Jūs esate
Pagrindinis > Interviu > Laikraštis ŠIANDIEN. Pašauktas auginti duoną ir žirgus

Laikraštis ŠIANDIEN. Pašauktas auginti duoną ir žirgus


Gintautas KNIUKŠTA, laikraštis ŠIANDIEN

Pasikalbėjimas su Marijumi Čekavičiumi, Kražių seniūnijos ūkininku, Žemaitijos ir Lietuvos patriotu. Marijus nėra eilinis ūkininkas, šneka jis žemaitiškai, labai domisi tautos istorija, daug skaito.

Tėvų sodyboje, Kelmės rajone, Skruzdėlynės vienkiemyje jis įkūrė ekologinį ūkį ir atrado tikrąjį savo gyvenimą, kaip jis pats sako, – sielos prabangą.

Kol nebuvo įsismaginusi pandemija, jį buvo galima sutikti ir Kauno senamiesčio ūkininkų turgelyje, ir Vilniuje, Kiemo turguje, čia jis atveža parduoti savo ūkyje išaugintų ekologiškų produktų, kiekvienam pirkėjui vis pabrėžia, kad visa Lietuva turi valgyti prigimtinį ir sveiką maistą.

Marijus veisia ir augina žemaitukų veislės žirgus, o tėvų žemę ir Skrudėlynės vienkiemį vadina brangiausia pasaulio vieta. Tokį tėviškės supratimą jam išugdė tėvai.

Praėjusią vasarą Marijus suorganizavo ne vieną pėsčiųjų žygį, daug kam įsiminė 20 kilometrų kelionė Šventojo miško takais.

Tai buvo tikrai geras žygis, o grįžus laukė staigmena – ūkininko vienkiemyje pasaulį išvydo žemaitukė Žygė.

Neseniai Marijus redakcijai atsiuntė pačių naujausių Žygės nuotraukų. Kiek čia to laiko prabėgo, vos keli mėnesiai, bet Žygė ir ją supantis pasaulis, nuo tos karštos vasaros dienos, gerokai pasikeitė.

Marijau, kokie 2020 metai buvo ūkininkams?

Man asmeniškai buvo geri – tiek 2019, tiek ir 2020 metai, skųstis tikrai negaliu, neįlindau į skolas, užauginau gerą derlių, sulaukiau žemaitukų žirgų pagausėjimo.

Pradėjome vystyti žirginį turizmą, suorganizavome tris pėsčiųjų žygius, džiaugiuosi kad vis daugiau jaunimo nori pajodinėti žirgais, ilgiau pabūti kaime, padėjo net derlių nuimti.

Kaip gyvena, kuo užsiima Jūsų kaimynai? Ar daug čia ūkininkaujančių žmonių?

Aš turiu deklaravęs 43 ha žemės ūkio naudmenų, sėju javus, sodinu bulves, džiaugiuosi, kad pavyksta išsaugoti ekologinį ūkininkavimą. Nenaudoju jokios chemijos, laukuose atsirado kurapkos, kiti paukščiai, peri perkūno oželiai, sočiai yra kiškių. Vienas kaimynas kepa duoną, kita užsiima muilo gamyba, namų sąlygomis gamina kosmetika, žmonėms pavyko įsisavinti ir ES paramą.

Šio krašto ūkininkai tikrai yra darbštūs, daug kas laiko galvijus, pažangiai ūkininkauja. Žmonės užsidirba ir iš pieno, ir iš raguočių, žodžiu, ūkininkaujama mišriai.

Nyksta kiaulininkystės ūkiai, nyksta amatai, pavyzdžiui, Kražiuose jau ne visada kaimiško sūrio nusipirksi, tik keli ūkininkai augina daržoves. Ypač apmaudu, kad buvo sužlugdyta amatininkystė. Rimto kalvio net su žiburiu nerasi.

Kodėl?

Kai kas pritingi, trūksta, kaip sakoma, žmogiškųjų išteklių. Mano pasiūlymas, kad Kražių gimnazijoje vaikai valgytų tik ekologiškus produktus, nesulaukė pritarimo.

Visi siūlymai atsimuša į sieną. Aš vaikams skirčiau ir žemės plotą, ir sėklas, kad tik jie išmoktų ūkininkauti ekologiškai, pamiltų savo tėvų žemę. Drąsiai teigiu, kad šiuo klausimu nėra mokytojų geranoriškumo.

Pačiuose Kražiuose žmonės irgi neturi darbo, yra kelios parduotuvės, kultūros centras, mokykla, ambulatorija, pagrindiniai darbdaviai stambesnieji ūkininkai. Rimto verslo nėra, nėra net degalinės.

Buvau surinkęs 200 parašų, nunešiau juos į Kelmės rajono savivaldybę, prašiau, kad kartu su seniūnija skelbtų konkursą, duotų verslininkams lengvatines sąlygas, atleistų nuo kai kurių mokesčių.

