Jūs esate
Pagrindinis > Pradžia > Laikraštis „ŠIANDIEN“. V. Ušackas: „Pirmiausia – tarnauti savo kraštui, kiekvienam piliečiui, visiems be išimčių“

Laikraštis „ŠIANDIEN“. V. Ušackas: „Pirmiausia – tarnauti savo kraštui, kiekvienam piliečiui, visiems be išimčių“

2019 m. Lietuvos Prezidento rinkimai
Vygaudas Ušackas norėtų remtis Vinstono Čerčilio išmintimi, mylėti žmones kaip Antanas Smetona. Gintauto Kniukštos nuotrauka.

Gintautas KNIUKŠTA, laikraštis „ŠIANDIEN“

Kretingos rajono Jokūbavo miestelyje stovi paminklas Lietuvos prezidentui Aleksandrui Stulginskiui. Gali būti, kad ir šiame šimtmetyje Žemaitija turės paminklą Lietuvos prezidentui.

„Jeigu konservatoriai mane reitinguos ir siūlys būti Lietuvos prezidentu, aš jiems tarsiu „ačiū“, tačiau noriu pabrėžti, kad aš sieksiu būti visų Lietuvos piliečių kandidatu į šalies vadovus“, – teigia iš Skuodo kilęs Kauno technologijos universiteto Europos instituto direktorius ambasadorius Vygaudas Ušackas.

– Jau prieš dešimt metų kalbėta, kad jūs būsite kandidatas į prezidentus, tačiau šį kartą viskas atrodo rimčiau – jūs ryžtingai nusiteikęs kandidatuoti į šį postą?

– Dar negaliu tvirtai atsakyti, nes nesu įregistruotas į kandidatus (šypsosi). Per tuos dešimt metų aš įgijau unikalios patirties, gerai žinau ir rytus, ir vakarus, galėčiau daug prisidėti prie Lietuvos valstybės gerovės, žmonių vienybės.

Esu aktyvus visuomenininkas, atlikau ir atliksiu labdaringus darbus, buvau Lietuvos jaunimo pilietiškumo ir patriotiškumo ugdymo projekto „Misija Sibiras“ iniciatorius.

– Ar nebaugu būti kelių milijonų žmonių vedliu, prisiimti atsakomybę, atsakyti už atliktus darbus?

– Bijai vilko – neik į mišką. Į šias pareigas aš žiūriu ne per baimės, bet per atsakomybės prizmę. Sieksiu suburti geriausią komandą per visą nepriklausomybės laikotarpį, nes Lietuvos valstybė visada buvo kuriama žmonių išmintimi, jų tikėjimu valstybe.

300 tūkst. lietuvių buvo ištremta į Sibirą, tarp jų ir mano šeima. Partizanų kovos, siekis atkurti nepriklausomą valstybę – visa tai mus telkia ir įrodė, kad Lietuva yra laiminti valstybė.

Prezidentūroje dirba labai daug valstybės tarnautojų ir, jeigu jie negirdi žmonių, tai reiškia tik vieną – arba tai arogancija, arba paprasčiausias nekompetentingumas.

„Laiminčios Lietuvos“ vizijos idėja gimė jau prieš kurį laiką, atstovaujant Europos Sąjungą karščiausiuose pasaulio taškuose. Grįžęs į Lietuvą šią viziją pabandžiau pristatyti žmonėms.

Daugybė susitikimų su žmonėmis, kuriuose dalyvavau pastaraisiais mėnesiais, rodo, kad „Laiminčios Lietuvos“ idėja gali įkvėpti kurti tokią Lietuvą, kurioje norėtume gyventi kiekvienas. Tam tereikia vilties, valios ir išminties.

– Ką daryti, kad prezidentas būtų ne tik pasiuntinys Europos Sąjungoje ir NATO, bet ir girdėtų bei matytų žmonių vargus, suprastų jų skausmą, padėtų vyriausybei bent morališkai spręsti susikaupusius valstybės skaudulius? Ką daryti, kad prezidentas nuo problemų neatsitvertų tylos siena?

– Prezidentas Daukanto aikštėje yra ne vienas, jis turi krūvą patarėjų. Prezidentūroje dirba labai daug valstybės tarnautojų ir, jeigu jie negirdi žmonių, tai reiškia tik vieną – arba tai arogancija, arba paprasčiausias nekompetentingumas.

Žmogus, pasiryžęs atstovauti Lietuvos valstybei, pirmiausia turi tarnauti savo kraštui, kiekvienam piliečiui, visiems be išimčių.

