Jūs esate
Pagrindinis > Pradžia > Laikraštis „ŠIANDIEN“: Kelias į Okajamos universitetą

Laikraštis „ŠIANDIEN“: Kelias į Okajamos universitetą

Lietuva japonams – egzotiškas kraštas. O lietuviams Japonija?

Kristupas PUODŽIUKAS

Specialiai laikraščiui „ŠIANDIEN“ iš Japonijos

Noras išmokti japonų kalbą

Daugiau apie Japoniją sužinojau gimnazijos laikais, kai laisvalaikiu pradėjau domėtis jų populiariąja kultūra – japoniškąja animacija (anime) ir komiksais (manga). Laikui bėgant susiradau bendraminčių ir pradėjau skaityti daugiau apie šią šalį, jos kultūrą ir istoriją.

12 klasėje nusprendžiau išmokti japonų kalbą, bet dėl artėjančių egzaminų visą laiką teko skirti mokslams. Panaši situacija tęsėsi ir universitete, kadangi Lietuvos sveikatos mokslų universitete studijavau mediciną, negalėjau skirti daug laiko šiems pomėgiams.

Atostogų metu neretai teko susitikti su pagal mainų programą iš Japonijos atvykusiais studentais. Po pokalbių su jais vis pagalvodavau apie galimybes metus paviešėti (ką jau ten kalbėti apie normalias studijas) Japonijoje, tačiau tai buvo daugiau svajonė, nei realus planas – nemenki finansiniai bei akademiniai reikalavimai, kalbos nemokėjimas.

Vis dėlto žiemos atostogų metu nusprendžiau pasidomėti aukštuoju mokslu Japonijoje. Taip atradau Okajamos universitetą. Tuo metu mėgau pajuokauti su šeimos nariais ir draugais, kad greičiausiai egzaminų ir atrankos išlaikyti nepavyks.

Verta žinoti, jog kalbos žinios yra privalomos norint gyventi Japonijoje.

Tačiau susiklostė visai kitokia situacija – pirmųjų mokslo metų Lietuvos sveikatos mokslų universitete pabaigoje sužinojau apie pakvietimą tęsti medicinos studijas minėtame Okajamos universitete.

Užburianti Japonijos gamta

Japonija – šalis, kur susipina technologijos, gamta, tradicijos. Tuo teko įsitikinti nuo pat pirmos dienos šioje šalyje. Nuo pat oro uosto iki Okajamos stoties teko matyti visko: Osakos didmiesčio panoramą, kalnuotas apylinkes, mažus miesteliukus.

Palyginus su didžiausiu pasaulio miestu Tokiju, Okajama nėra didelis miestas, tačiau pasižymi savo gamta. Ypač pavasarį, sakurų žydėjimo metu. Pagal japonus Okajama dažnai asocijuojama su „Saulės kraštu“, kadangi čia užfiksuotas mažiausias kritulių kiekis.

Negana to, Okajama garsėja savo vaisiais, jų produkcija, ypač persikais. Ir ne veltui. Visur galima pastebėti simboliką, susijusią su persikais ir legendų veikėju Momotaro – stotelės, šaligatviai, vėliavos, pastatų sienos. O ir vaisiai yra be galo skanūs!

Galiausiai, nemenka dalis miesto priklauso Okajamos universitetui – du iš trijų vadinamų universitetinių miestelių (campus) yra įsikūrę miesto ribose, tad gyvenimas tikrai nėra nuobodus.

Lietuviai studentai Japonijoje

Kalbant apie universitetus, japonams tai yra jaunystės simbolis – dauguma studentų buriasi į įvairias bendrijas (sporto, muzikos, menų), kurių yra per šimtą.

Okajamos universitete nėra itin daug moksleivių pagal mainų programą, tačiau neretai tenka sutikti žmonių iš įvairiausių šalių. Deja, apie lietuvius universitete neteko išgirsti, juolab studijuojančius ne pagal mainų programą moksleivius. Galiu tik pasidžiaugti, jog japonai, ypač jauni žmonės, be galo domisi kitų šalių kultūra ir neretai užduoda klausimus, susijusius su Lietuva.

Tačiau nereikėtų pamiršti, kad Lietuva japonams yra gan egzotiškas kraštas ir tai gali sukelti problemų, pavyzdžiui, norėdamas tapti kraujo donoru Japonijoje, turėjau atlikti papildomus tyrimus ir patvirtinti nemažai informacijos raštiškai, tai užėmė nemažai laiko, palyginus, kiek užtruko vietiniai žmonės.

