Gintautas Kniukšta, laikraštis ŠIANDIEN

Ėjau Naujosios Akmenės gatvėmis ir stebėjausi – tokį švarų provincijos miestą mačiau tik Čekijoje, jokio popierėlio ar nuorūkos… Pastatų langai taip pat švyti, o iškili centrinė miesto aikštė taip jaukiai pasipuošusi, kad Šv. Velykas atrodo, galėtum sutikti ir čia, tiesiog aikštėje… Vėliau man meras Vitalijus Mitrafonovas pasakys :“Mums ir Dievas padeda, nuo nepriklausomybės atkūrimo pradžios būtent mūsų rajonas šalyje pastatė daugiausia bažnyčių…”

Savivaldybės pastatas taip pat jaukus, pasijunti tarsi į kokią ministeriją įžengęs, posėdžių salės kompiuterizuotos, kol laukiau susitikimo su meru, prisiminiau Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojo profesorius Raimondo Kuodžio samprotavimus apie mūsų provinciją.

Profesorius, beje, mėgsta dažnai kartoti savo tiesas: „Man apmaudu konstatuoti, bet Lietuva dreifuoja į „du su puse“ miesto, o likusi dalis iš esmės bus pensionatai“ Kartais jis sako kitaip, bet vis tiek esmė ta pati – „Lietuvoje yra dvi ekonomikos: viena sėkminga, būdinga 2–2,5 miesto, o blogasis ciklas sukasi regionuose“.

Neseniai į tradicinį Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų narių verslo forumą susirinkę rūmų nariai vėl išklausė forumo svečio profesoriaus Raimondo Kuodžio tos pačios kalbos:

„Lietuva turi pripažinti, jog tampa „dviejų su puse miesto“ ekonomika… Regionų politikai su tuo nesutiks. Tačiau politikai, kurie rinkti vietose, niekada nepripažins problemos. Jiems visada viltis triumfuoja proto atžvilgiu ir temps europines lėšas, kuriomis tvarkys viešąsias erdves miesteliuose, nepripažindami, kad tie miesteliai ir pamažu tampa vaiduoklių miestais. Todėl reikia labai didelės valios pripažinti faktą, kad Lietuva virsta į dviejų su puse miestų ekonomiką. Turime dvi Lietuvas ekonomine prasme ir politikams iškyla dilema – ar bandyti gelbėti regionus, ar koncentruoti tuos pinigus į gyvybingas vietas“… dėstė savo mintis ekonomistas.

Ką profesorius pasakytų akmeniškiams ir jų merui Vitalijui Mitrofanovui?

Dar visai neseniai, bene labiausiai nuo Vilniaus nutolusi, savivaldybė vadinta ir bedarbių sostine, ir mirusiu miestu, o jų meras 2017 metais pripažintas geriausiu Lietuvos meru.

Kaip gerinti regionų valdymą patirties reikėtų semtis būtent iš Akmenės. Šis rajonas buvo vienas bandomojo projekto vykdant savarankišką socialinių išmokų teikimo funkciją savivaldose iniciatorių ir įgyvendintojų. Pagal skolos lygį savivaldybė patenka į mažiausiai prasiskolinusių savivaldybių sąrašą, smarkiai sumažinta šildymo kaina vartotojams. Venta pagarsėjo išskirtiniu investuotoju – įmonė dirbanti „Ikea“ grupei.. Akmeniškiai pelno ir „Globalios Lietuvos“ apdovanojimus už užsienio investicijas, pritrauktas į regioną.

Tai gal tai trečiasis Lietuvos miestas pagal R. Kuodį, ir yra Akmenės rajonas? Juk bedarbių sostine vadinta, kurioje butą buvo galima nusipirkti už dyką, per pastarąjį dešimtmetį tapo viena iš patraukliausių vietų gyventi…

Laikraščio ŠIANDIEN pokalbis su rajono meru Vitalijumi Mitrafanovu.

Gerbiamas mere, ką jūs atsakytumėte profesoriui Kuodžiui?

Liūdniausia, o gal ir baisiausia, kad Kuodis yra profesorius, moko mūsų jaunimą ekonomikos. O jauni žmonės juk tiki, ką sako jų dėstytojas. Vargu ar jaunimui šaus į galvą dirbti provincijoje, jei taip kalba jo dėstytojas.
Buvau vienoje konferencijoje, kurioje Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis teigė, kad Lietuvai užtenka dviejų miestų. Į rajonus, anot jo, investuot beprasmiška. Tai aš jam ir sakau, atvažiuok į trečią šalies miestą – Naująją Akmenę.

Vakarų Europoje yra daug mažų miestelių, puikiai sutvarkytų, su idealia infrastruktūra. Žinoma, mūsų šalis sau negali leisti, kad į miestelius važinėtų autobusai kas 5 minutės arba į juos būtų nutiesti geležinkelio bėgiai.
Ekonomistams lengva kalbėti.

