Valdas VASILIAUSKAS, laikraštis „ŠIANDIEN”

CŽV kalėjimai, kaip ir visi nešvarūs reikalai Lietuvoje, buvo pridengti valstybinės paslapties, nacionalinio saugumo interesų širma. Nūnai iš inercijos mėginama išvedžioti, kad Strasbūro teismo sprendimas paremtas netiesioginiais įrodymais. Bet kas trukdė pačiai Lietuvai surinkti tiesioginius įrodymus? Čia ir slypi visas įdomumas.

EŽTT įpareigojo Lietuvą ne tik išmokėti nukentėjusiam palestiniečiui Abu Zubaydah 130 tūkst.eurų, bet ir nustatyti bei nubausti kaltuosius. Ši afera parodo, kaip Lietuvoje trypiama teisė, o tai padarę pareigūnai lengvai išsisuka nuo atsakomybės ir net praturtėja. Kiekvienas pilietis gali tapti slaptųjų tarnybų savivalės auka. CŽV kalėjimų istorija yra apie mus.

CŽV kalėjimų Lietuvoje tema- nesibaigiančio, atkaklaus, įžūlaus ir rafinuoto melo ir išsisukinėjimų istorija. JAV Senato ataskaitoje atskleista, kad šiai CŽV programai buvo skirta 300 mln. JAV dolerių, Lenkija gavo 15 mln. kiek teko Lietuvai, kas juos pasiėmė?

Senato dokumente teigiama, kad nemažai dolerių išleista atsidėkojant partneriams (kyšiams?). Maždaug tais metais praturtėjo VSD direktoriaus pavaduotojas D. Dabašinskas, buvę prezidento patarėjai R. Muraška( nacionalinio saugumo klausimais) ir E. Bagdonas( užsienio politikos klausimais), visi trise ir beveik vienu metu įsigiję kotedžius Vilniuje, turtuolių rajonu vadinamose Turniškėse, vėliau kitas VSD direktoriaus pavaduotojas D. Jurgelevičius nusipirko televiziją Gruzijoje.

Niekam nė į galvą, kad tai – kalėjimas

Dabar jau nestebina, kad ir Antaviliai šiame kontekste pirmąsyk paminėti buvo ne Lietuvoje. Ir iš tenykščių žmonių interviu ėmė ne Lietuvos, bet užsienio žurnalistai, žmogaus teisių gynėjai , teisininkai.

Žaibiškai šalia Antavilių išdygo naujas pastatas, aptvertas neįveikiama tvora, saugomas apsauginių, įrengtos stebėjimo kameros, naktimis kažkas vežama. Vieni šnibždasi, kad čia įsikūrusi banditų gauja, kiti – sekta, treti – netikrų pinigų spaustuvė, šnipų mokykla ar slėptuvė. Tačiau niekam nė į galvą, kad tai – kalėjimas.

Kaliniai iš Lietuvos buvo išdanginti 2006 m. kovo 25 d. maršrutu Lietuva (Palanga) – Egiptas ( Kairas) – Afganistanas( Kabulas), mat Antaviliuose nebuvo tinkamo medicininio aptarnavimo.

Lietuva melavo vairiomis formomis ir aukščiausiu valstybės lygiu. Ilgiau nei dešimtmetį, neigiant, kad Lietuvoje būta CŽV kalėjimų.

Neva pradėti rinkti tuos įrodymus Lietuvai trukdžiusi Amerika. Tačiau būtent „The Washington Post” , JAV vyriausybei artimame, gerai informuotame patikimame dienraštyje jau 2005 m. šia tema trenkė pirmoji tiriamosios žurnalistikos publikacija, sukėlusi skandalą Europoje, privertusi Europos Sąjungą ( ES) ir Europos Tarybą ( ET) pradėti savo tyrimus.

Lietuvos visuomenė būtų nutildyta

Užsienio reikalų ministerija parengė 2006 m. oficialų atsakymą, kuriam pritarė Vyriausybė ir apsvarstė Seimo Užsienio reikalų komitetas: nėra įrodymų, kad CŽV ar kitos JAV specialiosios tarnybos neteisėtai kalino terorizmu įtariamus asmenis Lietuvos Respublikos teritorijoje, kad Lietuvos oro uostais buvo slapta pervežami šie asmenys. Tai, žinoma, buvo melas.

Šį Lietuvos valstybinį melą vėl pirmieji demaskavo amerikiečiai , jų šaunioji nepriklausoma tiriamoji žurnalistika – 2009 m. JAV “ABC News” paskelbė apie CŽV kalėjimus Lietuvoje, šią informaciją patvirtino ir pagilino autoritetingoji „Associated Press“.

