Jūs esate
Pagrindinis > Pradžia > Laikraštis „ŠIANDIEN”:Vygaudas Ušackas norėtų remtis Vinstono Čerčilio išmintimi, mylėti žmones kaip Antanas Smetona

Laikraštis „ŠIANDIEN”:Vygaudas Ušackas norėtų remtis Vinstono Čerčilio išmintimi, mylėti žmones kaip Antanas Smetona

2019 m. Lietuvos Prezidento rinkimai

Vygaudas Ušackas norėtų remtis Vinstono Čerčilio išmintimi, mylėti žmones kaip Antanas Smetona
Gintautas KNIUKŠTA, laikraštis „ŠIANDIEN”

Kretingos rajono Jokūbavo miestelyje stovi paminklas Lietuvos prezidentui Aleksandrui Stulginskiui. Gali būti, kad ir šiame šimtmetyje Žemaitija turės paminklą Lietuvos prezidentui.

„Jeigu konservatoriai mane reitinguos ir siūlys būti Lietuvos prezidentu, aš jiems tarsiu „ačiū“, tačiau noriu pabrėžti, kad aš sieksiu būti visų Lietuvos piliečių kandidatu į šalies vadovus“, – teigia iš Skuodo kilęs Kauno technologijos universiteto Europos instituto direktorius ambasadorius Vygaudas Ušackas.

Jau prieš dešimt metų kalbėta, kad jūs būsite kandidatas į prezidentus, tačiau šį kartą viskas atrodo rimčiau – jūs ryžtingai nusiteikęs kandidatuoti į šį postą?

– Dar negaliu tvirtai atsakyti, nes nesu įregistruotas į kandidatus (šypsosi). Per tuos dešimt metų aš įgijau unikalios patirties, gerai žinau ir rytus, ir vakarus, galėčiau daug prisidėti prie Lietuvos valstybės gerovės, žmonių vienybės. Esu aktyvus visuomenininkas, atlikau ir atliksiu labdaringus darbus, buvau Lietuvos jaunimo pilietiškumo ir patriotiškumo ugdymo projekto „Misija Sibiras“ iniciatorius.

– Ar nebaugu būti kelių milijonų žmonių vedliu, prisiimti atsakomybę, atsakyti už atliktus darbus?

– Bijai vilko – neik į mišką. Į šias pareigas aš žiūriu ne per baimės, bet per atsakomybės prizmę. Sieksiu suburti geriausią komandą per visą nepriklausomybės laikotarpį, nes Lietuvos valstybė visada buvo kuriama žmonių išmintimi, jų tikėjimu valstybe. 300 tūkst. lietuvių buvo ištremta į Sibirą, tarp jų ir mano šeima. Partizanų kovos, siekis atkurti nepriklausomą valstybę – visa tai mus telkia ir įrodė, kad Lietuva yra laiminti valstybė.

„Laiminčios Lietuvos“ vizijos idėja gimė jau prieš kurį laiką, atstovaujant Europos Sąjungą karščiausiuose pasaulio taškuose. Grįžęs į Lietuvą šią viziją pabandžiau pristatyti žmonėms. Daugybė susitikimų su žmonėmis, kuriuose dalyvavau pastaraisiais mėnesiais, rodo, kad „Laiminčios Lietuvos“ idėja gali įkvėpti kurti tokią Lietuvą, kurioje norėtume gyventi kiekvienas. Tam tereikia vilties, valios ir išminties.

– Ką daryti, kad prezidentas būtų ne tik pasiuntinys Europos Sąjungoje ir NATO, bet ir girdėtų bei matytų žmonių vargus, suprastų jų skausmą, padėtų vyriausybei bent morališkai spręsti susikaupusius valstybės skaudulius? Ką daryti, kad prezidentas nuo problemų neatsitvertų tylos siena?

– Prezidentas Daukanto aikštėje yra ne vienas, jis turi krūvą patarėjų. Prezidentūroje dirba labai daug valstybės tarnautojų ir, jeigu jie negirdi žmonių, tai reiškia tik vieną – arba tai arogancija, arba paprasčiausias nekompetentingumas. Žmogus, pasiryžęs atstovauti Lietuvos valstybei, pirmiausia turi tarnauti savo kraštui, kiekvienam piliečiui, visiems be išimčių.

Čia negali būti priešų ar draugų. Prezidentas turi matyti ir girdėti kiekvieną Lietuvos žmogų vienodai, be jokių išimčių, nepriklausomai nuo žmogaus politinių įsitikinimų, ar jis dirba mieste, ar kaime.

Man senelė pasakojo, kaip Antanas Smetona savaitgaliais susitikdavo su žmonėmis, dalyvaudavo mišiose. Šiandien didžiausia Lietuvos problema – žmonių supriešinimas. Vienas iš pavyzdžių – Vyčio kelionė iš Vilniaus į Kauną.

Visą tekstą skaitykite naujame „ŠIANDIEN” numeryje. Laikraštį įsigyti galima visuose šalies prekybos centruose, prenumerata priimama visuose Lietuvos pašto skyriuose.   

Parašykite komentarą

Top