Meras Vaclovas Andrulis tik pasišaipė, negi, girdi, aš pats statysiu degalinę. Toks mero atsakymas skaudžiai įžeidė, juo labiau, kad jis buvo Kražių seniūnas, o mūsų seniūnija yra vienintelė rajone, kuri neturi degalinės.

Merui Andruliui nerūpi, kad žmonės mašinos nusiplauti važiuoja net į Šiaulius. Vėliau jis įklimpo į korupcinius skandalus…

Kodėl tiek daug grūdų lietuviai eksportuoja, be to, augindami tik grūdus mažai sukuriame ir darbo vietų, ir dirvožemį aliname…
Sovietmečiu mes pirkdavome milijoną tonų grūdų, kad galėtume vystyti gyvulininkystę. Dabar norime išmaitinti visą Afriką, rūpi tik pelnas, o ne krašto ir žmonių gerovė.

Pilame daug trąšų, aliname ne tik dirvožemį, bet ir duodame daugiau uždirbti užsienio kompanijoms. O kas mums lieka? Glifosato likučiai? Jurbarke, kai kuriuose Suvalkijos rajonuose to nuodo rasta gruntiniuose vandenyse…

Negi valdžios institucijoms tai nerūpi? Kodėl, pavyzdžiui, nėra priimtas Dirvožemio įstatymas?

Mes neturime tautiškos valdžios, mūsų valdžia gyvena šia diena ir dėl savęs. Aišku, Dirvožemio įstatymo reikia, bet jis neturėtų tapti nauju vėzdu ūkininkams. Valdžios atstovai kartais tyčiojasi iš žmonių, prisidengdami įstatymu.

Turiu karčios patirties – praėjusį rudenį aš kandidatavau į Seimą, patyriau nemažą spaudimą iš valdiškų institucijų. Gal ir sutapimas, tačiau sulaukiau tikrintojų ir iš Nacionalinės mokėjimo agentūros, ir iš Veterinarijos ir maisto tarnybos, Darbo inspekcijos…

Tokie tikrintojai tiesiog daro psichologinį spaudimą, važinėja po laukus, nieko neranda, sakyčiau, elgiasi panašiai, kaip stribai pokario metais, kai kas dar atsimena, kaip sovietmečiu šieną daržinėse matuodavo…

Per trisdešimt metų mes užauginome kontrolierių armiją, o jai reikia pasirodyti, kad dirba, tad tiesiog užsiima žmonių terorizavimu…

Pastaruosius ketverius metus valdžioje buvo valstiečiai. Kaip kaimo žmonės vertino jų buvimą valdžioje?

Kaip pagalvoji, vis tik savi, valstiečiai, o iš tikrųjų….Taip, lūkesčiai buvo dideli, deja, deja….Antai Seimo narys Andrejus Stančikas dar prieš tris metus tvirtino, kad visose kaimo valgyklose bus tik kaimiškas maistas, viešieji pirkimai bus orientuoti į vietinius gamintojus, smulkiuosius ūkininkus.

Tikėjome, kad smulkus ūkininkas galės vietoje parduoti savo produkciją, maitinti ligonius ar vaikus. Deja, valstiečiai – žalieji nieko nenuveikė smulkiųjų ir vidutinių ūkininkų labui, manau, ir Seimo rinkimus pralaimėjo todėl, kad buvo labai arogantiški.

Imkim, kad ir mūsų, kelmiškių, rinktą Juozą Rimkų. Antai buvo kinai į Kelmę atvažiavę, tikėjome, kad jis tarpininkaus, kad bus sukuriamos naujos darbo vietos, sulauksime užsienio investicijų. Kur tau…

Arba kiek kartų kalbėjome, kad per pirmąjį karantiną Seimo nariams reikia parodyti pavyzdį ir susimažinti algas. Juk dauguma Lietuvos žmonių vos galą su galu suduria.

Arba ta niekam tikusi jų miškų reforma. Prisimenu, rodžiau Seimo nariui kas liko iš geriausios medienos, ji tiesiog supuvo akyse, tai kam reikėjo mišką kirsti? O ponas Rimkus sako, kad nieko tokio, girdi, tiks malkoms…

Reikėjo labiau aktyvinti turgaviečių veiklą, kad žmonės galėtų įsigyti lietuviškų produktų. Tuo tarpu į šalį buvo atvestas LIDL prekybos tinklas, kuris, deja, perka ne iš Lietuvos ūkininkų, bet iš tų, kurie parduoda pigiau – ukrainiečių, lenkų.

O jų lyderis Ramūnas Karbauskis? Koks jis yra pavyzdys kaimui? Pats prekiauja trąšomis, chemikalais, perparduoda grūdus, šeima gyvena Ispanijoje… Jis turi tarnauti mums, Lietuvos žmonėms, o, deja, tarnavome mes…

Parengta pagal laikraštį ŠIANDIEN

Parašykite komentarą

Top