Gintautas KNIUKŠTA, laikraštis „ŠIANDIEN“

Aiškėja naujos detalės dėl valstybinių miškų kirtimo normos didinimo 6 procentais. Sąjūdis „Už Lietuvos miškus“ gavo Vyriausybės posėdžio garso įrašą, kuriame buvo priimtas šis sprendimas.

Posėdyje mirtina tyla, kalba tik Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis. Garso įraše girdimi šie S. Skvernelio žodžiai: „Ir antrasis klausimas..

Dėl metinės valstybinių miškų pagrindinių miško kirtimų normos 2019–2023 metams patvirtinimo… pasitarime buvo apsvarstyta, išklausyti argumentai ir siūlymas 6 procentais padidinti kvotą… ar galime pritarti… pritarta posėdyje, ačiū, posėdis taip pat baigtas“…

Jeigu ši Vyriausybė taip priima sprendimus, tuomet vienas žmogus, kuriam suteikti premjero įgaliojimai, gali iškirsti ne tik visus Lietuvos miškus, bet ir parduoti valstybę.

Kodėl aš taip teigiu?

Ne tik todėl, kad per 25 sekundes priimamas sprendimas dar labiau kirsti Lietuvos miškus. Kalbėjausi ne su vienu teisininku, jie, išgirdę šį garso įrašą, sutartinai teigė, kad jeigu Seime mes turime opoziciją, ši turėtų nedelsiant S. Skverneliui rengti apkaltą, nes jo veiksmai tiesiog pavojingi visai valstybei.

Apie kokį pasitarimą kalbėjo S. Skvernelis, kodėl jo dalyviai slepiami nuo visuomenės ir net ministrų? Juk sprendimas didinti miškų kirtimą priimtas visais posėdyje dalyvavusių Vyriausybės narių balsais.

Ar nutuokia kai kurie ministrai kam pritarė? Juk patvirtinta metinė valstybinių miškų pagrindinių miško kirtimų norma 2019-2023 metams – 11 850 hektarų plotas, apskaičiuotas pagal plynojo miško kirtimo ekvivalentą, ir jame iškirsta bus iki 3 620 tūkst. kietmetrių likvidinės medienos.

Tuo tarpu, kaip rodo Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus” apklausa,  net 9 iš 10 apklaustųjų yra už brangiausio Lietuvos turto – miško –išsaugojimą. Jie užima aiškią poziciją: pritaria,kad Lietuvos miškų kirtimas būtų mažinamas, palaipsniui mažinant iškertamų miškų plotus.

Aplinkos ministras K. Navickas, kuris turi prisiimti asmeninę atsakomybę už kirtimo normos didinimą, posėdyje nedalyvavo, buvo atostogose, o jo vadovaujama Aplinkos ministerija Vyriausybei pateikė nutarimo projektą, kuriame miškų kirtimo normos didinti nenumatoma.

Taigi kokio pasitarimo nutarimu rėmėsi premjeras?

Vyriausybei priėmus sprendimą didinti miškų kirtimus, S. Skvernelis jau po dviejų dienų Žemaitijoje stipriai spaudė ranką Raimundui Beinortui, Lietuvos medienos pramonės įmonių asociacijos „Lietuvos mediena“ direktoriui.

Vyrai negailėjo vienas kitam komplimentų skelbdami vienos medienos perdirbimo įmonės statybos pradžią. Jos darbui tikrai reikės daug, labai daug mūsų miškų… Tik kokia nauda iš to Lietuvai, jos piliečiams? Ar vėl eilinį kartą ši nauda liečia tik kelių asmenų grupę?

Kas jis, Raimundas Beinortas? Jis yra aplinkos ministro sudarytos Miškų ūkio konsultacinės tarybos narys. Ar šios tarybos posėdžio nutarimo pagrindu buvo priimtas Vyriausybės sprendimas?

Šios tarybos posėdis įvyko 2018 m. gegužės 17 d.

Kas tie žmonės, kurie tą dieną sprendė kiek reikia kirsti Lietuvos miškų?

