobylio 30 km zona išlieka viena iš pačių radioaktyviausių vietų visoje Žemėje, kurioje pakaitomis dirba apie 3000 įvairių specialistu ir mokslininkų.
Černobylio jėgainė buvo sustabdyta Ukrainos prezidento L.Kučmos įsakymu 2000 metais gruodžio15 dieną, 13val.15 min. vietos laiku.

Po avarijos pradėti padarinių likvidavimo darbai. Iki 1986 m. lapkričio buvo pastatytas laikinasis ketvirtąjį bloką uždengęs gelžbetoninis sarkofagas. 2016 m. užbaigtas statyti naujasis sarkofagas.

Tai didžiausia tokio tipo avarija visoje branduolinės energetikos istorijoje, tiek pagal spėjamą žuvusiųjų ir nukentėjusių nuo jos pasekmių žmonių

Pasaulio sveikatos organizacijos vertinimu, tiesioginėmis avarijos aukomis galėjo tapti apie 50 žmonių.

Daugiau nei 115 tūkst. žmonių buvo evakuoti iš 30 km spindulio zonos. Pasekmėms likviduoti buvo sutelktos didelės pajėgos – daugiau kaip 600 tūkst. žmonių.

Už kelis milijonus eurų įsigijo jodo tablečių

Atominė elektrinė Astrave statoma apie 50 kilometrų nuo Vilniaus ir mažiau nei 30 kilometrų nuo Lietuvos sienos. Pirmojo jėgainės reaktoriaus paleidimo data, numatyta šį rudenį, kėlė nemažą susirūpinimą vilniečiams.

Lietuvos Vyriausybė nuolat pabrėždavo, kad jėgainė statoma nesilaikant saugumo ir aplinkosaugos reikalavimų, tad niekas nesistebėjo, kad mūsų šalis už kelis milijonus eurų įsigijo jodo tablečių.


Specialistai aiškina gyventojams, jog dalinamos kalio jodido tabletės skirtos saugiam pabėgimui iš nelaimės paveiktos zonos. Visi kiti jodo papildai šiuo atveju liks beverčiai.

Medikai tvirtina, kad radioaktyvusis jodas, įkvėpus ar gavus su maistu, kaupiasi skydliaukėje ir didelis kiekis po kelių ar keliolikos metų gali sukelti skydliaukės vėžį. Kitu atveju jodo profilaktika gali sukelti neigiamą, žalojantį poveikį sveikatai, todėl jodo tabletes reikia gerti tiktai gavus Sveikatos apsaugos ministerijos rekomendaciją.

Jodo tabletės visai neapsaugo žmogaus organizmo nuo kitų radionuklidų. Todėl avarijos atveju reikėtų imtis ir kitų apsaugos priemonių – visų pirma nebūti lauke, užsandarinti langus, duris, klausyti rekomendacijų. ‘’

„Vienintelis dalykas, ką kalio jodido tabletės duoda, – laiko, per kurį galite susikrauti daiktus ir bėgti iš gyvenamosios vietos“, – teigia medikai.

Laikraštis ŠIANDIEN pakalbino Kovo 11 d. Akto signatarą, buvusį krašto apsaugos ministrą, politikos apžvalgininką ir saugumo politikos ekspertą Audrių BUTKEVIČIŲ. Kokios gi iš tikrųjų grėsmės kyla Lietuvai iš Baltarusijos?

Gerbiamas Audriau, ar galima teigti, kad Rusija, gana tyliai užėmusi dalį Ukrainos regionų, nutarė per Astravo atominę elektrinę veikti ir Lietuvos gyvenimą, juk šiandien Rusijos ir Baltarusijos bendrų veiksmų atskirti negalime?

Na, iš pradžių reikia pasakyti, kad mūsų politikai pasielgė idiotiškai sunaikindami savo šalies – Ignalinos atominę elektrinę. Mes galėjome įsigyti ketvirtadalį akcijų Astravo elektrinėje ir dalyvauti jos valdyme. Deja…


Prisiminkime, kaip viskas vyko iki šių dienų, juk kai valdžioje prieš 10 metų buvo konservatoriai, tuometinis premjeras A. Kubilius tarėsi su Baltarusijos vadovybe dėl elektros pirkimo?


A. Lukašenka siūlė mums kartu statyti atominę elektrinę. Kaip elgėsi mūsų valdžia? Kitaip kaip kenkimo nacionaliniams interesams to aš nepavadinčiau, jeigu mes būtume dalyvavę baltarusių elektrinės statyboje, mes būtume galėję kontroliuoti jos statybos eigą, žinoti visą informaciją.

Deja, dėl tokių „valdžiukių“ veiklos, kurias pergyveno Lietuva, šiandien galime šūkalioti tik užsilipę ant Vilniaus kalvų, deja, niekam neįdomu, kad mes garsiai šnekame kaip čia mums, Lietuvoje, baisu, nes mus gali nunuodyti…

Pakalbėkime apie pasekmes, jeigu šita elektrinė sprogtų. Viskas būtų nušluota nuo žemės paviršiaus iki Elektrėnų?

Protingiausias sprendimas būtų buvęs, jeigu mes būtume neužkonservavę Ignalinos atomines elektrinės. Deja, atominė elektrinė yra toks dalykas, kad jeigu nestatome mes, tuomet statys kiti.

Sunku pasakyti, kokios būtų pasekmės, bet Vilnius į tą pavojingą zoną tikrai patektų. Nereikia galvoti, kad mus gali ištikti toks pat likimas, kaip Černobylio, bet pavojus yra, jis nemažas.