EŽTT priėmė Abu Zubaydah bylą prieš Lietuvą. Spaudžiama tarptautinės bendruomenės, Lietuva, nors ir muistydamasi, nors ir atžagariai, buvo priversta grįžti prie CŽV kalėjimų: Seimo Nacinalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) , vadovaujamas A. Anušausko, 2009 m. ėmėsi parlamentinio tyrimo.

Neįtikėtina, bet Lietuvos Generalinė prokuratūra žmogaus teisių gynėjų reikalavimu net pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl Mustafos al- Hawsawi neteisėto laikymo ir kankinimo Lietuvoje. Bet visa tai tebuvo imitacija ir akių dūmimas Europai ir pasauliui.

Anušausko tyrime vyravo orlaivių maršrutų aprašymas, tačiau nieko nepasakoma apie krovinį, daroma išvada, kad apie CŽV kalėjimus valstybės vadovas (prezidentas Valdas Adamkus),Vyriausybės nariai nebuvo informuoti.
Be abejo, Generalinė prokuratūra net nepradėjo tirti.

Tiriant (t.y. sužlugdant, galutinai numarinant) rezonansines bylas, paskutinis žodis visuomet priklauso Generalinei prokuratūrai, kurios pradėti ikiteisminiai tyrimai- patikimiausias būdas paslėpti nusikaltimą ( V.Pociūno, Garliavos bylos). Pasimuliavusi ir nutraukusi ikiteisminį tyrimą dėl Mustafos al- Hawsawi , Generalinė prokuratūra pareiškė: CŽV kalėjimų, kaip ir pedofilų, niekada Lietuvoje nebuvo. Taškas. Istorija baigta.

Lietuvos visuomenė būtų nutildyta ir susitaikiusi. Bet nepasidavė tarptautinė bendruomenė.

Drebama dėl savo kailio

JAV nustebino pasaulį, 2014 m.pabaigoje paskelb Senato Žvalgybos komiteto cenzūruotą ataskaitą,įrodančią, kad Amerikos žmonių išrinkta politinė valdžia patikimai kontroliuoja savo slaptąsias tarnybas, bet kada jas gali paimti į nagą.

Senatas oficialiai patvirtino “The Washington Post”, “Associated Press” ir “ABC News” informaciją, kad Lietuvoje nelegaliai buvo laikomi CŽV kaliniai. JAV pateisino savo demokratinės, teisinės ir absoliučiai skaidrios valstybės reputaciją.

Regėdamas nesuprantamą Lietuvos generalinės prokuratūros neveiklumą ir turėdamas rankose neatremiamą ginklą – JAV Senato Žvalgybos komiteto dokumentą, paruošiau Seimo nutarimo projektą dėl laikinosios komisijos, kuri turėjo galutinai ištirti Lietuvos dalyvavimą CŽV kalinių perdavimo ir slapto kalinimo programoje. Parlamentinis tyrimas atsimušė kaip į sieną ir nebuvo pradėtas, nes jam nepritarė D. Grybauskaitė, nors anksčiau valstybės vadovė ragino pasakyti teisybę apie nelegalius CŽV kalėjimus Lietuvoje.

Kodėl prezidentę mirtinai išgąsdino Seimo laikinoji komisija?Kas čia Lietuvoje taip jaudinasi dėl svetimos valstybės tarnybos paslapčių? Iš tikrųjų buvo drebama dėl savo kailio.

CŽV kalėjimų istorija yra apie mus

Kai korupcija užvaldo šalies slaptąsias tarnybas , prokuratūrą, valstybė praranda galias gintis. Nėra kam ginti valstybės, jeigu žvalgybininkai, prokurorai tampa verslininkais.

Prieš dešimtmetį VSD kontržvalgybos karininkai paruošė 12 garsių pažymų apie politikų, aukštų pareigūnų ( pirmiausia Užsienio reikalų ministerijos ir net VSD) ryšius su „Gazpromu“ ir jo įmonėmis. Tačiau korumpuotos jėgos susivienijo ir neleido su šiais dokumentais susipažinti net Seimui.

Gal todėl Lietuvoje slaptosios tarnybos gali daryti ką nori, net neinformuodamos valstybės vadovų, vyriausybių ir parlamento. Žvalgybos ir saugumo tarnybų priežiūra ir parlamentinė kontrolė, žmogaus teisių apsauga – tušti žodžiai. Tikras Lietuvoje buvo tik CŽV kalėjimas, kaip nustatė EŽTT.

Laikraščio „ŠIANDIEN” prenumerata antrajam šių metų pusmečiui priimama iki birželio 28 d.