Miškų ūkio konsultacinės tarybos pirmininkas, Aplinkos viceministras Martynas Norbutas; Marius Aleinikovas – Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo Miškų instituto direktorius; Raimundas Beinortas – Lietuvos medienos pramonės įmonių asociacijos „Lietuvos mediena“ direktorius; Edmundas Bartkevičius – Aleksandro Stulginskio universiteto Miškų ir ekologijos fakulteto dekanas; Donatas Dudutis – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento direktorius, tarybos pirmininko pavaduotojas; Algis Gaižutis – Lietuvos miško savininkų asociacijos valdybos pirmininkas; Vidmantas Jusas – Miško darbų rangovų asociacijos vadovas; Marius Kavaliauskas – Lietuvos miškininkų sąjungos atsakingasis sekretorius; Nerijus Kupstaitis – Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento Miškų politikos skyriaus vedėjas; Remigijus Lapinskas – Lietuvos biomasės energetikos asociacijos „Litbioma“ valdybos narys; Marius Pulkauninkas – valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos direktorius;Albertas Stanislovaitis – Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktorius; Albinas Tebėra – Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos direktorius; Juozas Ūsas – Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacijos patarėjas; Valdas Vaičiūnas – valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos direktoriaus pavaduotojas;Paulius Zolubas – Valstybinės miškų tarnybos direktorius.

M. Norbutas šiame posėdyje apibendrina, kad diskusijos metu išsiskyrė 3 pasiūlymai dėl pagrindinių miško kirtimų normos:
1. Pritarti Valstybinės miškų tarnybos pasiūlytai padidintai normai – 11850 ha..
2. Palikti 2014-2018 m. nustatytą pagrindinių miško kirtimų normą – 11168 ha.
3. Siūlyti padidinti dar 3 proc. nuo Valstybinės miškų tarnybos pasiūlymo – 12 200 ha.

Įvyko tarybos narių balsavimas: 10 balsų už 1-ą pasiūlymą; 4 balsai už 2-ą pasiūlymą; 2 balsai už trečią pasiūlymą.

Ką kalbėjo tarybos nariai?

P. Zolubas informavo, kad medienos tūris ir jo prieaugis skaičiuojami remiantis nacionalinės miškų inventorizacijos duomenimis.

A. Stanislovaitis kelia klausimą ar yra poreikis šiuo metu didinti miško kirtimų normą. Siūlo apsvarstyti miško naudojimo II grupės miškuose mažinimą arba visišką atsisakymą. Tai prisidėtų prie miškų gamtosauginės vertės didinimo.

R. Beinortas pažymi, kad dėl suplanuotų 0,5 mlrd. eurų investicijų į medienos pramonę, papildomos medienos poreikis yra aktualus, paskaičiuota, kad reikalingi papildomi 2 mln. m³ medienos.

A. Gaižutis mano, kad Valstybinės miškų tarnybos pasiūlyta pagrindinių miško kirtimų norma per maža, nes ji skaičiuota tik nuo grynojo medienos tūrio prieaugio, siūlo ją didinti dar 3 proc., – t. y. iki 12 200 ha.

M. Kavaliauskas pažymi, kad toks skaičiavimo metodas jau yra atgyvenęs, kaip ir kirtimo amžius. Pažymi, kad skaičiuojant miško kirtimų normą tikslinga būtų atspindėti kaip siūloma norma įtakos anglies kaupimą.

M. Pulkauninkas pažymi, kad pagrindinių miško kirtimų norma ateinančiam 5 metų laikotarpiui jau turėtų būti vertinama ir padidėjusio valstybinių miškų ploto kontekste, atsižvelgiant į nuolat didėjantį valstybinių miškų plotą dėl rezervuotų nuosavybės teisių atkūrimui miškų perdavimo.

Taigi kiekvienas iš mūsų galime padaryti savo išvadas iš šio posėdžio. Tiesa, aplinkos viceministras Martynas Norbutas po priimto Vyriausybės nutarimo BNS teigė, kad taip siekiama nedidinti šilumos kainos gyventojams.