Čia negali būti priešų ar draugų. Prezidentas turi matyti ir girdėti kiekvieną Lietuvos žmogų vienodai, be jokių išimčių, nepriklausomai nuo žmogaus politinių įsitikinimų, ar jis dirba mieste, ar kaime.

Man senelė pasakojo, kaip Antanas Smetona savaitgaliais susitikdavo su žmonėmis, dalyvaudavo mišiose. Šiandien didžiausia Lietuvos problema – žmonių supriešinimas. Vienas iš pavyzdžių – Vyčio kelionė iš Vilniaus į Kauną.

Mes dar turim galimybių pasinaudoti Europos Sąjungos parama, reikia nedrausti, o skatinti žmonių gebėjimus, jų galimybes, neskaldyti visuomenės, o gerais pavyzdžiais ją uždegti gerai veiklai.

Gal truputėlį turėtumėme stabtelti, pasižiūrėti, kaip toli nuėjome į Europos Sąjungą, ką praradome, ką laimėjome Lietuvos kaime, apskritai valstybėje. Neturėtume užsiiminėti demagogija, beprasmiškais politiniais sutarimais, o turėti ir griežtai laikyti tris, keturias proveržio kryptis.

Pavyzdžių juk turime daug – tai ir Lietuvos valstybės Nepriklausomybės atkūrimas, ir narystė Europos Sąjungoje, NATO. Dabar lyg ir radome bendrą sutarimą skirti 2 proc. BVP krašto saugumui, tačiau nerandame bendro sutarimo dėl demografinės krizės.

Aš buvau subūręs geriausius Lietuvos ekspertus, mes pasiūlėme remtis Singapūro ir Airijos pavyzdžiu, nes būtent šios valstybės yra sukaupusios geriausią pavyzdį Azijoje ir Europoje.

Mūsų finansų rinka yra skandinavų bankų rankose. Visiškai.Taip, šie bankai įnešė naują verslo kultūrą, bet nesant konkurencijos iš kitų šalių, jie tiesiog šluoja į savo kišenes didžiulius pelnus, kitaip tariant, Lietuvos žmonės jiems krauna turtus, o valstybė abejingai žiūri ir nieko nedaro.

Pirmiausia reikia sustabdyti investuotojų bėgimą iš Lietuvos, nes jie nesijaučia saugūs, jie bijo nestabilios valdžios, nestabilios verslo aplinkos. Kad ir švietimas – juk užmiršome nuo vaikystės diegti žmogui pareigos, atsakomybės jausmą, tas pats ir dėl darbo jėgos apmokestinimo.

Ką daryti, kad darbdavys daugiau uždirbtų, o darbuotojas būtų patenkintas? Šiandien Lietuvoje, drįstu sakyti, nėra migracijos politikos. Visas pasaulis kovoja dėl talentų, konkuruoja dėl jaunimo ir studentų, siekia, kad pinigai būtų išleisti savo valstybėje.

– Akmenės rajono meras sako: „Reikėtų peržiūrėti mokesčių sistemą regionuose, kad žmonės čia norėtų dirbti ir uždirbti.“ Mažeikių savivaldybės švietimo skyriaus darbuotojai sako: „Kaip mes galim privilioti mokytojus į mūsų kraštą, jeigu mes jiems galime pasiūlyti tik 600–700 eurų atlyginimą.“ Koks čia turėtų būti prezidento vaidmuo? Matyti, girdėti, bet nieko neveikti?

– Yra prezidento galios, net Amerikos prezidentas, kaip matome, nėra visagalis. Prezidentas yra moralinis autoritetas, idėjų teikėjas. Mes gyvename chaotiškame pasaulyje, todėl prezidentas turi su politinių partijų lyderiais apsibrėžti valstybės strateginius tikslus.

Viskas prasideda nuo to, kas svarbu mums. Sprendimai, strategijos, pozicijos turi remtis tuo, kaip tai padės Lietuvos piliečiui gyventi labiau saugioje, perspektyvioje valstybėje.

– Prezidentas Algirdas Brazauskas taip pat sakydavo, kad jis vadovaujasi žalia knygele (Konstitucija), tačiau užtekdavo užduoti jam klausimą apie Lietuvos kaimą ir jis su didžiule energija kalbėdavo, ką vyriausybė turi nedelsiant padaryti. Šiandien, jeigu atvirai, negalėčiau pasakyti, kada mūsų prezidentė paskutinį kartą lankėsi kaime ar susitiko su miškininkais.