Anot jų viską reikia atiduoti Vilniui, pasak profesoriaus Kuodžio, jis turi konkuruoti su Mančesteriu, Liverpuliu… Nustebino ir Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus, sakydamas, kad į regionus niekas neinvestuos, nes ten nėra žmonių.

Esu skaitęs, kad savo kraštą užsieniečiams pristatote maždaug taip : „Mes esame ne Lietuvos pakraštys, o Latvijos ir Lietuvos centras“. Kodėl garbūs ekonomistai taip nuvertina Lietuvos provinciją?

Nežinau, aš čia gimiau, užaugau, man šis kraštas labai brangus, tapęs meru iš karto ėmiau ieškoti investuotojų, kalbinau sugrįžti ar atvykti jaunus specialistus.

Mes negalime gainioti provincijos žmonių gydytis į didmiesčius. Pirminė pagalba turi būti suteikta rajone. Žinot, koks vidutinis medikų atlyginimas Akmenės rajone? Tūkstantis septyni šimtai eurų…

Mane stebina garsių žmonių, politikų, žiniasklaidos požiūris į regionus. Tarkim, kuris nors centrinis naujienų portalas parašo, kad Naujosios Akmenės kavinėje virėja įspyrė jaunesnei darbuotojai…

Skaitau aš tą pranešimą ir galvoju, kad negi Vilniuje nieko panašaus nėra įvykę? Kodėl ieškome sensacijų ten, kur jų nėra? Kodėl niekas nerašo, kad mūsų rajone bus investuota keli šimtai milijonai eurų naujoms darbo vietoms sukurti, kodėl Akmenės rajonas buvo brangiausiai mokančių už šildymą penketuke, o dabar šildymo kainos sumažėjo kone per pusę.

Ar mes rūpėsime investuotojams, jeigu trečdalis ar ketvirtadalis rajono gyventojų gauna socialines pašalpas? Pas mus buvo 8000 pašalpų gavėjų, dabar – tik 2000. Tada visi pradėjo pirštais rodyti – kiek pinigų savivaldybei lieka? Apie regionus mes šiandien nekalbame ir mes jų negirdime.

Žmogui pirmiausia reikia darbo. Emigracijos nesustabdys ir lengvatiniai būstai. Kai žinai, kad 17000 bedarbių kvalifikacijos kėlimui buvo išleista 24 mln., tai natūraliai norisi paklausti, kiek tų bedarbių šiandien dirba. Sakau, atiduokit darbo biržas mums, savivaldybėms, iš karto pamatysite rezultatus.

Arba imkim viešuosius pirkimus. 5 proc. turi būti perkama iš socialinių įmonių. Mūsų savivaldybė pasiūlė Ūkio ministerijai šią nuostatą išplėsti ir leisti supaprastinta tvarka vykdyti iki 10 proc. visų pirkimų iš socialinių ir smulkių bei vidutinio dydžio įmonių registruotų rajone. Taip rajone bus daugiau darbo vietų, mažiau reikės mokėti socialinių išmokų ir kompensacijų.

Savivaldybėms galėtų atitekti ir 1 proc. PVM ar pelno mokesčio dalis.

Aš ir mūsų premjerui sakiau, ir finansų ministrui minėjau – leiskite savivaldybėms normaliai pasiskolinti iš bankų, tačiau paradoksas – neturi skolų, negali skolintis.

Jūs galėtume būti regionų prezidentas, gal tada į Lietuvą sugrįžtų linininkystė, mažos krautuvėlės, gal išvengtume tų globalizacijos čiaupų, apie kuriuos šiandien kalba ir garbina ekonomikos profesoriai?

Aš esu Šiaulių regionų plėtros tarybos pirmininkas, Buvo padaryta daug klaidų, nuo pat nepriklausomybės pradžios mes blaškėmės, niekaip neradome savo kelio, tuo tarpu estai nusižiūrėjo skandinavišką modelį ir sėkmingai pagal jį dirba, viena iš didžiausių mūsų klaidų – privatizavimo čekiai, jų niekas nesukontroliavo, jie keliavo iš rankų į rankas.

Kitas dalykas – žemės reikalai, aš negarbinu Prezidento Smetonos už jo diktatūriškas asmenybės savybes, tačiau jis nacionalizavo žemes ir leido įsigyti ne daugiau kaip 100 hektarų. Dabar mes „kapojame“ Karbauskį, ypač tą sėkmingai daro konservatoriai, kurie pamiršo savo V. Žiemelį su „Žemės vystymo fondu“ ir jo įsigytomis žemėmis…

Taigi, jeigu mes lygintumėme žemės panaudojimo efektyvumą, toliausiai su smulkiu ūkiu pažengė lenkai, belgai, tuo tarpu ką turime mes?

