• 

Kauno rajonas yra savivaldybė, kurioje gyventojų skaičius nuolat didėja. Pasak Kauno rajono bendruomeninių organizacijų sąjungos (KRBOS) pirmininkės Eglės Juozapavičienės, tam yra kelios priežastys. Visų pirma tai rajonas, kuris traukia savo strategine vieta. Geras susisiekimas, dosnus kraštovaizdis, sukurta ir išvystyta infrastruktūra, atsakinga socialinė aplinka.

Eglė Juozapavičienė atsakė į laikraščio ŠIANDIEN klausimus.

• 

Gerbiama Egle, sako, kad Lietuvos kaimas miršta, baigia išsivaikščioti. Ar tikrai taip?

Šiandieninis žmogus dažnai dirba mieste, bet gyventi ir naudotis viešosiomis paslaugomis nori naudodamasis visais gyvenimo kaime privalumais. Ar mūsų kaimai miršta? Aš gal pasakyčiau – tikrai keičiasi…

Kauno rajonas daug metų yra tarp pirmaujančių Lietuvos savivaldybių, o bendruomenės? Trumpai tariant, jos – jėga ar ne?

Didžiuojamės Kauno rajono rodomais pasiekimais ir pelnyta vieta tarp kitų Lietuvos savivaldybių. Manau, kad bendruomeninis Kauno rajono gyvenimas tikrai neatsilieka nuo savivaldybės pasiekimų. Nesivaikome statistinių rezultatų ir vertiname bendruomenines organizacijas pagal realiai vykdomą veiklą.

Kauno rajone aktyviai veikia 34 bendruomeninės organizacijos, dar apie dvidešimt veiklą vykdo su pertraukomis.

O trumpai tariant, jos yra jėga, kuri geriausiai žino savo gyvenamosios vietos žmonių ir aplinkos poreikius, resursus, gali susitelkti bendram darbui ar problemų sprendimui.

Nemažiau svarbus bendruomeninių organizacijų indėlis į saugią ir pritaikytą gyventi aplinką, kultūrinį vietovės gyvenimą, sveiko ir turiningo laisvalaikio organizavimą.

Kaip jums sekasi vienyti rajono bendruomenes, kokius tikslus joms keliate, kaip sekasi prikviesti žmones bendram darbui, kurie viskuo nusivylę, niekas jiems nebeįdomu?

Tikriausiai visi nuo vaikystės žinome tą istoriją apie neperlaužiamą šluotą. Manau, toks ir yra bendruomeninių organizacijų vienijimo tikslas.

Kurdami Kauno rajono bendruomeninių organizacijų sąjungą siekiame, kad Kauno rajono bendruomeninės organizacijos būtų sistemingai ir kryptingai veikiančios, aktyvios, atstovaujančios savo vietos bendruomenes, dirbančios, kad vietos bendruomenėje būtų patrauklu ir saugu gyventi, dirbti ir kurti. Šiuo metu sąjunga vienija dvidešimt aštuonias bendruomenines organizacijas.

• 

Prikviesti žmones tikrai yra nelengva. Ir mano manymu, čia reikia susitaikyti su tuo, kad bendruomeninei veiklai kaip savanorystės formai reikia žmogui užaugti ir apsispręsti pačiam. Vienus išjudina problema, bendras tikslas, kitus įkalba kaimynai, trečius noras išeiti iš namų, padaryti kažką prasmingo ar gražaus.

Burtis žmones vilioja edukacinė, švietėjiška veikla. Labai svarbi atstovavimo funkcija. Užkrečia gerieji pavyzdžiai, bendravimo, bendradarbiavimo galimybė.

Kokios paramos bendruomenės sulaukia iš valstybės, ką daryti, kad jos taptų dar gyvybingesnės, aktyvesnės?

Aš labai džiaugiuosi, kad apie bendruomeninės organizacijos vietą, funkcijas, naudą ir perspektyvas vis garsiau yra diskutuojama valstybės mastu. Bendruomeninių organizacijų plėtros įstatymas, kuris skinasi sau kelią savivaldybėse įgalindamas Bendruomeninių organizacijų tarybas.

Priimtos NVO įstatymo pataisos, numatytas sukurti nevyriausybinių organizacijų fondas tai bendruomeninėms organizacijoms valstybės duoti įrankiai, kuriais turim pasinaudoti patys.

• 

Labai svarbu, kad keliamas savanorystės ne tik matymo ir vertinimo, bet ir skatinimo klausimas. O savo veiklai bendruomenės finansavimo gali tikėtis iš Žemės ūkio ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos, Kultūros ministerijos remiamų programų. Taip pat dalyvauti Lietuvos vietos veiklos grupės tinklo administruojamą Leader programoje.

Kiekviena savivaldybė turi kurti savo rėmimo ir bendradarbiavimo su bendruomeninėmis organizacijomis modulį.