– Aš matau daug neigiamų dalykų, kurių strategiškai mes nesuvaldėme. Skiriasi mokestinė bazė, matome, kad yra stambių žemvaldžių, kurie maksimaliai išnaudojo ES galimybes, bet kažkada jie stojo piestu prieš narystę ES.

Mūsų finansų rinka yra skandinavų bankų rankose. Visiškai.
Taip, šie bankai įnešė naują verslo kultūrą, bet nesant konkurencijos iš kitų šalių, jie tiesiog šluoja į savo kišenes didžiulius pelnus, kitaip tariant, Lietuvos žmonės jiems krauna turtus, o valstybė abejingai žiūri ir nieko nedaro.

Mes turime būti įžvalgūs, žiūrėti, iš ko mes gyvename, pavyzdžiui, trečdalis krovos darbų Klaipėdos uoste tenka Baltarusijai, vadinasi, ši šalis mums leidžia uždirbti didelius pinigus mūsų valstybės biudžetui. Tad santykiai su kaimynais turi būti vienas iš prioritetinių prezidento darbų.

ES išlepino mus pasikliauti dosnia parama. Turime atrasti, kaip išlaisvinti žmonių potencialą, skatinti vietos ir užsienio investuotojus kurti aukštos pridėtinės vertės darbo vietas.

– Jūs bene daugiausiai turite diplomatinės patirties. Kaip trikampyje „ES–Rusija–JAV“ turėtų veikti Lietuva?

– Rusijos agresija Ukrainoje, nevaldomas Trumpo elgesys, Kinijos galių stiprinimas – rodo, kad atskirų šalių lyderiai nesilaiko teisės viršenybės. Čerčilis yra sakęs: „Nėra amžinų priešų, nėra amžinų draugų, bet yra amžini nacionaliniai interesai.“ O nacionalinis interesas yra Lietuvos žmogus – tai yra, pirmiausia, ekonominė gerovė, pojūtis, kad tu esi gerbiamas ir reikalingas šioje šalyje.

Kai Rytuose kyla Kinijos galia, Rusija demonstruoja agresyvią politiką. Kai Europos Sąjunga pergyvena sudėtingą laikotarpį ir vis didesnė dalis piliečių nepatenkinti ES institucijų sprendimais. O BREXIT viską tik dar labiau apsunkina.

Kai JAV prezidento D. Trumpo fenomenas atnešė beprecedentį Vašingtono nenuspėjamumą ir smarkiai rėžia per istoriškai svarbius Transatlantinius santykius.

Mūsų valstybės ištakos – Europoje. Nereikia bauginti žmonių, mums Europos Sąjunga labai svarbi – nes tai ir bendra rinka, ir bendra užsienio saugumo politika.

JAV – svarbiausias nacionalinio saugumo partneris. Visas pasaulis dabar išgyvena nenuspėjamus JAV prezidento žingsnius,o jo pataikavimo politika prezidentui Putinui – „skystas“ pasirodymas per paskutinį susitikimą rodo, kad ne visada galėsime pasikliauti jo išmintimi ir jo patarėjais.

Mes turime plėsti ir gerinti bendradarbiavimo ryšius su JAV Kongresu, šios šalies žydų bei kitomis bendruomenėmis.

Rusija yra mūsų kaimynė. Putino valdoma valstybė pergyvena vertybių išsiderinimą, o jis pats yra tapęs sistemos įkaitu, kurią sukūrė keliolika ar keliasdešimt žmonių.

Šioje šalyje žmonių laisvė ir teisė yra varžoma, o opozicija ignoruojama. Bet Rusija keičiasi, todėl mes turime palaikyti ryšį su tais žmonėmis, kurie pripažįsta tokias pačias vertybes kaip ir mes.

  Kokios vis tik mums reikia išminties santykiuose su Rusija? Skaičiau vieną jūsų interviu, kuriame sakėte, kad, pravažiavęs nuo Maskvos iki Baikalo, visur buvote šiltai sutiktas, niekas jūsų nevadino nacionalistu.

– Skambiais pareiškimais nieko nelaimime, Lietuva buvo kuriama, pirmiausia, išmintimi. Nuo Mindaugo karūnavimo laikų mes sugebėdavome išnaudoti savo galimybes, kad būtų gerai ir žmogui, ir valstybei.

