Advokatė Anželika Meškaitė, laikraštis „ŠIANDIEN” 

„Teisingumas ir Mes“ 1 pokalbis: Teisingumas įvyko, nors tiesa buvo kita. Kodėl?

Sveiki, mieli laikraščio „Šiandien“ skaitytojai. Tai nebus rubrika „klausk teisininko“, nes teisinės konsultacijos – daugelio teisės specialistų kasdienė veikla, kurios neverta perkelti į laikraščio puslapius.

Dvidešimt metų įvairaus teisinio darbo – prokuratūroje, teisme, advokatūroje – išgrynino suvokimą, kad teisė kuriama ne teisininkams. Teisė skirta visiems, lygiai taip pat kaip mokslo pasiekimai skirti įvairių sričių žinovams.

Teisė – tai būdas arba priemonės Teisingumui visuomenėje egzistuoti. Viskas paprasta: visuomenė – tai Mes. Priemonės – tai teisė arba mūsų gyvenimo taisyklės.

Teisingumas – tai tikslas, kurį norėtume pasiekti. Apie teisingumą nėra vieningos sociologinės sampratos, nes įvairiose visuomenės ir mokslo srityse egzistuoja skirtingas aiškinimas ir atskiros teisingumo teorijos.
Teisingumą – teisės taikymą visuomenėje – siūlau vertinti, kaip teisingas pasekmes. Pasekmės visada turi būti teisingos, jeigu laikysimės taisyklių. Tačiau, jei taisyklių nesilaikysime, pasekmės vis tiek turi būti teisingos.

Diskutuosime apie teisingumo suvokimą, nes taip prasideda kelias link pagarbos Įstatymui ir Teisingumui. Neretai gyvenime problemų sau sukuriame patys. Tada išgirstame garsią frazę: įstatymo nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia. Tiesa ta, kad visų įstatymų mums neprivalu žinoti, tačiau privalu domėtis savo interesų apsauga – teisingų pasekmių kūrimu.

Tenka pripažinti, kad teisė visuomenėje neretai suvokiama, kaip „itin paini“, įstatymai „blogi“, o teisingumą dažnas vadina „nėra teisybės“. Visi sutinka, jog visuomenės teisinį švietimą reikia įgyvendinti kryptingai. Deja, dabar tai labiau primena ironišką posakį: skęstančiųjų gelbėjimas yra pačių skęstančiųjų reikalas.

Panagrinėję, kur teisė slypi kasdieniame gyvenime, suprasime, kurios situacijos ateityje neišvengiamai turės teisinių pasekmių. Atradę esminius skirtumus tarp teisybės ir teisingumo, geriau apsaugosime save nuo „blogų įstatymų“. Iš tiesų, teisybė – kiekvienam savo, o teisingumas visų apsauga nuo neteisybės. Šypsotės? Mėginkime panagrinėti, gal teisingumo paieškose Mums bus pakeliui…

Pokalbį pradėsiu nuo vestuvių. Ne todėl, kad tai bene svarbiausias gyvenimo įvykis, po kurio eina gražiausi lūkesčiai santuokoje gyventi ilgai ir laimingai. Esmė ta, kad po santuokos sudarymo visi būna užsiėmę kitais svarbiais dalykais ir nekreipia jokio dėmesio į teisę. Deja, santuokų nutraukimai Lietuvoje įvyksta per dažnai ir apverčia aukštyn kojom susikurtą pasaulėlį ne tik dvasine, bet ir materialine prasme.

Susituokus niekas apie skyrybas negalvoja, nei jaunieji, nei jų tėvai. Jauniesiems dažnai duodami pinigai, kad „vaikai butą nusipirktų“, duodama buvusi močiutės sodyba, kad „vaikai seną namelį susitvarkytų“, duodamas tėvų sodas, kad „vaikai galėtų įsikurti“.

Jau atpažinote situacijas ir numanote, kas bus. Taip, jeigu santuoka baigsis skyrybomis – laukia sudėtingas procesas. Jei esate besiskiriančiųjų tėvai, didelė tikimybė, kad jame dalyvausite.

Apie įmanomus ginčus nekalbėsime, ne toks mūsų tikslas, bet aptarsime veiksmus ir dažnas pasekmes. Diskutuojame apie teisingumą, todėl vertinsime, ar pasekmės yra teisingos. Teisingumo suvokimui yra svarbu, kokios pasekmės jums tinka. Kitaip tariant, modeliuoti reikia nuo pabaigos.

Jeigu tėvai, duodami pinigus neseniai susituokusiems vaikams sutinka, kad sutuoktiniai patys spręs, kur juos panaudoti ir pinigų negrąžins, – puiku. Tada duokite, kiek nebus gaila ir pamirškite. Viskas. Teisingumas užtikrintas, neteisybės niekada nebus, nes duodate pinigus, kurių neketinate atsiimti, taigi jums tokios pasekmės yra priimtinos, reiškia teisingos.

Kitas atvejis, jei duodami pinigų jauniesiems tikitės, jog didesnė įgyto turto dalis priklausys „jūsų pusei“, tai reiškia – ne marčiai, ar žentui. Čia kalbame ne apie skyrybas, o apie tai, kad tiesiog norėjote užtikrinti savo vaikui didesnį finansinį saugumą.

Suprantama, sutuoktiniai jauni, santykiai su tėvais geri, vis dar globėjiški, tarpusavio pasitikėjimas didžiulis. Gerai, kol gerai, o jeigu nesusiklostė? Tada skyrybos. Neišvengiamai bus dalinamas turtas.

Tada į teismą kviečiate tetą, svainį, pusbrolį ir dar ką nors paliudyti, jog prieš penkerius, dešimt ar penkiolika metų davėte „jaunai šeimai“ nemažą sumą pinigų.

Siekis – kad jūsų vaikui priteistų didesnę dalį turto. Teismas nepriteisė – jums tokios pasekmės netinka. Kaip vertiname? „Nėra teisybės“ – visi paliudijo, o teismas nepatikėjo. Kodėl? Nesunku atspėti – nebuvo juodu ant balto parašyta, kiek sutuoktiniams duota pinigų.

Ar įvyko teisingumas? Tikrai taip. Kodėl teismas nepatikėjo liudytojais? Nes tokios taisyklės – reikia turėti dokumentą. Teisingumas įvyko, nors tiesa buvo kita. Kodėl? Teisingumas – tai pasekmės ir tos pasekmės buvo teisingos, šiuo atveju už taisyklių nesilaikymą.

Ar taip teisinga? Mes apie tai kalbėsimės…