Jūs esate
Pagrindinis > Pradžia > Laikraštis ŠIANDIEN. „Politiškai motyvuotas (ne)teisingumas? Teisėjos N. Venckienės ekstradicijos byla.“

Laikraštis ŠIANDIEN. „Politiškai motyvuotas (ne)teisingumas? Teisėjos N. Venckienės ekstradicijos byla.“

Vytautas Matulevičius ir Karolis Venckus. ŠIANDIEN archyvo nuotrauka.

Vytauto MATULEVIČIUS, laikraštis ŠIANDIEN

Tai iš tiesų buvo retas įvykis: vyriausybinė Jungtinių Valstijų Helsinkio komisija, visame pasaulyje ginanti žmogaus teises, nusprendė surengti klausymus, skirtus mūsų šaliai. Ir dar su tokia formuluote: „Politiškai motyvuotas (ne)teisingumas? Teisėjos N. Venckienės ekstradicijos byla.“

Galite įsivaizduoti, kokioje padėtyje atsidūrėme, jei jau mūsų svarbiausioji sąjungininkė ėmėsi Lietuvos?

O prieš tai du JAV Kongreso nariai įregistravo įstatymo projektus, kuriuos priėmus N. Venckienė būtų išleista į laisvę ir galėtų netrukdomai gyventi ir dirbti JAV – kol nebūtų priimtas sprendimas jos politinio prieglobsčio byloje.

Negana to, vienas iš projektą pateikusių kongresmenų, Chris’as Smith’as, žurnalistams pareiškė, kad N. Venckienė turėtų būti giriama, o ne kaltinama už norą apsaugoti savo dukterėčią ir tą drąsa, su kuria ji reikalavo pareigūnų atsakomybės.

Visa tai nežada nieko gera tiems asmenims Lietuvoje, kurie jau regi pabėgėlę grąžintą, nuteistą ir nutildytą, gal net amžiams. Ir nors mūsų teisininkai jau suskubo patikinti, kad klausymai Vašingtone neturės jokių pasekmių

Lietuvai, yra kaip tik priešingai: tai turės toli siekiančias pasekmes, ir jas jau pajuto ta mūsų visuomenės dalis, kuri buvo beprarandanti viltį, jog kas nors pasikeis.

Ironiška, bet padėtis šiek tiek primena tuos laikus, kai tylioji lietuvių dauguma paslapčiom klausėsi „Amerikos balso“ ir vylėsi, kad amerikiečiai tuoj įsikiš.

Teisine prasme tai irgi neturėjo jokių pasekmių Lietuvai, bet užteko atsirasti pirmai palankiai progai, ir nekenčiama senoji tvarka subyrėjo į šipulius.

Tikiu, jog mes anksčiau ar vėliau išgyvensime ir antrąjį šio subyrėjimo etapą ir kad jame N. Venckienės likimas gal net bus kaip raktinis žodis.

Įsivaizduoju ją grįžusią į Lietuvą, saugomą Jungtinių Valstijų ir čia sutinkamą tūkstančių žmonių. O kodėl ne? Juk gyvenimas tuo ir įdomus, kad jame neretai nutinka tai, ko niekas nesitiki.

Tereikia neprarasti vilties ir nesileisti įtikinamiems, kad mes jau nebeskiriame spalvų. Juoda ir toliau lieka juoda, o balta – balta, bet ne atvirkščiai. Taip, kaip buvo visais, net pačiais sunkiausiais laikais.

Vytauto Matulevičiaus kalba Jungtinių Valstijų Helsinkio komisijos klausymuose, skirtuose Neringos Venckienės ekstradicijos bylai

Gerbiami Helsinkio komisijos nariai!

Dėkoju, kad pakvietėte mane dalyvauti šiuose klausymuose ir išdėstyti savo poziciją. Jaudinanti akimirka, tik, žinoma, būtų žymiai maloniau šitoj garbingoj vietoj kalbėti kitomis temomis.

Turbūt kiekvienos šalies istorijoje galima rasti tokių bylų, kuriose kaip veidrodyje atsispindi visos pagrindinės tos valstybės problemos – kaip tai nutiko klasika tapusio Dreifuso proceso metu Prancūzijoje.

Lietuvai tokiu veidrodžiu tapo visuomenę sukrėtusi pedofilijos byla ir teisinis Neringos Venckienės persekiojimas.
Dar visai neseniai ši moteris buvo viena populiariausių Lietuvos politikių, parlamentinės partijos lyderė, kovos prieš teismų korupciją simbolis ir gal – net būsima Lietuvos prezidentė.