Mes turime mažai pasikliauti kitais, imti pavyzdį, tarkime, iš Suomijos, kuri 1940 metais sugebėjo išsaugoti savo nepriklausomybę.

Negalima klijuoti etikečių, negalima žeminti žmonių, žinoma, kalbėti apie savo galias, nusiteikimą ginti savo valstybę reikia.

Negalima tiltų sudeginti, Rusija tikrai yra svarbus mūsų kaimynas, čia gyvena 140 mln. žmonių. Juk ir šioje šalyje yra apie 50 mln. žmonių, kurie nepritaria Putino vykdomai politikai.

– O bendradarbiavimas su JAV? 

– Amerika mums visada buvo istoriškai svarbi, daugeliui tai buvo svajonių kraštas. Mano senelis irgi užsidirbo Amerikoje, grįžo ir rėmė Andrioniškio bažnyčią.

Jam iki šiol parapijiečiai dėkingi. Tie žmogiškieji ryšiai yra labai svarbūs, apie milijoną Amerikos gyventojų kildina save iš Lietuvos.

– Jūs žemaitis, gimėte Skuode?

– Taip, aš kildinu save iš Skuodo, bet mano tėvai yra iš Aukštaitijos, mano seneliai turėjo dvarą Utenos rajone, iš čia buvo išvežti į Sibirą. Mano mama iš Ukmergės, taigi esu žemaitis su aukštaitišku krauju.

Žmona Loreta iš Akmenės, jos tėtis taip pat tremtinys. Sūnus Raimondas, dukra Paula – abu mokslus baigė Didžiojoje Britanijoje. Sūnus dabar dirba Vilniuje, o dukra netoli Londono, tikiuosi, ir ji sugrįš į Lietuvą.

Ką daryti, kad prezidentas būtų arčiau žmonių? Gal tikrai teisus filosofas Krescencijus Stoškus sakydamas, kad neužtenka per valstybės šimtmetį užkurti šimtą laužų ir sakyti: „Ateikit, linksminkitės, švęskit“.

– Žinoma, yra tam tikros protokolo taisyklės, tačiau tai nereiškia, kad prezidentas turi užsidaryti tarp keturių sienų. Aš norėčiau būti visų žmonių ambasadoriumi.

Man senelė pasakojo, kaip Antanas Smetona savaitgaliais susitikdavo su žmonėmis, dalyvaudavo mišiose. Šiandien didžiausia Lietuvos problema – žmonių supriešinimas. Vienas iš pavyzdžių – Vyčio kelionė iš Vilniaus į Kauną.

– Jūs susitikote su daugelio valstybių prezidentais, kuris iš jų paliko didžiausią įspūdį?

– Geras klausimas. Iš istorinių asmenybių man labiausiai įsiminė V. Čerčilis. Jis tikrai tarnavo Didžiajai Britanijai ir Europai, sugebėjo į Antrąjį pasaulinį karą įvelti ir JAV.

Nenorėčiau išskirti atskirų valstybių. Man imponuoja prezidento bendravimas su savo šalių žmonėmis, gebėjimas padėti užmegzti santykius su kitų valstybių šalimis.

– O su Vladimiru Putinu teko susitikti?

– Taip, teko. Būnant ES ambasadoriumi Rusijoje.

– Koks įspūdis?

– Ryžtingas, klastingas, išmintingas ir darbštus žmogus, kurio interesai skiriasi nuo mūsų interesų. Jis sugebėjo išvesti Rusiją į kitokį lygmenį, su juo kalbasi visų valstybių lyderiai. Jis atkūrė žmonių pasididžiavimą savo valstybe. Jis yra stiprus žmogus, su kuriuo nesiskaityti – negalima.

– Kodėl jus taip puola politiniai oponentai? Net leidžia pasakyti, kad jūs, neva, nepripažįstate Krymo aneksijos.

– Tai rodo, kad rinkimai jau prasidėjo. Mano politinės pažiūros yra aiškiai apibrėžtos, jos dar labiau išryškėjo dirbant ES ambasadoriumi Rusijoje, tad nenoriu veltis į beviltiškas diskusijas. Viską dariau, darau, darysiu dėl Lietuvos ir jos žmonių. Ir ateityje bendrausiu su Rusija. Ši šalis gali pasikeisti, grįžti į Europos bendrą šeimą.

Turime sugrąžinti strateginės partnerystės dvasią ir turinį santykiuose su Lenkija. Išmintingiau ir glaudžiau dirbti su Vidurio ir Šiaurės Europos šalimis. Po BREXIT surasti naujus glaudaus bendradarbiavimo būdus su Jungtine Karalyste.