„ Norint suvaldyti tą situaciją, mes turime bent šiek tiek didinti kirtimus, kad galėtume daugiau pagaminti biokuro“, – BNS sakė M. Norbutas.

Jam į pagalbą atėjo ir savo išmintimi netruko sublizgėti Seimo pirmininkas, A. Stulginskio universiteto profesorius Viktoras Pranskietis, pareiškęs, kad „nekertamas miškas pūna“, o kirtimų didinimas padės sumažinti šildymo kainas:

Ar galite, profesoriau, išvardinti šalis, kur miškas specialiai kertamas dėl biokuro?

Gal jau gana, premjere, tyčiotis iš mūsų, jūsų sprendimai liečia visą Lietuvos visuomenę, liečia ,deja, ir ateities kartas.

„Turime parodyti savo valią – jau dabar kovoti už tai, kas yra mūsų tautos, šalies ir savasties pagrindas. Turime griežtai pasakyti – tai ne tavo, o mūsų!

Tai yra kur kas giliau, nei mūsų draugai ar šeima: tai – mūsų visos kartos, mūsų protėviai ir mūsų savastis.

Jaučiu, kaip kiekvieną kartą po tokio įvykio prarandu dalį savęs…

O mūsų šalies naikinimas vyksta palaipsniui, suplanuotai ir visam laikui, todėl lieka daugelio nepastebėtas ir išgraužia iš vidaus, o viršeliu lieka statistika: Lietuvoje miškų plotas nuolat auga (pataisysiu – plantacijų**)“, – rašė Austė Juozapaitytė FB paskyroje.

Kodėl pagaliau to nemato Valstybinės saugomų teritorijų, miškų tarnybos?

Ką saugo ir ką jos gina?

P.S. Nė vienas aplinkos ministro K. Navicko sudarytos  Miškų ūkio konsultacinės tarybos narys  nesiūlė mažinti miškų kirtimų normą. Algis Gaižutis, Lietuvos miško savininkų asociacijos valdybos pirmininkas, Marius Kavaliauskas, Lietuvos miškininkų sąjungos atsakingasis sekretorius siūlė padidinti dar 3 proc. nuo Valstybinės miškų tarnybos pasiūlymo t.y. iki  12 200 ha.

M. Kavaliauskas siekė tapti Miškininkų sąjungos prezidentu, bet nesėkmingai. Šiomis dienomis jis metė ir dėstytojo darbą A. Stulginskio universitete.

Palikti 2014-2018 m. nustatytą pagrindinių miško kirtimų normą – 11 168 ha balsavo 4 Miškų ūkio konsultacinės tarybos nariai: Edmundas Bartkevičius, Aleksandro Stulginskio universiteto Miškų ir ekologijos fakulteto dekanas, Remigijus Lapinskas – Lietuvos biomasės energetikos asociacijos „Litbioma“ valdybos narys, viceministras Martynas Norbutas, Albertas Stanislovaitis – Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktorius.

Remigijus Lapinskas laikraščiui „ŠIANDIEN“ sakė, kad tarybos posėdyje jis uždavė daug klausimų, tačiau atsakymų iš Aplinkos ministerijos negavo, todėl balsavo prieš kirtimų didinimą. „Aš klausiau, kaip numatoma kirtimų norma paveiks rezervuotų miškų nuosavybei atstatyti grąžinimo procesas? Gal kol to neišsiaiškinom, didinti kirtimo normos nereikia? Atsakymo negavau. Klausiau dėl kirtimo būdo, siekiant mažinti plynų kirtimų kiekį – atsakymo negavau. Klausiau dėl apvalios medienos eksporto politikos – juk išvežti galime visą mišką, ne tik tą padidinto kirtimo medieną- Aplinkos ministerija sprendimo tada nepasiūlė. Nėra kol kas jo ir dabar“, – sakė R. Lapinskas.

Gintauto Kniukštos nuotraukos.