Jūs esate
Pagrindinis > Redaktorius rekomenduoja > Laikraštis ,,ŠIANDIEN“ : Kodėl Hipokratas maistą vadino vaistu

Laikraštis ,,ŠIANDIEN“ : Kodėl Hipokratas maistą vadino vaistu

Romaldas ABUGELIS

Prastesni už vokiečius?

Gyvename paradoksų pasaulyje, kai skurdas klesti pertekliuje. Šimtai milijonų žmonių badauja, bet dar daugiau – turi antsvorį ir bemaž trečdalį maisto išmetame. Pasaulio sveikatos organizacija skelbia, kad didesnį pavojų žmonių sveikatai kelia ne maisto stygius, o persivalgymas.

Beje, mūsų šalyje daugiau kaip pusė gyventojų turi antsvorį. Dar Vydūnas yra sakęs, kad „daug daugiau žmonės miršta per daug valgydami nei badu“.

Vaikydamiesi pelno bet kuria kaina, maisto ūkio grandinės dalyviai vis dažniau griebiasi manipuliacijų ir gudrybių. Maisto produktų pavadinimai „Vaikiškas“, „Sodžiaus“, „Tėviškės“, „Sveikuolių“, „Lietuviškas standartas“, „Močiutės duona“, „Naminė“ daugumai vartotojų kelia pasitikėjimą, bet kas po jais slypi?

„Vaikiškas“ tortas su daugiau kaip 20 (Ą) maisto priedų, „Sodžiaus“, „Tėviškės“ aliejus su GMO, „Naminė“ dešra su šešiais priedais, „Šeimininkės“ duona su pieno milteliais, guaro derva ir kitais priedais, „Autentiška“ duona su išrūgų milteliais, rapsų aliejumi ir bulvių dribsniais, „Avižiniai“ sausainiai, kurių pagrindinė sudedamoji dalis cukrus, o avižinių miltų tik 13 procentų.

Arba triukai su tara – vietoj litrinių pakuočių atsirado mažesnės, kartais pakuotė du kartus didesnė už turinį. O kur dar reklaminiai žaidimai? „Pagaminta su meile“ ar „Pagal senovinį receptą“. Neseniai Lietuvoje atliktas tyrimas atskleidė, kad mūsų vartotojai turi tenkintis net ir garsių firmų pagamintais prastesnės kokybės maisto produktais nei, pavyzdžiui, vokiečiai.

 Prekybininkų vilionės

Kasdien susiduriame ir su prekybininkų vilionėmis: gražiais vaizdais, kvapais, muzika, dideliais vežimėliais, prekėmis prie kasų, daržovių ir vaisių „rūšiavimu“ kas valandą, „lietuviškomis“ ir „populiariausiomis“ prekėmis, „ypatingais“ pasiūlymais ir galybe „akcijų“.

Todėl labai normalu, kad prisipirkę abejotinos kokybės produktų kartu su kasos kvitu kartais gauname dar ir pasiūlymą apsipirkti …vaistinėje.

Tenka sutikti, kad panašių silpnybių turi ir kai kurie ūkininkai, kurie parduoda „lietuviškus“, „ekologiškus“ produktus, bet be saiko naudoja trąšas, pesticidus, herbicidus ir kitus chemikalus. Gaila, bet reikia pripažinti, kad ir ūkininkų turgeliai gerokai priblėso.

Kas belieka vartotojui? Sąmoningumas ir atsakingo pasirinkimo galimybė. Juk tikrasis karalius vis labiau ilgėjančioje maisto grandinėje – vartotojas.

Kasdien susiduriame ir su prekybininkų vilionėmis: gražiais vaizdais, kvapais, muzika, dideliais vežimėliais, prekėmis prie kasų, daržovių ir vaisių „rūšiavimu“ kas valandą…

Išlaidos maistui Lietuvoje sudaro apie ketvirtadalį visų namų ūkio išlaidų. Tuo tarpu Liuksemburge, Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, Austrijoje – tik apie dešimtadalį. Tai nereiškia, kad mes valgome daugiau. Mūsų šalyje žemesnis pajamų lygis, todėl skiriame santykinai daugiau lėšų būtiniausiam poreikiui.

Hipokratas maistą vadino vaistu, o Polas Bregas yra pasakęs: „Mes esame tai, ką valgome“. Nustatyta, kad gyvenimo trukmę 50 proc. lemia gyvenimo būdas, kurio pagrindą sudaro tinkama mityba. Be maisto galėtume išgyventi tik 3-5 savaites. Beje, keista, kad maisto prekių parduotuvėse pardavinėjami ir alkoholiniai gėrimai, nors be jų galima išgyventi visą gyvenimą.