Žinoma, jeigu politikai būtų išmintingesni ir mes būtume įsigiję 25 proc. Astravo atominės elektrinės akcijų, tuomet šiandien mums nereikėtų kalbėti apie grėsmes.

Nelaimės atveju ar pagelbėtų jodo tabletės?

Jos mūsų neišgelbėtų, tai tik trumpalaikės priemonės. Čia labiau tiktų anekdotas apie baltas paklodes – apsivynioji ir eini į kapines.

Ar Vilnius šiandien pasiruošęs žmonių evakuacijai?

Deja, Lietuva yra absoliučiai nepasiruošusi tam, jeigu Astrave įvyktų katastrofa. Sovietiniais metais juk buvo suskaičiuoti visi autobusai, buvo žinomi, kur jie turi stovėti, kiek jie išveš žmonių iš užterštos zonos.

Dabar sunku paaiškinti žmonėms, kaip jiems greitai būtų galima palikti Vilnių. Kaip mes pasiruošę tokiai evakuacijai, geriausiai parodo, kaip valdžia bando šiandien įtakoti pandemijos plitimą. Pilasi kaltinimai, o kaltų nėra, žodžiu, gelbėkitės kaip išmanote.

Šiandien Vilnius labai išsiplėtė, tačiau jo pakraščiuose nėra nei gatvių, nei susisiekimo su miesto centru ar su autobuso stotimi, o apie metro statybą šnekame penkiasdešimt metų.


Tai ką dabar mums daryti?

Lieka vienintelė išeitis. Reikia, kad ten, Astrave, būtų mūsų žmonės, kurie informuotų apie kylančias grėsmes. Mes turėtume gauti žymiai anksčiau informaciją, nes, pavyzdžiui, kai vyko Černobylio avarija, švedai pirmiau sužinojo nei rusai.

Ir, žinoma, turi veikti evakuacijos planas. Kas kur turi būti, kas ką iš kur paims, o to šiandien tikrai to nėra.

Kokia šiandien yra reali Rusijos grėsmė Lietuvai, ar ji gali veikti panaudodama Astravo atominę elektrinę? Dabar pasaulio lyderiai lyg ir užsimerkė, nebešneka, kas vyko neseniai Ukrainoje…

Rusai daug kam yra įdomūs verslo partneriai, todėl tyli Vokietija, tyli ir Prancūzija. Tos valstybės yra totaliai prorusiškos valstybės. JAV traukiasi iš Europos, jai mes neberūpime, nes amerikiečiai jėgas dabar atiduoda konfliktams su Kinija.

Kaip turėtų elgtis mūsų valdžia?

Nesakau, kad grėsmės nėra, bet kai kurie mūsų politikai Rusijoje sukūrė labai nedraugiškos šiai šaliai Lietuvos įvaizdį.

Neabejoju, jeigu būtų kokie puolamieji veiksmai, tai rusai palaikytų savo vyriausybę. Tas pavojus yra siejamas su labai neadvakačia Lietuvos politika Rusijos atžvilgiu. Mes neturime maišyti Kremliaus su visa Rusija.

Ar hibridinio karo metodu, siekiant sujungti Baltarusiją su Kaliningrado sritimi, galima panaudoti Astravo AE?

Astravo elektrinė gali būti panaudojama kaip šantažo ir spaudimo priemonė.

Tai, kad mūsų valdžia priėmė jų žaidimo taisykles ir pati sau įsivarė baimės, rodo, kad priešininkas savo tikslus pasiekė. Astravo atominės, kaip nešvarios bombos, kuri palieka dykvietę, negyvenamą teritoriją, niekas nenaudos.

Kuo pranašesnis hibridinis karas už atominį ir kuo jis naudingesnis kaimynams iš rytų ir vakarų?

Hibridinio karo sąvoką 1990 m. įvedė karo teoretikas, JAV gynybos sekretorius Džeimsas Metisas. Su tuo mes, lietuviai, jau esame susidūrę 1940 metais, kai mūsų atstovai su gėlėmis ir eilėmis važiavo į Maskvą saulės parsivežti. Tokios priemonės geriausia atspindi hibridinį karą.

Kaip yra dabar? Žmonės nuolat bauginami elektrinės grėsmėmis, valdžia nuolatos pila vandenį ant priešininkų malūno. Kokia išvadą gali sau pasidaryti žmonės? Kad šitą grėsmę gali panaikinti, jų gyvybes gali išsaugoti tas, kas šią situaciją kontroliuoja. Šiuo atveju – tai būtų Rusija.

Astravo atominė elektrinė naudojama kaip psichologinis spaudimas ir ginklas, nes kita mintis – ta, kad būkime su jais kartu, todėl jie nenaikins mūsų teritorijos.

Ar gali Rusija reikalauti iš Lietuvos tam tikro koridoriaus“ tarp Baltarusijos ir Kaliningrado srities? Taip, gali, tą ji sėkmingai darė Kalnų Karabache.

Kaip tą pasiekti? Kai Baltarusija pakeis Konstituciją ir valdžią užims prorusiški žmonės, tuomet bus įgyvendinta vienos valstybės idėja ir šios šalys susijungs. Tuomet, neabejoju, tokio koridoriaus Rusija tikrai pareikalaus.

Beje, Lietuvos užsienio reikalų ministerija šiandien labai stengiasi, kad būtų nušalintas A. Lukašenka ir į valdžią Baltarusijoje ateitų Maskvai palankūs asmenys.

Parengta pagal laikraštį ŠIANDIEN

Parašykite komentarą

Top