Kauno rajone nuo naujų metų darbą turėtų pradėti keturi bendruomenių konsultantai buhalterijos, kultūros, infrastruktūros, socialinės veiklos projektų įgyvendinimo srityse.

Mes kartais juokaujam, kad žmonės paprastai geriausia suvienija nelaimės, tai reikia būti sąmoningesniais ir burtis, kad tos nelaimės neįvyktų

Kodėl nepritarėte Kauno miesto savivaldybės tarybos siūlymui prijungti prie miesto 99 Kauno rajono kaimus iš 13 seniūnijų?

Kauno miesto tarybos sprendimas prisijungti 99 Kauno rajono kaimus yra, nes kol kas jis nėra kaip nors atšauktas, tikras demokratijos išbandymas.

• 

Taip neatsakingai, netgi grobuoniškai draskyti gerai funkcionuojančią Kauno rajono savivaldybę, pasinaudojant įstatymų spragomis ir visiškai nekreipiant dėmesio nei į bendruomenės nuomonę, nei tokius veiksmus pagrindžiant ekonominiais skaičiavimais, padarytais tyrimais, vertinimais, gali tik pamiršę, kad gyvename demokratinėje šalyje.

Vien daugumos turėjimas Kauno miesto taryboje, dar negali paleisti buldozerio tenkinti oligarchinių interesų keičiant administracinių vienetų ribas.

Kauno rajono bendruomeninių organizacijų sąjunga niekada nepasisakė prieš naujoves, efektyvesnes valdymo priemones ir modulius, prieš rūpestį žmogumi, siekiant jam suteikti geresnes darbo ir gyvenimo, viešųjų paslaugų sąlygas.

Bet šituo numatytu prijungimo atveju niekas apie tai nediskutavo. Atvirkščiai, iš Kauno miesto mero lūpų skambėjo diskriminaciniai pareiškimai, kad žmonės suskirstyti pagal gyvenamąją vietovę, ir žadėjo nesusipratusius “kaimiečius perkelti į aukštesnę terpę”, nebuvo jokio aiškumo kaip keistųsi vietovių statusas, kaip keistųsi likusių teritorijų gyvenimas, prie miesto prijungus gausiausiai apgyvendintas, geriausią infrastruktūrą ir resursus ekonomiškai vystytis turinčius rajono kaimus.

Deklaruojamas žiedinių savivaldybių klausimo sprendimas, socialinės atskirties mažinimas šitoje situacijoje buvo kaip pavyzdys, kaip galima situaciją tik pabloginti.

Jūsų iniciatyva bendruomenės surinko net 26 tūkst. tam prieštaraujančiųjų parašų. Koks jų likimas šiandien?

Pilietinė akcija, kurios metu žmonės aktyviai pasisakė prieš Kauno rajono draskymą, parodė, kad galime būti vieningi ir aktyvūs sprendžiant savo gyvenimo valstybėje klausimus.

Surinkti pasipriešinimo parašai buvo mašinų kolona nuvežti į piketą prie Vidaus reikalų ministerijos ir perduoti ministrei Ritai Tamašunienei.

Kreipimesi į Prezidentą, Seimo pirmininką, Vyriausybę prašėme įstatymiškai užtikrinti žmonių teisę spręsti savo gyvenamosios vietos likimą ir neleisti apeinant protingumo, teisėtumo, sąžiningumo principus, nepadarius socialinių, ekonominių, kultūrinių veiksnių analizės daryti sprendimus dėl administracinių vienetų teritorijų keitimo.

Ir tikrai nuoširdžiai džiaugiamės, kad Vyriausybė priėmė nutarimą reglamentuojantį tokių sprendimų pateikimo ir svarstymo procesą, o Seimas priėmė įstatymo pataisas, kurios suteikia galimybę apklausoje dėl teritorijų perdalinimo pasisakyti visos dalinamos savivaldybės gyventojams, bei nustatė penkiasdešimties procentų dalyvaujančių apklausoje reikalavimą, kad tokia apklausa būtų laikoma įvykusia.

Tai ir yra mūsų pilietinės akcijos pasiekimas, kad sprendimo teisę turėtų visi, ką klausimas liečia, kad negalėtų nuspręsti suinteresuota mažuma ir kad sprendimą žmonės galėtų priimti turėdami pilną situacijos vertinimą ir analizę.

„Esame nedaloma bendruomenė, nes mus vienija vertybės, kurių už jokius pinigus nenupirksi“. Šiuos jūsų žodžius citavo ne vienas naujienų portalas. Kaip keliais žodžiais apibūdintumėte šias vertybes?

Man labai malonu pripažinti, kad Kauno rajono bendruomenė turi savo identitetą. Žmonės pasisakė už vietovės pavadinimo, statuso išlaikymą, sukurtas savitas tarpusavio bendravimo ir bendradarbiavimo mikroklimatas.

