Jūs esate
Pagrindinis > Pradžia > Laikraštis „ŠIANDIEN“. Neteisėtų kirtimų legalizavimas Labanoro regioniniame parke

Laikraštis „ŠIANDIEN“. Neteisėtų kirtimų legalizavimas Labanoro regioniniame parke

Pažintiniai takai, kurie skirti miško paklotei apsaugoti, klojami ją sudarkius.

Šiuos vaizdus matė Labanoro žygio dalyviai.

Ši schema naudojama jau ilgą laiką. Ji gana paprasta. Miško sklypo, kuriame matyti neteisėti kirtimai, valdytojas parašo projektą pagal Žemės ūkio ministerijos kartu su Aplinkos ministerija parengtas ES paramos, teikimo taisykles*, gauna iki 50 tūkst. eurų paramą pažintinio tako įrengimui, kerta visame plote medžius ir labiausiai iškirstas aikšteles maskuoja klodamas pažintinį taką.

Miškų tarnyba, matyt, netikrina tokio projekto vykdymo, nes ,,tai Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos, kuri prižiūri projektą, reikalas“, o minėta agentūra tikrina tik projekto investicijas ir netikrina miško būklės, nes ,,tam yra išduotas miškotvarkos leidimas ir ne jos reikalas tai prižiūrėti“.

O tuo metu privačių miškų valdytojai, gavę paramą aplinkosauginiams įsipareigojimams vykdyti, kerta medžius miškuose niokodami miško paklotę, naikindami augalų ir gyvūnų buveines.

Pateikiame tokio ,,aplinkosauginio projekto“ pavyzdį Labanoro girioje prie Aiseto ežero, t. y. Paeisetės II kaime, Saldutiškio seniūnijoje, Utenos r.

Žmonės, kurių buvo pilnas šis miškas ir kurie nuolat čia lankėsi, buvo tiesiog šokiruoti, kai  išvydo kas iš jo liko…

Kelių hektarų sklype, kuriame driekėsi labai tankus miškas, 2018 m. pradžioje buvo iškirsti brandžiausi medžiai, traktorių vikšrais smarkiai išdraskyta miško paklotė. Tarp medžių kelmų ir išlikusių medžių ant išdraskytos miško paklotės nutiestas medinis takas.

Vinimis prie medžio pritvirtintas stendas informuoja, kad įgyvendinant projektą ,,Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ numatoma ,,sukurti visuomenei nemokamai prieinamą parką, kuriame lankytojams būtų sudarytos galimybės susipažinti su gamtos vertybėmis joms nepakenkiant“.

Ar šio projekto tikslas – iškirsti medžius, išdraskyti miško paklotę, įrengti taką, skirtą jos nemindžioti? Tik bėda, kad nebeliko ką saugoti ir į ką žiūrėti..

Šis miškas visada žmonėms buvo nemokamai ir laisvai prieinamas. Žmonės, kurių buvo pilnas šis miškas ir kurie nuolat čia lankėsi, buvo tiesiog šokiruoti išvydę kas iš jo liko…

Panašu, kad už dešimtis tūkstančių eurų įrengtas medinis takas, pastatytas ant medžio trinkelių, ,,pratemps“ daugiausiai kokius trejus metus. Medžiai iškirsti plačiai, net labai toli nuo tako. Be to, už keliuko gretimame sklype, ,,tuo pačiu ypu“ buvo plynai iškirstas miško plotas, tad bendras vaizdas tikrai šiurpus.

Negana to, vasaros viduryje šis miško plotas dar buvo ir padegtas – gaisrą miško lankytojai pastebėjo išvažiavus vyrams, kurie dirbo prie pažintinio tako.

Taip ir norisi paklausti: kuo ypatinga ši vieta, kad joje reikėjo įrengti pažintinį taką ir kuri net nėra įtraukta į „Natūra 2000 teritoriją“? Ar išduotame miškotvarkos leidime numatyti darbai susiję su projekto aplinkosauginiais tikslais ir su Labanoro regioninio parko planais?

Už dešimtis tūkstančių eurų įrengtas medinis takas ,,pratemps” daugiausiai trejus metus. Medžiai iškirsti plačiai, labai toli nuo tako.

Projektas yra įgyvendinamas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“*, kur programoje numatyta kad ,,remiamas miško ekosistemų, būtinų ekologinei pusiausvyrai šalyje išlaikyti, išsaugojimas, kurios apima daugelio gyvūnijos ir augmenijos rūšių buveines, stabdo dirvos eroziją, absorbuoja anglies dvideginį ir grynina orą, kaupia anglį biomasėje ir mažina šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį atmosferoje, saugo gruntinius ir paviršinius vandenis, užtikrina žmonių poilsio kokybę.

Paramos skyrimo taisyklėse* numatyta, kad paramos tikslas yra bioįvairovės, aukštos gamtinės vertės medynų atstatymas ir išsaugojimas bei veiklų, prisidedančių prie aplinkai palankių ūkininkavimo sistemų, augalijos ir gyvūnijos zonų miškuose kūrimo ir (arba) jų priežiūros gerinimo, skatinimas“.

Taip pat Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1305/2013 25 str. numato, kad parama minėtai priemonei skiriama ,,siekiant aplinkosaugos tikslų arba ekosistemų funkcijų užtikrinimo, ir (arba) įsipareigojimus, kuriais siekiama didinti atitinkamos vietovės miškų ir miškingų plotų visuomeninę vertę arba ekosistemų klimato kaitos švelninimo potencialą, neišskiriant ilgalaikės ekonominės naudos“.

Taigi ES finansavimas, skirtas ekosistemų išsaugojimui, Lietuvoje naudojamas jų naikinimui arba, kitaip tariant, kirtimams užmaskuoti.

Kiek tokių projektų yra visoje Lietuvoje? Kiek žalos gamtai padaryta juos vykdant?

Kiek tokių projektų yra visoje Lietuvoje? Kiek žalos gamtai padaryta juos vykdant?

Galimai tokių ,,aplinkosauginiai projektų“ sklypai, kuriuose vykdomi kirtimai, net nėra įtraukiami į kirtimų sąrašus, o iškirsti medžiai į iškirstos medienos tūrį.

Todėl kyla klausimas – kiek iš tikrųjų faktiškai iškertama medienos Lietuvoje?

Būtina išaiškinti visus tokius atvejus šalyje ir išieškoti išmokėtą paramą bei gamtai padarytą žalą.

Vinimis prie medžio pritvirtintas stendas informuoja, kad įgyvendinant projektą ,,Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ numatoma ,,sukurti visuomenei nemokamai prieinamą parką, kuriame lankytojams būtų sudarytos galimybės susipažinti su gamtos vertybėmis joms nepakenkiant“.

Kviečiame žinančius apie panašius atvejus Lietuvoje, rašyti  laikraščio ,,ŠIANDIEN“ redakcijai.

Bendromis pastangomis stabdykime ,,legalius“ Lietuvos miškų kirtimus.

*Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos srities „Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė“ įgyvendinimo taisyklės, patvirtintos LR žemės ūkio ministro 2015 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. 3D-418

Parengta pagal laikraštį ‘ŠIANDIEN“.

 

Parašykite komentarą

Top