Jūs esate
Pagrindinis > Pradžia > Laikraštis ŠIANDIEN. Jaunasis ūkininkas iš Kulių: keltis kartu su saule išmokė tėvai

Laikraštis ŠIANDIEN. Jaunasis ūkininkas iš Kulių: keltis kartu su saule išmokė tėvai

www.siandien.info, laikraštis ŠIANDIEN

Nedideliame, bet jaukiame Žemaitijos miestelyje Kuliuose (Plungės r.) gyvena labai darni Daivutės ir Vidmanto Petrauskų šeima. Užtenka su jais pabendrauti pusvalandį, kad pajustum, kiek daug šilumos jų namuose, kiek daug gražių žodžių čia skamba apie pareigą darbui, atsakomybę gimtajam kraštui, Lietuvos kaimui.


Mažasis Kipras Petrauskas į mūsų pokalbį neskubėjo jungtis, bet išgirdęs kvietimą fotografuotis prie mamos išaugintų gėlių, mielai sutiko. Į rankas paėmęs savo meilų katiną ir atidžiai nužvelgęs vyriausiąjį brolį Andrių, suprato ir mūsų atvykimo priežastį – kalba suksis apie jaunojo ūkininko Andriaus Petrausko pasirinktą kelią.

***

Andriau, kodėl tu ne Norvegijoje ar Vilniuje, o čia, tėvų žemėje, lenki nugarą, kaip sakoma, nuo ryto iki vakaro?


Dar būdamas mokykloje pajaučiau meilę savo gimtajam kraštui, savo Kulių miesteliui, kuriame augau. Kaskart išvykus jausdavau trauką ir norą grįžti. Mačiau kaip sunkiai dirba tėvai, tačiau tai manęs neišgąsdino, norėjau jiems padėti.


Tėvai visada laikė gyvulių, man buvo įdomu padėti juos prižiūrėti, žavėjo darbas, kai daug laiko praleidi gamtoje – dirbdamas žemdirbiškus darbus, todėl po 11- os klasės pasirinkau veterinarinės medicinos studijų kryptį numatydamas, kad tapęs šios srities specialistu galėsiu ir toliau gyventi bei dirbti kaimo vietovėje, dirbti su gyvuliais, kas mane labiausiai domino ir teikė vidinį pasitenkinimą.


Papildomo stimulo likti Lietuvoje suteikė ir galimybė prisidėti prie tėvų ūkio vystymo. Ūkis jau nuo pat pradžių buvo valdomas labai apgalvotai ir augo kryptingai, todėl tikėjau, kad ateityje bus galima toliau sėkmingai dirbant išlaikyti ir savo šeimą bei užtikrinti stabilų gyvenimą.


Kodėl nusprendei ūkininkauti? Kas pakerėjo: meilė gimtajai žemei, gamtos grožiui? Ar tiesiog mieste jaustumės svetimas?


Mieste studijų metais jaučiausi gerai, tačiau nuolat jaučiau vidinį norą grįžti į Kulius ir nuveikti kažką prasmingo savo ūkyje. Labai mėgstu dirbti žemę, sėti bei auginti augalus, stebėti juos, imti derlių, stebėti besiganančius savo gyvulius.


Jaučiuosi puikiai daug laiko būdamas nepaprasto grožio gamtos apsuptyje. Jaučiau, kad kaime galiu nuveikti daug daugiau ir būti daug reikšmingesnis, siekti prasmingesnės – artimesnės su prigimtimi, su gamta savo būties, nenorėjau mieste būti didelio mechanizmo mažu sraigteliu.


Ką tau reiškia šeima? Kieno patarimų daugiau klausai – mamos ar tėčio? Ar norėtum, kad ir tavo vaikai liktų tėvų žemėje?


Mano tėvai – puiki komanda. Mama – puiki organizatorė, tėtis kantrus ir be galo darbštus bei uolus ūkio vystytojas, savo rankomis kalnus nuvertęs. Jie mane išmokė ir keltis kartu su saule. Be jų bendros vizijos ir santarvės šiandieninio rezultato nebūtų.