Ramūno Karbauskio įmonės valdo Akmenės rajone 4 tūkstančius hektarų, spėkite kiek rajono žmonių jose dirba? Nė vieno… Atvažiuoja sėjamosios, kombainai iš Kuršėnų, Bridų žemės ūkio bendrovėms ir darbuojasi… O kokia nauda mums, akmeniškiams, iš to? Jokios.

Padalinkime tuos keturis tūkstančius po šimtą hektarų ir pažiūrėkim, kiek žmonių galėtų dirbti… Mes su tėvu valdome keturis šimtus hektarų, auginame ir parduodame javus, nuolat dirba keturi žmonės, o čia keturi tūkstančiai hektarų ir nė vieno įdarbinto žmogaus…

Didžiulė klaida buvo leisti statyti prekybos centrus didmiesčių centruose, nori, tegu stato už miesto, kaip yra daugelyje Europos šalių. Viskas buvo politikų rankose, o dabar stebimės kodėl taip yra.

Mūsuose nėra įstatymų monitoringų. Jaunas šeimas lauktis vaikų paskatino palanki socialinė sistema, kai motinystės išmokos buvo mokamos dvejus metus .Geras buvo Vilijos Blinkevičiūtės siūlymas dirbančioms mamoms mokėti pirmaisiais metais 100 procentų uždarbio. Akmenės rajone tikrai tuo metu padidėjo gimstamumas, tačiau ne, kažkam nepatiko, sumažino, kartais galvoju kad daug gerų darbų užgožia lietuviškas pavydas…

Didžiausia grėsmė nacionaliniam saugumui – emigracija. Ar jūs šiandien galite tvirtai pasakyti: „Grįžkit namo, į Akmenę, aš jums duosiu darbo“?

Meras per vieną kadenciją nieko nenuveiks, todėl ir rezultatai yra tose savivaldybėse, kur merai dirba ilgai, pavyzdžiui, Druskininkų, Rietavo, Pasvalio. Politinis stabilumas savivaldybėse svarbus ir verslui.

Kartais mes išradinėjame dviratį ten, kur nereikia. Gaudome tuos, kurie nemoka mokesčių už nuomą, bet nenustatome nekilnojamojo turto mokesčio, tegu tas žmogus su savo būstu ką nori tą daro…Neapmokestinkime smulkaus verslo mokesčiais, tokiais pat, kaip ir didmiesčiuose, tegu dirba kavinė rajone ir uždirba, juk tai ne „Čili pica“ …

Vyriausybei pateikėme pasiūlymą įvesti šeimos verslo sąvoką. Jeigu metinė apyvarta neperkopia tam tikros sumos, jis turėtų būti atleidžiamas nuo visų mokesčių

Akmenės rajonas pramoninis kraštas, „Akmenės cementas“ visada traukė rajoną iš duobės, padėjo darbo vietomis ir mokesčiais, tačiau nestatykime iliuzijų pilių, kad lietuvaičiai grįš greitai iš emigracijos. Didžiosios Britanijos per 15 ar 20 metų tikrai nepasivysime. dabar mes kalbame apie pigią darbo jėgą iš Ukrainos, bet ukrainietis uždirbantis 600 eurų pusę jų siunčia savo šeimai į Ukrainą, kodėl nesudarome sąlygų dirbti visai šeimai?

Lietuvoje veikia įdomi sistema norintiems šalyje gauti leidimą gyventi ir dirbti. Migracijos departamentas atsisako išduoti leidimą gyventi, bet tu jį gali legaliai gauti per specialiai įkurtas privačias firmas. Galima sakyti, kad leidimais tiesiog prekiaujama, kartais netgi skelbiamos akcijos, kaip, pavyzdžiui, nuo 5000 eurų kaina sumažinama iki 3500 eurų. Manau, kad tokiose veiklose galima įžvelgti korupcijos rizikos apraiškų.

Vienas meras nieko neįveiks, reikia bendruomenės palaikymo, mums pristatė naują policijos vadovą, tačiau jeigu bendruomenė nebus vieninga, saugume rajone nebus daugiau.

Visose rajono mokyklose rasti narkotikų pėdsakai, tai, žinoma, katastrofa, tačiau nebūkime stručiai, nekiškime galvos į smėlį, o kalbėkime apie tai garsiai.

Atkreipti potencialių investuotojų dėmesį savivaldybei padeda bendradarbiavimas su įvairiomis institucijomis, aš tikiu, kad mūsų rajonas tvirtai atsistos ant kojų.