Tačiau šiuo metu ji – Čikagos kalėjimo kalinė, kuri gali būti deportuota į Lietuvą, kur jos laukia dešimtys kaltinimų ir nenuspėjama ateitis.

Kas gi nutiko, kad tokia respektabili ir sėkminga moteris, kuri be viso kito net 13 metų dirbo teisėja, staiga tapo tarptautiniu mastu ieškoma nusikaltėle?

Nutiko tai, ko nepalinkėčiau niekam iš čia susirinkusiųjų: vieną nelemtą dieną jos brolio dukrelė pradėjo pasakoti ir vaizdžiai demonstruoti, kaip jos vaikišku kūneliu naudojasi motinos draugas ir dar du vyriškiai.

Visuomet stovėjusi teisingumo pusėje, N. Venckienė ir šį sykį liko ištikima sau – ji stojo ginti vaikučio. Kokio masto tai buvo kova, galima spręsti iš tokio fakto: per kelerius metus ji su broliu parašė daugiau nei 200 skundų ir pareiškimų teisėsaugai ir kitoms valstybėms institucijoms. Tačiau nė vienas įtariamas pedofilas taip ir neatsidūrė teisiamųjų suole.

Vieną iš trijų vyriškių, dirbantį teisėju, kažkas nušovė, kitas nebuvo identifikuotas, o trečiasis, kuriam vieninteliam buvo pateikti kaltinimai mergaitės tvirkinimu, teismo išvakarėse nukrito nuo keturračio motociklo ir paskendo ligi kelių siekiančioje baloje (beje, jis buvo Lietuvos parlamento pirminko padėjėjas).

Negyvas buvo rastas ir mergaitės tėvas, kuris, nusivylęs teisėsaugos neveiklumu, nufilmavo dukrelės liudijimą ir pradėjo platinti žurnalistams.

Kai pagrindinės proceso šalys buvo išžudytos ar mirė įtartinomis aplinkybėmis, teismas sugrįžo prie žuvusio kaltinamojo bylos ir jį išteisino. Teisėjų nuomone, jokios pedofilijos nebuvo, nes kaltinimai buvo tyčia išsigalvoti mergaitės tėvo, kuris norėjo pakenkti savo buvusiai žmonai.

Tad tokia trumpa šios bylos fabula. Ji parodo, kas gali nutikti žmonėms, kurie ryžtasi kovoti su įtaka bei ryšiais garsėjančiais pedofilais.

Deja, net ir senosiose Europos demokratijose, turinčiose ilgaamžes teisines tradicijas, pedofilijos bylos susiduriu su milžiniškais sunkumais ir itin įtakingų jėgų pasipriešinimu.

Visuomet stovėjusi teisingumo pusėje, N. Venckienė ir šį sykį liko ištikima sau – ji stojo ginti vaikučio. Kokio masto tai buvo kova, galima spręsti iš tokio fakto: per kelerius metus ji su broliu parašė daugiau nei 200 skundų ir pareiškimų teisėsaugai ir kitoms valstybėms institucijoms. Tačiau nė vienas įtariamas pedofilas taip ir neatsidūrė teisiamųjų suole.

Tai patvirtina Didžiosios Britanijos pavyzdys, kur vaikus daugelį dešimtmečių seksualiai išnaudojo garsi televizijos „žvaigždė“ ir kiti išskirtinai aukštą padėtį užimantys asmenys, bet jų nusikaltimai buvo pradėti tirti tik pastaraisiais metais, kai daugelis iš jų jau stojo prieš Dievo teismą.

Panaši padėtis Belgijoje, kur garsios pedofilijos bylos tyrimas taip pat susidūrė su dar neregėtomis kliūtimis. Ten byla pajudėjo iš mirties taško tik tuomet, kai į gatves, protestuodami prieš teisėsaugos neveiklumą, išėjo šimtai tūkstančių žmonių ir įsikišo šalies parlamentas. (Marc Dutroux ir jo žmonos Michelle Martin bylos)
Lietuvoje, kuri vis dar neatsikratė komunistinio laikotarpio ydų ir korupcinių papročių, padėtis šiuo požiūriu dar sudėtingesnė.

O ir pačią N. Venckienės bylą galima laikyti tipišku sovietinės teisinės sistemos recidyvu, kai apie įtakingų asmenų nusikaltimus per daug atkakliai kalbantis žmogus pats paverčiamas nusikaltėliu – būtent taip elgdavosi KGB, kai disidentų ar kitų teisybės ieškotojų į viešumą keliami faktai tapdavo per daug pavojingi sistemai.