– Kokios būtų jūsų, kaip politiko, stipriosios pusės?

– Aš gerai pažįstu pasaulį, turiu draugų ir vakaruose, ir rytuose. Lietuvos draugų plėtra turi tęstis.

Aš ilgokai nebuvau Lietuvoje, tačiau dabar važinėju, stengiuosi pamatyti viską, atrasti ją iš naujo. Aš, kaip globalus pilietis, ateityje Lietuvą matau kaip klestinčią ir savarankišką valstybę.

Dabar Lietuvą palieka jos žmonės – nuo 1990 iki 2017 m. mūsų sumažėjo nuo 3,7 mln. iki 2,85 mln.

Ir valstybė nesugeba padėti jiems grįžti, pritraukti į šalį talentingų žmonių.

Deja, pasigendame lyderystės – ryžtingai, išmintingai ir atsakingai grąžinant Lietuvai jos žmones.

Bet tai nėra padėtis be išeities. Turime būti sumanesni, išradingesni, greitesni. Čia itin svarbu – šeimos rėmimo politika, kuri padėtų stabilizuoti ir padidinti gimstamumo lygį.

Lygia greta svarbu mažinti darbo jėgos apmokestinimą – žmonės nori dirbti ir uždirbti. Lietuva turi tapti išmintingų žmonių kalve.

– Į kurį Lietuvos prezidentą norėtumėte būti panašus?

– Aš dirbau su A. Brazausku, V. Adamkumi, V. Landsbergiu, šiek tiek ir su D. Grybauskaite. Iš tarpukario Lietuvos oponuoja politikų Galvanausko, Smetonos veikla.

– Gal dirbant Amerikoje teko daugiau sužinoti apie Antaną Smetoną? Kodėl jis bėgo iš Lietuvos, nenorėjo atsidurti Sibire?

– Ne, daugiau negu istorikai nežinau. Klivlende lankiau jo kapą.

Jis daug nuveikė atkuriant nepriklausomybę, puoselėjant valstybingumo tradicijas. Ir šiemet aplankiau jo tėviškę, dalyvauvau gimtadienio minėjime.

LAIMINTI LIETUVA
Nuo Mindaugo vainikavimo Lietuva buvo tveriama išmintimi. Lietuvos valdovai sugebėdavo pasinaudoti tarptautinėmis sąlygomis, priešų vidaus konfliktais, palaikė ir stiprino glaudžius santykius su draugais bei sąjungininkais.

Okupacija mūsų nepalaužė. Mes atsitiesėme ir laimėjome. Mūsų istorija liudija, kad esame Laiminti Tauta. Nepaisant visko – mes turime laisvą ir nepriklausomą valstybę.

Mes turime sutarti, kad istorinė geografinė platuma nuo Baltijos iki Juodosios jūros atitinka mūsų ilgalaikius nacionalinius interesus.

Platuma, kur gerbiamos žmogaus teisės ir laisvės, kur Lietuvos verslas gali saugiai dirbti ir užsidirbti.

Dabar, deja, didžiausia grėsmė Lietuvai slypi ne ES transformacijose ar geopolitiniuose vandenynuose.

Žmonės iš prigimties ieško vietų, kuriose galima rasti gyvastį, kur galima saugiai projektuoti savo gyvenimą. Gyvybės galia glūdi kiekviename lietuvyje. Lietuvos valstybė yra pastatyta ant šios galybės pamatų.

Praeitis tą įrodė. Belieka dabartyje sukurti sąlygas, kad ši galia šiandien ir vėl išsiskleistų. O tam reikalingas kryptingas veikimas, kurį įprasta vadinti strategija.

Tačiau strategija yra ne ant popieriaus nudžiūvęs rašalas.

Kiekviena strategija yra Vilties, Valios ir Išminties išraiška. Jei turime Vilties būti stipria, Laiminčia Lietuva, jei turime Valios kurti Lietuvą, darykime tai išmintingai – su perspektyva šimtmečiui į priekį.

Matau, kad Lietuva – tai Vyčio galios paveldėtojų – stiprių ir visur laimėti trokštančių žmonių valstybė.

Štai tas kodas – Lietuvybės kodas – kurį kiekvienas turime įspausti savo sielose.

Tepadeda mums Dievas.

Vygaudas Ušackas

Parašykite komentarą

Top