Jūs esate
Pagrindinis > Pradžia > Laikraštis ŠIANDIEN. Kas nori atimti Dievo ir prancūzų dovaną Lietuvai

Laikraštis ŠIANDIEN. Kas nori atimti Dievo ir prancūzų dovaną Lietuvai

2004 m. skulptoriaus Gedimino Jokūbonio sukurtas paminklas buvo pastatytas Europos geografinio centro vietoje.

Gintautas KNIUKŠTA, laikraštis ŠIANDIEN

Kas nori atimti Dievo ir prancūzų dovaną Lietuvai,
arba kodėl šiandienė valdžia nusprendė Europos geografinį centrą parduoti „viešojo aukciono būdu“

Šiemet sukanka 30 metų, kai Prancūzijos nacionalinio geografijos instituto mokslininkai nustatė, kad Europos geografinis centras yra Lietuvoje, 26 km į šiaurę nuo Vilniaus.

1989 metais Prancūzijos nacionalinio geografijos instituto mokslininkai nustatė Europos žemyno geografinio centro vietą pagal naujus apskaičiuotus kontinento ribų taškus. Naudodami gravitacijos centrų metodą jie nustatė, kad Europos geografinis centras yra 54 laipsniai 54 minutės šiaurės platumos ir 25 laipsniai 19 minučių rytų ilgumos. Šito taško tiksli vieta yra Lietuvoje, 26 km į šiaurę nuo Vilniaus, prie Purnuškių kaimo. 

Šių metų gegužę sukanka 15 metų, kai Europos geografinį centrą puošia garsaus lietuvių skulptoriaus Gedimino Jokūbonio kompozicija, skirta Lietuvos įstojimui į ES pažymėti, – balto granito kolona, kurios viršų juosia žvaigždžių karūna.

Dėl skirtingų apskaičiavimo metodų Europos geografiniu centru laikomos kelios žemyno vietovės, tačiau 1989 m. prancūzai mokslininkai, taikydami gravitacijos centrų metodą, nustatė, kad Europos geografinis centras yra būtent čia, į šiaurę 26 km nuo Vilniaus.

1997 m. čia buvo atidengtas žemyno centrą žymintis akmuo. Tuometinis Vilniaus apskrities viršininkas Gediminas Paviržis kreipėsi į premjerą Algirdą Brazauską, kad šioje vietoje iškiltų paminklas Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą.

A. Brazauskas šia idėja susidomėjo iš karto, dar patarė, kad paminklas būtų 9 ar 10 metrų aukščio ir iš tolėliau matytųsi.

Valstybė paminklo statyboms skyrė milijoną 200 tūkstančių litų, statybininkai, galima sakyti, dirbo dieną naktį, darbai buvo atlikti per mėnesį.

Paminklas – balto granito kolona su žvaigždžių karūna viršūnėje. Teritorija aplinkui geografinį centrą 1992 m. buvo pažymėta kaip draustinis.

2004 metų gegužės 1 d. visa Europos geografinio centro lankymo infrastruktūra buvo sutvarkyta idealiai. Įrengtas Europos kontinento geografinio centro lankymo kompleksas, pastatytas Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą ir Europos kontinento geografinį centrą žymintis ženklas – paminklas.

Jį sukūrė profesorius Gediminas Jokūbonis. Tai, beje, buvo paskutinis šio garsaus skulptoriaus darbas.

Ūkio ministerijos Valstybinis turizmo departamentas ir kitos Lietuvos administracinės įstaigos girdavosi lankytojų antplūdžiu geografiniame centre.

Įrengta marmuru grįsta renginių aikštė su stovais, ant kurių plevėsavo visų ES valstybių vėliavos, pastatyti lankytojų priėmimo ir turizmo informacinio centro pastatai, kruopščiai sutvarkytos aikštės prieigos.

Ši vieta įrašyta į Gineso rekordų knygą. Pradėjo plūsti turistai, jau pirmaisiais metais centrą aplankė daugiau kaip 40 tūkstančių žmonių iš bemaž 50 pasaulio valstybių.

Ši vieta įrašyta į Gineso rekordų knygą. Pradėjo plūsti turistai, jau pirmaisiais metais centrą aplankė daugiau kaip 40 tūkstančių žmonių iš bemaž 50 pasaulio valstybių, čia vyko masiniai šventiniai ir edukaciniai renginiai, centrą lankė užsienio delegacijos. Galima sakyti, kad šis centras tapo savitu turizmo simboliu, o Valstybinis turizmo departamentas jį pripažino geriausia valstybės investicija turizmo srityje.

Austrijos ambasada net muzikos festivalį surengė, o atvykę aplankyti Europos žemyno centro galėjo iš čia išsiųsti atviruką artimiesiems, gauti apsilankymą patvirtinančius pažymėjimus.

Susidomėjo šiuo objektu ir šou verslo atstovai, čia pradėjo lankytis jaunavedžiai, buvo renkama net gražiausia Europos mergina.

Šiandien padėtis kitokia – lankytojų priėmimo ir turizmo informacinio centro pastatų stogas prakiuro, baldai išnešti, elektros ūkis apleistas…

Kodėl? Kas atsitiko? Deja, šiandien Ūkio ministerija kratosi Europos geografinio centro, šios ministerijos iniciatyva jis perduotas Turto bankui, o šis įtraukė į parduodamų objektų sąrašą.