Viena iš buvusių kovotojų su sovietiniu režimu Nijolė Sadūnaitė apie N. Venckienės bylą taip ir pasakė: „Tai tas pats KGB braižas.“

Beje, N. Sadūnaitė yra Teksaso miesto Garbės pilietė, ji taip pat apdovanota Kalifornijos Respublikonų partijos medaliu už ilgametę kovą už žmogaus teises, taigi, tai žmogus, kuris žino sako.

Aš suprantu, kad Čikagos teisėja, kuri nagrinėjo N. Venckienės ekstradicijos bylą, negalėjo žinoti visos pokomunistinių šalių specifikos ir todėl ir nusprendė, kad pabėgėlė turės visas galimybes apginti savo teises ir Lietuvos teisme. Tačiau tiems, kas šią specifiką žino, teisėjos argumentas sukėlė tik karčią šypseną.

Pagal Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją kiekvienas asmuo turi teisę į teisingą ir nešališką teismą (10 straipsnis).

Jei N. Venckienė būtų sugrąžinta į Lietuvą, jos bylą anksčiau ar vėliau nagrinėtų Aukščiausiasis Teismas, kurio pirmininkas G.Kryževičius yra viešai pavadinęs N. Venckienę „teisinės sistemos pūliniu“.

Aš čia išvardinsiu bent kelis pagrindinius tarptautinės teisės normų pažeidimus, su kuriais N. Venckienei tektų susidurti, jei ji būtų deportuota į Lietuvą.

Visų pirma, kiltų neišvengiamas pavojus jos gyvybei. Aš jau minėjau, kad ši pedofilijos byla jau nusinešė mažiausiai šešių žmonių gyvybes – įskaitant tuos, kurie buvo nužudyti ar mirė įtartinomis aplinkybėmis. Vienas iš prokuratūros vadovų net viešai šią bylą pavadino „byla-žudike“, tačiau valstybės apsauga buvo skirta ne nuo pedofilų nukentėjusiai pusei, o seksualiai išnaudotos mergaitės motinai, kuriai teismo sprendimu turėjo būti pareikšti įtarimai bendrininkavimu (prokurorai šio teismo sprendimo taip ir neįvykdė).

Todėl išlieka didelė tikimybė, kad ir šį kartą nebus deramai pasirūpinta N. Venckienės saugumu, ir jai kas nors atsitiks kameroje – kaip neretai atsitinka Lietuvos įkalinimo įstaigose. O siųsti žmogų į mirtį draudžia ne tik tarptautinės teisės normos, bet ir elementarus žmogiškumas.

Antra. Pagal Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją kiekvienas asmuo turi teisę į teisingą ir nešališką teismą (10 straipsnis). Jei N. Venckienė būtų sugrąžinta į Lietuvą, jos bylą anksčiau ar vėliau nagrinėtų Aukščiausiasis Teismas, kurio pirmininkas G.Kryževičius yra viešai pavadinęs N. Venckienę „teisinės sistemos pūliniu“.

Šiais savo žodžiais jis iš anksto davė suprasti, kad N. Venckienės atžvilgiu gali būti priimtas tik apkaltinamasis verdiktas ir taip apribojo jos teisę į teisingą ir nešališką teismą. Ir nors G.Kryževičius šiuo metu jau užima kitas pareigas, jis ir toliau išlieka itin įtakingu teismų pareigūnu ir vadovauja Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Trečia. Aukščiausiojo Teismo pirmininkas tada žengė ir dar toliau ir pavadino N. Venckienę „pūliniu ir politinėje sistemoje“. O tai jau buvo beveik atviras raginimas politikams kartu susidoroti su bendru priešu, nuolat kritikuojančiu tiek teisminę, tiek politinę valdžią. Tai ir įvyko, išrinkus N. Venckienę į Lietuvos Respublikos Seimą.

Kai ji, nuogąstaudama dėl savo saugumo, pasitraukė į JAV, Seimas jai surengė apkaltą už posėdžių nelankymą ir pašalino iš parlamento narių. Tai buvo padaryta jai už akių, nesuteikiant galimybės pasiteisinti ir net pažeidžiant Seimo statutą, kuris turi įstatymo galią.

Tokiais pačiais principais būtų vadovaujamasi ir tuomet, jei N. Venckienė būtų grąžinta į Lietuvą, nes jos likimą ir vėl spręstų tie patys susimokę politikai ir teisėjai.

Ačiū už dėmesį! Su malonumu atsakysiu į jūsų klausimus, jei jų bus.

Parengta pagal laikraštį ŠIANDIEN

 

Parašykite komentarą

Top