Laikraštis ŠIANDIEN 2018 m. vasario 18 – kovo1 d.

Savanorė Ana Parpa iš Kipro į Lietuvą atvyko praėjusių metų spalio mėnesį. Jai 23 metai, studijavo lotynų kalbą, filosofiją. Dar turi brolį ir sesę. Šiuo metu Ana savanoriauja Vilniaus Balsių progimnazijoje. Mūsų šalyje ji ketina pabūti iki vasaros vidurio. Ana mielai sutiko pasidalinti savo pirmaisiais įspūdžiais mūsų šalyje laikraščiui ŠIANDIEN.

Kai nusprendžiau dalyvauti Europos savanorių tarnybos (EST) veikloje, turėjau apgalvoti du dalykus – kur ir kada? Man nebuvo sunku pasirinkti veiklos kryptį, nes visada svajojau bent trumpam pabūti mokytoja. EST yra tam, kad išbandytume save ir darytume tai kuo geriau. Kodėl gi nepersikelti į kitą aplinką, kitą kultūrą? Juk įgyta patirtis bus naudinga tolimesniame gyvenime.

Planas buvo toks: gyventi naujoje šalyje, tapti jos dalimi ar bent jau susipažinti su jos ypatumais, susitikti su visiškai kitokia, nei mano, bet unikalia kultūra. Aš nusprendžiau rinktis šalį pagal jos pavadinimo skambesį, norėjosi, kad tai būtų kažkur toli toli…

Kai peržiūrinėjau galimus variantus, Lietuva man ir buvo ta jaudinanti nežinomybė, lyg kviečianti mane atrasti kiekvieną dalelę jos visiškai kitokio pasaulio, o ne to, kurį jau pažinojau ar girdėjau.

Prieš atvykdama į Lietuvą aš apie ją nežinojau nieko, išskyrus, žinoma, apie žiemos šaltuką. Kasdien įsivaizduodavau savo gyvenimą čia, bet nenorėjau susikurti nepagrįstų lūkesčių ir vizijų. Taigi, neieškojau įvairių stereotipų ar prietarų apie šią šalį ir jos žmones, kadangi, patikėkite, yra daug „bambančių“ straipsnių apie Lietuvos šaltį. Leidau savo intuicijai būti mano vedliu. Ir štai aš čia. Aš Lietuvoje!

Gyvenu su miela, šešių asmenų (keturių vaikų) šeima, atokiau nuo miesto centro, gamtos apsuptyje (žavinga, nes aš esu gamtos mylėtoja). Iš tiesų, Lietuva turėtų būti pagirta, nes turi be galo gražią gamtą, besikeičiančius sezonus ir nuostabius žmones. Kas gali būti nelaimingas, kai kiekvienas sezonas išsiskiria savotišku peizažu, kaip kokioje pasakoje? Spalvotų lapų kaita rudenį, snieguota žiema su užšalusiais ežerais ir baltomis Kalėdomis. Aš įsivaizduoju malonų pavasarį ir energingą, šiltą (tikiuosi) vasarą.

Esu laiminga gyvendama su šeima, kuri visada stengiasi mane sušildyti ir leidžia pasijausti laukiamai. Begalės žaismingo laiko bei pokalbių, gilinančių žinias apie tradicijas ir papročius. Stebėdama šeimininkus išvykose (o jų buvo daug), prisipildau prisiminimų visam gyvenimui. Kiekvienas narys šeimoje turi savo istoriją, kuriai įsisavinti norėčiau turėti daugiau laiko nei metus.

Dirbu su dviem mokytojomis, kurias aš labai vertinu, kurios ,,uždega“ mano ir vaikų vaizduotę, o viskas, ką aš darau, mane skatina su didele aistra tobulėti. Neįsivaizduoju, ar galima dirbti su mielesnėmis mokytojomis, negu jos. Nuo pačios pirmos akimirkos jų dėka aš jaučiausi ten, kur ir turėčiau būti. Buvau įkvėpta drąsos įgyvendinti savo norus.

Aš amžinai būsiu joms dėkinga. Tarp visų žmonių, su kuriais bendrauju, jaučiuosi saugiai.
Iš pirmo žvilgsnio lietuviai neatrodo labai bendraujantys žmonės. Rodos, kad jie tau bus šaltai mandagūs (kaip anglai, atleiskite). Kai juos sutinki ir supranti jų mąstyseną, besislepiančią po šypsena, kelio atgal nėra. Galvoji, kodėl tu jų nepažinai ankščiau?

Jie „auksaširdžiai“, malonūs, šilti žmonės. Jie yra vieni iš geriausių, mano mėgstamiausių ir verti pagarbos. Tas nuolatinis laisvės troškimas, toji drąsa būti laisviems, kuri skatina augti ir dabar. Bet kas, kas kalba nepalankiai apie lietuvius, akivaizdžiai neturėjo progos pažvelgti į jų kasdienį gyvenimą.

Tai sunkiai dirbantys žmonės, kurie tvirtai išlaiko savo patriotiškumą ir tikėjimą, kad išsaugotų šią nuostabiausią ir seniausią kultūrą. Ne, lietuviai nėra šalti ar apgaulingi žmonės. Jie autentiški. Man pasisekė, kad juos sutikau.

Bet išties aš nežinau, kam šiuo atveju labiau pasisekė. Man, nes gyvenu nuostabios gamtos ir puikių žmonių šalyje?

Ar pačiai Lietuvai, kuri turi privilegiją turėti ir tokią gamtą, ir tokius žmones? Yra viena tiesa. Dabar, brangioji Lietuva, tu turi gerbėją! Savanorė iš Kipro žvelgia į tave kaip į namus.