Kalbos mokėjimo privalumai

Susidomėjusiems tenka paminėti, nors didžioji dalis nacionalinių universitetų siūlo itin aukštą studijų kokybę, reikia pripažinti, kad dauguma dėstytojų anglų kalba paskaitų neveda, tad norint išnaudoti visas galimybes tenka įvaldyti japonų kalbą.

Tačiau nereikėtų pamiršti, kad Lietuva japonams yra gan egzotiškas kraštas ir tai gali sukelti problemų.

Taip pat verta žinoti, jog kalbos žinios yra privalomos norint gyventi Japonijoje. Sutinku, kad Tokijuje, Kiote Osakoje galima apsieiti ir su anglų kalbos žiniomis, tačiau toliau nuo sostinės esančiuose miestuose vietinė kalba yra būtina, nes maisto aprašymai, etiketės parduotuvėse, autobusų tvarkaraščiai ar stotelių pavadinimai yra tik japonų kalba (kartais lotynišku alfabetu).

Tačiau įvaldžius vietinės kalbos pagrindus, ši šalis gali pasiūlyti begalę įdomybių. Greitieji šinkansen traukiniai ir sutvarkyta infrastruktūra, elektriniai (neretai netgi dainuojantys) tualetai, gėrimų ir užkandžių automatai bei maži prekybos centriukai, turintys net paruoštas maisto dėžutes (Bentou) skubantiems į darbus, puikiai atskleidžia be galo įtemptą japonišką ritmą ir technologinį vystymąsi.

Tačiau įdomiausia pamatyti puikiai išsilaikiusias tradicijas bei istorinį paveldą. Didžiausią įspūdį paliko japonų pilys, kurios yra visiškai kitokios nei europietiškos.

Japonijoje dominuoja dvi religijos – budizmas ir šintoizmas – tad neretai tenka aplankyti šventyklas, ypač švenčių laikotarpiu, pavyzdžiui, per Naujuosius metus ar po jų.

Ši diena japonams yra itin svarbi – ant atviručių rašomi specialūs palinkėjimai ir siunčiami paštu šeimos nariams ir draugams. Taip pat pagal tradicijas traukiami Omikuji – maži popierėliai su metų pranašyste.

Tarp jaunimo labiau laukiamos šv. Kalėdos (dar žinomos kaip „porelių“ diena) bei įvairūs festivaliai, pavyzdžiui, sakurų žydėjimo žiūrėjimo festivalis. Studentams didžiausias yra universiteto festivalis, kurio metu įvairios studentų bendrijos rengia pasirodymus, pavyzdžiui, šokius, orkestro koncertus, maisto gaminimą.

Taip pat laisvalaikį jaunimas dažniausiai leidžia kartu prekybos centruose, karaokėje arba keliauja (labiausiai lankomas yra „Univeral Studios Japan“ pramogų parkas, kur galima išvysti atkurtą filmo „Haris Poteris“ pilį). Netgi įvairūs pomėgiai yra realizuojami grupėse.

Kristupo Puodžiuko nuotraukos

Neretai tai daroma siekiant išlaikyti gerą socialinį statusą, nes tai japonų bendruomenėje daro didelę įtaką ieškant darbo bei išlaikant šeimą.

Puoselėjamos tradicijos

Kalbant apie bendruomenę, užsienyje yra gerai žinoma, jog japonai yra itin malonūs, nuolankūs, daug dirbantys žmonės. Tačiau norintiems ilgiau čia gyventi ir įsilieti į visuomenę, pradeda galioti kitokios taisyklės.

Tai atsiskleidžia ne tik tradicijų puoselėjimu, bet ir kalbiniu atžvilgiu. Japonų kalboje egzistuoja skirtingos kalbėjimo manieros.

Jų naudojimas priklauso nuo pašnekovo – su draugais bendraujama vienaip, su vyresnio amžiaus ar aukštesnio rango pašnekovais – visai kitaip. Nesilaikydamas tokių taisyklių, gali sudaryti labai neigiamą įspūdį visuomenėje.

Gyvenimas čia tikrai įdomus, tiesiog tam reikia ryžto ir nusiteikimo mokytis japonų kalbos bei kultūros.

Parašykite komentarą

Top