Lietuvos gyventojų sveikatos rodikliai leidžia daryti išvadą, kad mūsų mitybos įpročiai nėra geri. Pagal kraujotakos ir virškinimo ligas esame vieni iš lyderių Europos Sąjungoje (ES), o vyrų gyvenimo trukmė – mažiausia ES. Ypač turėtų neraminti faktas, kad sveikas tik kas dešimtas vaikas. Tad netenka stebėtis, kad ir vaistinių skaičius Lietuvoje nuo 1990 m. padidėjo maždaug penkis kartus.

Žmonių mitybos pokyčiai per milijonus metų labai pasikeitė. Nuo 1850 m. prasidėjęs giluminis maisto produktų perdirbimas (rafinavimas) labai padidino kaloringo maisto vartojimą. Baltutėliai pyragai, kadaise puošę mūsų senolių stalą tik per metines šventes, tapo kasdieniniu maistu.

Rauginimas, sūdymas, rūkymas, konservavimas,– tai bemaž visos mūsų senelių naudotos maisto ruošimo technologijos. Dabar technologinių procesų pavadinimai labai įmantrūs, o jų gausa kelia ir šypseną, ir baimę.
Ne atsitiktinai Dalai Lama yra pasakęs, kad piktnaudžiavimo technologijomis pavojus toks didelis, jog visai žmonijai gresia tikra katastrofa.

Pagrindiniai naudos gavėjai

Nesunku nuspėti, kas yra pagrindiniai šių procesų naudos gavėjai. Taip, tai maisto pramonė, prekybininkai, bankai, logistai, maisto priedų ir papildų gamintojai, maitinimo paslaugų teikėjai, farmacininkai ir medikai, reklamos agentūros, žiniasklaida.

Bet permainas maisto ūkyje skatina ir pats vartotojas. Kokio maisto paprastai nori dažnas iš mūsų? Pigaus, skanaus, gražaus, kvapnaus, spalvingo, ilgai galiojančio, transportabilaus, patraukliai supakuoto. Taigi, ko norime, tą ir gauname.

Maisto papildai – ne vaistai, bet pardavinėjami vaistinėse.

Pastaraisiais metais ypač daug vartotojų dėmesio susilaukia maisto priedai. Oficialus jų apibrėžimas toks: “Medžiagos, kurios nėra vartojamos kaip atskiri maisto produktai ir kaip tipiniai maisto produktų ingredientai ir kurios, įdėtos į maisto produktus technologijos tikslais (gamybos, pakavimo, gabenimo ir laikymo), tampa pačios arba jų dariniai tokių maisto produktų sudėtine dalimi“.

Taigi, niekam nekyla mintis vartoti vien tik maisto priedus, bet kai jie atsiduria maiste, tuomet kramsnojame visi.
ES naudojami maisto priedai suskirstyti į beveik 30 funkcinių grupių Tai saldikliai, dažikliai, konservantai, antioksidantai, kietikliai, aromato ir skonio stiprikliai, stabilizatoriai, tirštikliai …

Kai kuriems maisto priedams nustatytas maksimalus leistinas kiekis, kai kurių naudojimas ribojamas, dar kitiems taikoma geros praktikos sąlyga (kiek dėti sprendžia gamintojai pagal savo sąžinę). Daugiau kaip 50 maisto priedų kai kuriose šalyse (Austrija, Australija, JAV, Japonija, Jungtinė karalystė, Šveicarija, Vokietija ir kt.) jau yra uždrausti.

Maisto gamyboje naudojami, bet jo priedais nėra laikomi kraujo plazma, kazeinas ir dar kelios dešimtys kitų medžiagų. Be jau minėtų medžiagų dar naudojamos įvairios kvapiosios medžiagos, fermentai, tirpikliai, o taip pat keliolika su maistu besiliečiančių pakavimo medžiagų.

Manau, kad pirmas žingsnis link sveikesnio maisto pasirinkimo – susipažinimas su oficialiai rekomenduojamomis sveikos mitybos taisyklėmis, sveikos mitybos piramide. Deja, dažnas iš mūsų mieliau žvalgomės po Merkinės ar Egipto piramides.

Laikraštis ,,Šiandien“ Nr.7

.

Parašykite komentarą

Top