Įprasta „prichvatizavimo“ schema Lietuvoje? Iš pradžių nugyventi, o paskui pigiai parduoti?

Kodėl taip valstybė elgiasi su savo turtu? Juk esame neturtinga, milijardinėse skolose paskendusi valstybė, o savo turtą, kuris gali pritraukti naujas investicijas ir garsinti Lietuvos vardą, taškome į visas puses.

Žinoma, marmuru grįsta aikštė, graži iš rąstų suręsta troba turizmo informaciniam centrui, suoleliai Europos centro lankytojams, ant aukštų kotų plazdančios ES šalių vėliavos gali sugundyti ne vieną verslininką, juolab kad netoliese plyti golfo laukai.

Juk galima čia pristatyti namų – norinčių Europos viduryje pirkti būstą visada atsiras.

Poetas Algimantas Baltakis ir kompozitorius Algimantas Bražinskas net dainą sukūrė „Čia Europos vidurys“:

Čia kitaip ir saulė teka –

Ežere nutiesia taką.

Laukiame gražios dienos,

Laukiame naujos dainos…

Profesorė Zina Gineitienė netoli Europos geografinio centro gyvena 35 metus. Duodama interviu laikraščiui „Šiandien“, profesorė nuoširdžiai stebėjosi, kodėl Lietuva 100-mečio proga nusprendė parduoti savo turtą, kuris šalį garsintų ir toliau. Juk tai ne premjero Skvernelio ar ūkio ministro Sinkevičiaus nuosavybė. Ar klausė jie žmonių nuomonės?

Šiam draustiniui priklausė Girijos ežeras, Bernotų piliakalnis, alkakalnis, gretimas miškas ir kitos vietovės. Bernotų piliakalnio šlaitai statūs – 12 m aukščio. Šioje vietoje archeologinių tyrimų metu rasta brūkšniuotos, lygios ir žiestos keramikos, geležies gargažių.

Ką ir  sakyti, tai – absurdiškas sprendimas, kai valstybė pardavinėja tokius objektus. Čia ne tik Europos centras, čia reta gyvūnija ir augmenija, čia surasi net nykstančio juodojo gandro lizdų.

Šiandien padėtis kitokia – lankytojų priėmimo ir turizmo informacinio centro pastatų stogas  prakiuro, baldai išnešti, elektros ūkis apleistas…

Kodėl? Kas atsitiko? Deja, šiandien Ūkio ministerija kratosi Europos geografinio centro, šios ministerijos iniciatyva jis perduotas Turto bankui, o šis įtraukė į parduodamų objektų sąrašą.

Įprasta „prichvatizavimo“ schema Lietuvoje? Iš pradžių nugyventi, o paskui pigiai parduoti?

Profesorė sako, kad ji visada žavėjosi šiuo unikaliu objektu – Dievo ir prancūzų geografų dovana Lietuvai, o dabar gėda kam nors ir pasakyti, kaip valstybė apleido tokią nuostabią vietą, kratosi atsakomybės ir nori už centus parduoti Europos vidurį.

„Gėda, tiesiog gėda visai lietuvių tautai dėl tokio valdžios nemokšiško sprendimo, tarkitės pagaliau su  tauta“,- atsisveikindama kalbėjo profesorė.

Beje, atvykę į geografinį centrą žmonės galėjo pasigrožėti Bernotų piliakalniu, datuojamu I–XII a., jis stūkso kalvoje, esančioje Girijos ežero rytiniame krante. Piliakalnis taip pat buvo privatizuotas.

Mūsų valstybė, pasirodo, neišgalėjo jo nupirkti iš privačių savininkų, kad piliakalniu galėtų grožėtis ir ateities kartos. Norėta privatizuoti ir kitus piliakalnius. Maišiagaloje ant Algirdo piliakalnio buvo išmatuoti du sklypai namų statyboms „nepaprastiesiems“ piliečiams,  bet sukilo žmonės ir, anot profesorės, pavyko piliakalnius išsaugoti valstybei.

Kaip nuvykti?

Iki šiol interneto svetainė www.vilnius-tourism.lt skelbia, kad „atvykti į Europos geografinį centrą patogiausia automobiliu. Iš Vilniaus važiuokite A14 keliu Molėtų kryptimi, kol išvysite nuorodą į kairę „Europos geografinis centras“.

Į Europos geografinį centrą galima nuvykti ir autobusu iš Molėtų plentas stotelės prie Santariškių žiedo (autobusas Vilnius–Paberžė). Vairuotojo reikėtų paprašyti, kad sustotų prie Europos geografinio centro. Taip pat iš Vilniaus autobusų stoties 32 aikštelės vyksta maršrutinis autobusas (Vilnius– Radžiuliai). Kelionės trukmė – apie 30 min. Bilietus parduoda autobuso vairuotojas.“

Ką šiandien atvykęs turistas čia pamatytų?

Tęsinys kitame laikraščio „ŠIANDIEN“ numeryje.

One thought on “Laikraštis ŠIANDIEN. Kas nori atimti Dievo ir prancūzų dovaną Lietuvai

Parašykite komentarą

Top