Akmenės rajonas 2017 metais:

Metų pabaigoje mokesčių mokėtojų registre įregistruoti 856 juridiniai vnt. Tarp jų 3 akcinės bendrovės, 171 asociacija, 315 individualių įmonių, 28 mažosios bendrijos, 288 uždarosios akcinės bendrovės ir 28 viešosios įstaigos.
Darbo rinka. 2017 m. užregistruotos 1344 laisvos darbo vietos, įdarbinti 1638 darbo ieškantys asmenys, iš jų – 409 terminuotam darbui. Sumažėjo ilgą laiką (virš metų) nedirbusių darbo ieškančiųjų. Daugiau nei 200 asmenų (iš jų – 86 jaunuoliai iki 29 metų) įgijo profesiją.
Aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse dalyvavo 560 bedarbių. 2017 m. Savivaldybei bendradarbiaujant su Darbo birža per metų pirmą pusmetį buvo numatyta įdarbinti 60 darbo ieškančių asmenų, o įdarbintas 71 asmuo. Į Užimtumo didinimo programą buvo numatyta įtraukti 26 darbo ieškančius asmenis – įdarbinti 47.
Nominacija „Proaktyviausia institucija“ – VšĮ „Versli Lietuva“ įteikė Akmenės rajono savivaldybei apdovanojimą už bendradarbiavimą dalijantis informacija norintiems pradėti verslą.Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje Akmenės r. savivaldybei už bendruomeniškumą skirta nominacija „Stipri bendruomenė – stipri Europa“ teikiant „Auksinę krivulę“.
Nominacija „Jaunimui draugiškiausia savivaldybė“ – įteikė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Geologinis išskirtinumas: „TrenkTuro“ iniciatyva suorganizuotas „Karjerų žygis“ – per dieną mus aplankė 3000 žygeivių, iš jų apie 200 iš užsienio valstybių. Pamatyti „Marso kanjonai“, įvertintas kaip švariausias rajono centras, pasiektas rekordas – „Akmenės cemento“ futbolininkai 45 km ėjo spardydami kamuolį.
Socialinių paslaugų pertvarkos metai – niekada nebuvo tiek daug dėmesio šeimai, vaikui, jo gerovei:
– sukurtas Paramos šeimai centras, direktorė Violeta Mikštienė ėmėsi iniciatyvos ir turime gerai funkcionuojančią sistemą.
– Socialinių paslaugų namai įgyvendino svajonę – teikti integralią pagalbą specialių poreikių turintiems gyventojams jų namuose.
– VšĮ Akmenės r. pirminės sveikatos priežiūros centras pradėjo teikti Alkiškių, Jučių ir Kivylių medicinos punktų aptarnaujamose teritorijose mobilios slaugos paslaugas pagal pacientų poreikį jų namuose.
– Savivaldybė priėmė sprendimą – kiekvienam Lietuvos Nepriklausomybės 100-mečio metais gimusiam Akmenės rajono piliečiui bus išmokama po 100 Eur.
Pirmą kartą per laikotarpį nuo Nepriklausomybės atkūrimo net 11 abiturientų žinios įvertintos aukščiausiu lygiu – 100 balų.
Savivaldybė atvira pokyčiams:
– „Slapto kliento“ tyrimas padėjo nustatyti silpnąsias vietas, imtasi priemonių, kad gyventojai neturėtų priekaištų dėl jų aptarnavimo.
– Įgyvendinamas vieningos valdymo sistemos diegimas Akmenės rajono savivaldybės biudžetinėse, viešosiose įstaigose bei uždarose bendrovėse.
– Atsiliepiant į gyventojų siūlymą, Akmenė buvo paskelbta „Kalėdų sostine 2017“: daugybė renginių, konkursų tema „Kalėdų sostinėje – saldžios Kalėdos“, apdovanojimų, prekyba aikštėje, koncertai…
– Pirmą kartą Savivaldybės surengtame prestižiniame padėkos vakare pagerbti rajono bendruomenei labiausiai nusipelniusieji.
Lietuvos Respublikos Prezidentė medaliu „Už nuopelnus Lietuvai“ apdovanojo labdaros ir paramos fondo „Prieglobstis“ steigėją Mindaugą Palionį.
Papilės seniūnija – tarp geriausiai puoselėjančių etninę kultūrą Žemaičių regione – II vieta.
Apdovanojimo ženklai „Už nuopelnus Akmenės rajonui“ įteikti Viešosios bibliotekos Vaikų literatūros skyriaus vadovei Onai Janionienei už nuopelnus 50 metų ugdant Akmenės krašto vaikų meilę knygai ir spausdintam žodžiui ir Latvijos Respublikos Aucės savivaldybės merui Gintui Kaminskiui už reikšmingą indėlį puoselėjant miestų partnerių draugystę ir tarptautinį bendradarbiavimą.