Daugiau nei 18 tūkst. jaunuolių laikė valstybinį matematikos egzaminą. Nuo šių metų abiturientai, ketinantys studijuoti biomedicinos, fizikos ar technologijų mokslus, matematikos egzamine turi surinkti ne mažiau kaip 25 balus iš 100. Pretenduojantiems į humanitarines studijas kartelė išliko 16 balų.

Ekonomiškai stipriose valstybėse, pavyzdžiui, Vokietijoje, matematika yra privalomas mokomasis dalykas iki pat abitūros, be šio brandos egzamino asmuo negali įgyti teisės studijuoti universitete. Kauno technologijos universiteto (KTU) docentė, Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto (MGMF) dekanė Bronė Narkevičienė pabrėžia, kad didelė žala buvo padaryta ir valstybei, ir jauniems žmonėms, kai Lietuvoje kurį laiką buvo galima gauti brandos atestatą visai nelaikius matematikos egzamino.

– Bent 25 balai, norintiems studijuoti technologinius mokslus – ar tai pakankama kartelė tam, kad į universitetą ateitų tokioms studijoms pasirengę jaunuoliai?, – paklausėme B. Narkevičienės.

Žmonija dar nesugalvojo geresnio būdo loginiam, analitiniam, kritiniam mąstymui ugdyti už matematiką
Vertinimas kriterinis, vadinasi, 25 iš 100 galime interpretuoti kaip tam tikrą dalį iš to, ką privalome žinoti. Įsivaizduokime, ateinate pas gydytoją, o jis išmokęs apie ketvirtąją dalį jūsų kūno. Ir ne apie tą, kurią jums dabar skauda.

Ką galvosite apie tokį gydytojo pasirengimą jus gydyti?Tikiuosi, kad tokia žema kartelė nustatyta tik pereinamajam laikotarpiui. Vėliau ji neišvengiamai turės augti.

– Kas yra apskritai yra „matematinis raštingumas“, kaip jis apibrėžiamas?

– Matematiškai raštingas asmuo yra įgijęs elementarius loginio analitinio mąstymo įgūdžius ir tiek matematikos žinių, kad gali efektyviai veikti savo darbe ir kasdieniame gyvenime.

Man svarbiausias matematikos akcentas yra loginis mąstymas ir gebėjimas argumentuoti bei matematikos įduoti įrankiai kitiems mokslams ir įvairioms žmogaus veiklos sritims.

– Žiniasklaidoje neretai nuskamba mintys, kad dabartinių Lietuvos mokinių matematikos žinios yra rekordiškai žemos. Kuo remiantis pateikiamos tokios įžvalgos ir ar jos išties atspindi tikrovę?

– Tarptautiniai tyrimai, kuriuose dalyvauja Lietuva (TIMSS, PIRLS, OECD PISA), rodo, kad nerimauti tikrai yra dėl ko. Pavyzdžiui, 15-mečių mokinių, kurių matematikos pasiekimai OECD PISA tyrime įvertinti aukščiausiais 5 ir 6 lygiais, 2006-2015 m. sumažėjo nuo 9,1 proc. iki 6,9 proc., o nepasiekusių net 2 lygio, t.y. faktiškai matematiškai neraštingų, padaugėjo nuo 23 proc. iki 25,4 proc.

– Kokią įtaką matematinio raštingumo trūkumas daro patiems moksleiviams kaip asmenybėms? Ko jie netenka?

Matematiškai neraštingam žmogui iškyla realus pavojus likti „paraštėje“. Dar daugiau – valstybei, kurioje dominuoja neraštingi žmonės, taip pat gresia atsilikimas nuo tų valstybių, kuriose mokslas, inovacijos yra vystymosi ir raidos pagrindas.

Amerikiečiai skelbia, kad didelė tikimybė, jog 47 proc. darbo vietų per artimiausius dešimtmečius bus robotizuotos. Europoje tendencija ta pati. Mokslininkai ištyrė, kad kuo aukštesnis asmens išsilavinimas ir ekspertiškumo lygis, tuo mažesnė tikimybė jam būti pakeistam robotu. Jie taip pat nustatė, kad matematikos mokymasis didina IQ, o pastarasis teigiamai koreliuoja su sėkme ne tik profesiniame, bet ir asmeniniame gyvenime.

– Nepakankamas mokinių matematinis raštingumas niekur nedingsta ir atėjus studijuoti. Su kokia situacija susiduria aukštųjų mokyklų dėstytojai?

–Aukštosios mokyklos susiduria su vadinamuoju studentų „nubyrėjimu“, kai studentai nepajėgia įveikti studijų sunkumų. Noriu pabrėžti, kad pradinis pasirengimas nėra „akmenyje iškaltas“. Jaunuoliai gali „užlopyti spragas“, tik reikia įdėti pastangų, turėti motyvaciją ir pasitikėti savimi, jog gali tai padaryti.

Labai skatinu jaunus žmones, kurie įstoja į universitetus ir pajunta matematinio pasirengimo trūkumą, išnaudoti visas pagalbos priemones, kurias siūlo universitetai. Pavyzdžiui, KTU taikomos priemonės – mentorystės programa, studento pagalba studentui „SOS pagalba“, išlyginamosios studijos ir kt.

– Ar galima kalbėti apie neigiamą nepakankamo matematinio raštingumo įtaką valstybės raidai?

– Paprastos tiesos: kuo labiau logiškai mąstanti ir argumentuojanti tauta, tuo sunkiau ja manipuliuoti tiek saviems, tiek svetimiems; kuo didesnė atskirtis gebėjime naudotis matematikos žiniomis ir jos duotais įrankiais įvairiose srityse – inžinerijoje, ekonomikoje, medicinoje, biologijoje, versle ir t.t., tuo didesnė socialinė-ekonominė atskirtis tarp žmonių, šalies regionų, šalių.

Pagal dabartines kai kurių valdžios atstovų kalbas ir investicijų kryptis susidaro įspūdis, kad inovacijų ir technologijų šalimi tapsime be ateinančių kartų. Turtingų valstybių pavyzdžiai patvirtina, jog valstybės gerovės kūrimas prasideda nuo vaikų ugdymo. Parengta pagal laikraštį „ŠIANDIEN”, KTU pranešimą, KTU nuotraukos.