Jaučiuosi puikiai, nes įsiliejau į šią komandą, įnešiau truputį naujų idėjų bei ambicijų. Šeima yra begalinis motyvatorius, dėl kurio norisi dirbti ir siekti aukštų rezultatų, ko pasekoje galimas ir ekonomiškai komfortabilus gyvenimas.


Svajoju ateityje ir savo vaikams nušviesti savo gyvenimo kelią kaip vieną iš alternatyvų, kai santarvėje su gamta dirbant petys petin su tėčiu ar broliu galima pasiekti vidinę harmoniją ir stabiliai gerą bei įdomų gyvenimą.


Kodėl pasirinkai auginti būtent mėsinius galvijus? Kas be tėvuko padeda prižiūrėti ūkį? Kaip trumpai pristatytum tai, ką jau sukūrei? Ar žadi ūkį plėsti?


Šiuo metu valdome apie 200 ha dirbamos žemės, laikome iki 200 mėsinių galvijų. Turime sukūrę tvarią sistemą, kai vasario – gegužės mėnesiais veršiuojasi visos karvės, per vasarą jos ganosi kartu su savo veršiukais, maitina juos pienu.


Gyvuliai auga maksimaliame komforte, vasarą visi ganosi pievose, turi galimybę natūraliai gyventi šeimomis ir daugintis. Tai man artima širdžiai, natūralu ir teikia daug džiaugsmo, seku tėvų pėdomis ir noriu toliau vystyti mūsų ūkį.


Tikėtina, kad ūkis plėsis, plėtra vyksta nuolatos, gerėja darbo sąlygos, investuojame į našią techninę bazę, į pastatus. Žiemos laikotarpiu pakaitomis dirbame su tėčiu, vasaros sezonu pasitelkiame 1 talkininką ganyklų priežiūrai atlikti.


Andriau, jeigu būtum šalies prezidentas, kaip kviestum emigrantus sugrįžti ir dirbti Lietuvos kaime?


Lietuvos kaime yra puiki aplinka gyventi, auginti vaikus ir kvėpuoti švariu oru, užsiauginti sveiką maistą bei būti arti gamtos bei santarvėje su ja.


Daug darbščių žmonių vis dar gyvena kaime, jame vis dar glūdi daug galimybių verslui bei žemės ūkio veiklai vystyti, tad manau, jog dabar puikus metas grįžti ir imtis veiklos, kurti darbo vietas sau bei aplinkiniams ir siekti savo šeimai stabilios finansinės gerovės.


Daug žmonių turi darbus mieste, tačiau gyventi renkasi kaimo vietovėje, važiuoja tolimus atstumus iki darbo, dalis žmonių jau suprato provincijos teikiamus privalumus ir renkasi patys grįžti ir kurtis kaimo vietovėse.


Esi Žemaitijos inovacijų centro steigėjas. Ar tiki šio centro ateitimi, kaip realiai jis galėtų prisidėti prie Žemaitijos regiono suklestėjimo, ūkininkų, smulkiųjų verslininkų gerovės?


Esu tikras, jog mūsų centras yra puiki proga žmonėms pradėti ir prisidėti vystant verslą ir įvairias veiklas kaimo vietovėse tam, kad jie galėtų su mūsų pagalba realizuoti savo planus, vizijas ir tikslus, kurių iki šiol pasiekti galimybių nebuvo, trūko paramos, paskatinimo ar palaikymo.


Mūsų regione dirba labai daug žmonių, kuriuos šis centras turi apjungti, padėti jiems visiems sukurti dar aukštesnę pridėtinę vertę, sukurti naujas darbo vietas ir pasidalinti tvaraus gyvenimo vizija bei vaisiais su mūsų regiono gyventojais.


Tikiu, kad mes jau subrendome šiam naujam projektui ir naujoms galimybėms, kurios atsiveria mūsų regionui. Turime vadovautis gerąja praktika, įsigilinti į žmonių poreikius bei dirbti jų patenkinimui, o geri rezultatai ateis iš paskos, tad belieka atsiraitoti rankoves ir nuosekliai dirbti.


Gintauto Kniukštos nuotraukos.

Parašykite komentarą

Top