Rajone labai glaudžiai bendradarbiauja švietimo įstaigos, seniūnijų specialistai, kultūros centrų ir laisvalaikio salių kolektyvai, bibliotekų darbuotojai, bendruomeninės organizacijos. Santykis su savivaldybės vadovais yra tamprus ir artimas, nes turime tikrai socialiai orientuotą savivaldybę, kurioje keliami dideli reikalavimai matyti kiekvieną žmogų.

Į Kauno rajoną jaunos šeimos keliasi iš visos Lietuvos? Kokia šios traukos paslaptis?

Šiandieninis jaunimas yra praktiškas ir tai, kad tikrai keliasi iš visos Lietuvos į Kauno rajoną, tik patvirtina faktą, kad rajonas išsiskiria gera geografine padėtimi, sukurta infrastruktūra, palankiomis sąlygomis gyventi sveikoje ir socialiai orientuotoje aplinkoje. Investiciniai projektai su stambiais darbdaviais,

Kauno miesto kaimynystė sukuria galimybę gauti norimą darbą. Kauno rajono vykdoma socialiai orientuota verslo politika leidžia gyventojams pasiūlyti įsigyti verslo liudijimus labai palankiomis sąlygomis, taikomos lengvatos įsikuriančioms įmonėms, didelis dėmesys skiriamas palaikant dirbančius žemės ūkyje.

Geras susisiekimas su miestu užtikrina aukštos kvalifikacijos antros pakopos medicininį aptarnavimą, galimybę mokytis ir tobulinti darbinius įgūdžius, turiningą kultūrinį laisvalaikį.

Sprendžiant jaunimo užimtumo ir demografijos problemas aktyviai renovuojamos ir kuriamos sporto ir laisvalaikio erdvės, dėmesys mažajam gyventojui skiriamas jau nuo gimimo, nes, būtent Kauno rajonas pirmas pradėjo dovanoti kūdikių rinkinius jauniems tėveliams. Renovuoti darželiai, mokyklos skatina ir vilioja gyventi Kauno rajone.

• 

Ką daryti, kad Lietuvos kaimas atgimtų, kad žmonės nebūtų abejingi tam, kas šiandien vyksta valdžioje, valstybėje? Tarkime, kad iš esmės suklestėtų smulkusis ir vidutinis verslas, žmonės naudotųsi tomis pačiomis paslaugomis kaip ir mieste?

Receptų dalinimas neprisiimant atsakomybės už rezultatą ar pasekmes, manau, tai viena iš priežasčių, kodėl tapome tokie abejingi.

Nes būtent abejingumas lemia, kad net nebandome naudotis įrankiais, kurie mums suteikti ir yra realiai veikiantys, kad gyvenimas taptų, ir geresnis, ir prasmingesnis. Linkiu pabudimo ir supratimo, kad tuščia vieta ilgai nebūna, ją kažkas būtinai užims ir vadinasi keisis Lietuvos kaimas.

O kur jis pasuks, kasdien tam dedame pagrindus ir tie, kurie priiminėja įstatymus ir formuoja Lietuvos ūkio politiką ir tie, kurie nuolankiai bando išgyventi dešimtmečiais po nosimi burbėdami, bet nepakeldami galvos prieštarauti ir patys prisiimti atsakomybės už sprendimus.

Suklestėti smulkiajam ir vidutiniam verslui padėtų vartojimo kultūros pakeitimas, bet tam reikės ilgo laiko tarpo, nes taip ilgai pratinome žmogų atsisakyti iniciatyvos ką nors daryti įtikindami, kad viską galima bus gauti centralizuotai ir su minimaliomis pastangomis. Ir labai tikiuosi, kad šitam prabudimui didelę įtaką darys sąmoningos bendruomeninės organizacijos.

Ar dažnai Kauno rajono bendruomenės renkasi į krūvą, kaip jų patirtį perduoti kitoms savivaldybėms?

Kauno rajono bendruomeninių organizacijų sąjungos valdyboje trylika narių, tačiau iškilus klausimams renkamės į visuotinius susirinkimus. Šiandien sąjunga jungia 28 bendruomenines organizacijas.

Taip jau išeina, kad į pora mėnesių kartą tikrai visi pasimatom. Kauno rajone yra 25 seniūnijos, atstumas tarp jų gali siekti iki šimto kilometrų, todėl labai svarbus bendruomeninių organizacijų tarpusavio bendradarbiavimas, jungiasi kaimynai bendriems renginiams, šventėms.

Bendruomeninės organizacijos aktyviai bendradarbiauja įvairioje projektinėje veikloje.

O patirtį perduoti galima tik dalinantis gerąja patirtimi, bendraujant sąskrydžiuose, organizuojant seminarus ir mokymus. Reikia kalbėtis ir norėti pamatyti vieni kitus, nes visi kažką darom gerai, kitaip veikla netektų prasmės.

• 

Parengta pagal laikraštį ŠIANDIEN