Jūs esate
Pagrindinis > Pradžia > Laikraštis „ŠIANDIEN“. Kur šiandieniniai Lietuvos Oginskiai?

Laikraštis „ŠIANDIEN“. Kur šiandieniniai Lietuvos Oginskiai?

Valdas VASILIAUSKAS, laikraštis „ŠIANDIEN“

Jeigu ne garsioji Rietavo Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia ir Nepriklausomybės paminklas prie savivaldybės, pamanytum, kad atsidūręs Belgijos, Vokietijos , Olandijos ar kitos Vakarų Europos atvirukinio grožio miestuke.

Po administracinės Lietuvos reformos turbūt iš naujųjų mažųjų savivaldybių Rietavo savivaldybė vienintelė pasiteisino – miestas sutvarkytas ne prasčiau nei Druskininkai – visur jaučiama rūpestinga miestą mylinčio šeimininko ranka. Tikrai kunigaikštiškas miestas, tartum visur pleventų Rietavo statytojų ir Lietuvos patriotų Oginskių dvasia.

Žemės ūkio profesijų įsigyjimas Rietave turi senas ir gražias tradicijas. Jau 1859 metais Rietavo Irenėjus Oginskis įkūrė pirmąją Lietuvoje lietuvišką profesinę mokyklą, pavadinęs ją Agronomija. Ūkininkystės mokslinyčia. Dėl 1863 m. sukilimo mokykla buvo uždaryta. Nepriklausomoje Lietuvoje 1927 m. Rietave atidaryta privati Žemesnioji mergaičių sodininikystės – daržininkystės mokykla, vėliau peraugusi į valstybinę žemės ūkio mokyklą, kuri su nedidele pertrauka II pasaulinio karo metu, veikė ir po karo. 1952 m. žemės ūkio mokyklos bazėje įkuriamas žemės ūkio technikumas, kuriame, pradiniame etape, buvo ruošiami agronomai ir technikai mechanikai žėmės ūkiui, vėliau ir specialistai elektros ūkiui. Nepriklausomybės metais technikumas buvo reorganizuotas į aukštesniają žemės ūkio mokyklą, o nuo 2002 m. tapo Žemaitijos kolegija. 2016 m. Žemaitijos kolegija buvo uždaryta. Per visus veiklos metus Rietave buvo ruošiami žemės ūkio specialistai. Tam yra vis dar išlikusi gera materialinė bazė, vis dar yra dėstytojais galintys dirbti specialistai.

Ištempęs ausis klausiau Rietavo savivaldybės tarybos nario, ilgamečio nepakeičiamo Rietavo žemės ūkio technikumo, vėliau kolegijos direktoriaus Jono Bačinskopasakojimo apie pirmosios Lietuvoje kunigaikščio Irenijaus Oginskio prieš 150 metų įkurtą žemės ūkio mokyklą( anuomet vadinosi mokslinyčia), jos klestėjimo laikus ( dar 2009 m. čia mokėsi per 2 tūkst. Žemaitijos ir visos Lietuvos jaunimo) ir jos tylią pabaigą- kaip ir dauguma Lietuvos žemės ūkio mokyklų, dėl besimokančiųjų stygiaus ji likviduota.

Kai paprašėme palydėti į jo buvusios kolegijos rūmus, ponas Jonas mandagiai atsisakė, teisindamasis laiko stygiumi, nors jau pensininkas ir nėra labai užimtas. Su kolega padaręs ekskursiją, supratau, kodėl direktoriui sunku būtų mus lytėti po savo buvusias valdas.

Tiek čia jo įdėta širdies, išmonės , taip čia viskas išpuoselėta – jau nepriklausomybės metais, taip pat padedant prancūzams:naujausia kompiuterinė įranga, puikios aktų ir sporto salės, net baseinas, renovuoti bendrabučiai ir kavinė, net kelios vestibiuliuose meniškos freskos .

Ir visa tai kunigaikščių Oginskių nuostabaus grožio parke, greta dvaro rūmų. Viskas vienoje vietoje- ir mokslas, ir gyvenimas, ir sportas, ir pramogos – lyg vaikščiotum po šiuolaikinį student miestelį, kokius regėjau JAV, Indijoje ir net Kinijoje.

Tačiau Lietuvoje tai niekam nereikalinga, visur- nė gyvos dvasios, kaip kapinyne, tik kelios budinčios moterys. Faktiškai moderniai įrengtas mokymo kompleksas likęs be šeimininko ( čia įsikūrė kitų dviejų kolegijų filialai).

Ar gali būti turtinga valstybė, jeigu vėjais paleidžia tokį turtą ir grožį. Žinoma, ne mažytei Rietavo savivaldybei susidoroti su visą Lietuvą užgriuvusiomis demografijos, emigracijos problemomis, kurių auka tapo ir Rietavo pirmoji Lietuvos žemės ūkio mokykla.

Čia galėtų padėti tik bendra kompleksinė strategija, valstybės švietimo ir jaunimo ugdymo politika, jeigu tokia būtų. Šiuolaikiniai Oginskiai, mylintys savo tėvynę ir jos žmones.

Bet man atrodo, kad bemaž visus šiuos 30 atgautos nepriklausomybės metų Lietuvą valdė ir tebevaldo ne Oginskiai, o Muravjovai korikai, kurių užduotis- griauti ir naikinti Lietuvą.

P.S. Kaip sakė J.Bačinskas, mokymui supirkta naujausia žemės ūkio technika netrukus bus išsidalinta- antras kolchozų turto išvogimo etapas nepriklausomoje Lietuvoje. Tik dabar jis vadinamas aukštojo mokslo reforma- universitetų ir kolegijų jungimu. Iš tikrųjų- jų naikinimu ir jų turto pasisavinimu.
Gintauto Kniukštos nuotraukos

Parašykite komentarą

Top