www.siandien.info, lrp.lt

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda lankėsi Kruonio hidroakumuliacinėje elektrinėje (HAE), kur aptarė Astravo atominės elektrinės (AE) keliamas grėsmes, esminius Lietuvos elektros energetikos sistemos klausimus ir sinchronizacijos projekto eigą.

„Nesaugios Astravo atominės elektrinės eksploatacija kels pavojų atsakingai vykdyti branduolinės saugos ir aplinkosaugos reikalavimus bei taps grėsme tiek savo, tiek aplinkinių šalių gyventojams – savo kaimynams. Vizito į elektrinę metu buvau patikintas, kad Kruonio HAE nebus naudojama Astravo naudai, Lietuva principingai vykdys priimtus įstatymus – nepirks elektros iš šalies, kurioje veiks nesaugi atominė elektrinė, nesuteiks Kruonio HAE rezervų ir paspartins sinchronizaciją su žemynine Europa“, – sakė Prezidentas.

Pasak šalies vadovo, Astravo AE yra nesaugiai plėtojama, saugos problemos neišspręstos, ES streso testų rekomendacijos iki paleidimo neįgyvendintos, todėl planai pakrauti branduolinį kurą į reaktorių neišsprendus kritinės svarbos klausimų yra neadekvatūs.

Valstybės vadovas pabrėžė, kad, įvertinant keliamas grėsmes ir stiprinant Lietuvos energetinę nepriklausomybę, būtina dar labiau paspartinti sinchronizacijos projektų įgyvendinimą ir didinti vietinę generaciją bei mažinti elektros importą iš Rytų.

Vizito metu Prezidentas su energetikos ministru, įmonės „Ignitis grupė“ ir elektros perdavimo sistemos operatoriaus AB „Litgrid“ vadovais taip pat dalyvavo diskusijoje „Esminiai Lietuvos elektros energetikos sistemos klausimai“, kurioje aptarta sinchronizacijos projekto eiga ir iššūkiai, vietinės generacijos didinimas mažinant importą bei Kruonio HAE veikla nesaugių projektų regione kontekste.

Valstybės nacionaliniam saugumui užtikrinti didžiulę svarbą turinti Kruonio HAE – vienintelė tokio tipo elektrinė Baltijos šalyse. Tai yra strateginis energetikos objektas, skirtas elektros gamybai ir suvartojimui subalansuoti, taip pat avarijų energetikos sistemoje prevencijai ir jų likvidavimui. Kruonio HAE taip pat užtikrina antrinį avarinį Lietuvos elektros energetikos sistemos rezervą.

Rytoj Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda vyks į 610-ųjų Žalgirio mūšio metinių minėjimą Lenkijoje, Griunvalde. Šventinėje ceremonijoje, vyksiančioje istorinėje mūšio vietoje, šalies vadovas sakys sveikinimo kalbą.

Sveikinimo žodį iškilmingoje ceremonijoje tars ir Lenkijos Respublikos Prezidentas Andrzejus Duda bei Varmijos Mozūrų vaivadijos maršalas Gustawas Marekas Brzezina.

Prie Griunvaldo paminklo Prezidentai padės vainiką mūšio aukoms atminti, taip pat numatomas Lenkijai dovanojamo simbolinio paminklinio akmens atidengimas. Šis paminklas – Lietuvos dovana Lenkijai – skirtas Žalgirio mūšyje kovojusiems Lietuvos karžygiams ir bendrai Lietuvos ir Lenkijos tautų pergalei atminti.

Po oficialios mūšio minėjimo ceremonijos vyks Lietuvos ir Lenkijos valstybių vadovų dvišalis susitikimas. Planuojama aptarti regiono saugumo situaciją, transatlantinį bendradarbiavimą, bendrus infrastruktūros projektus elektros tinklų sinchronizacijos, transporto srityse.

• 

Istorinėse Žalgirio mūšio minėjimo iškilmėse dalyvaus ir Lietuvos bei Lenkijos valstybių Ministrai Pirmininkai.

1410 m. liepos 15 d. vykęs Žalgirio mūšis yra vienas reikšmingiausių ir didžiausių mūšių Lietuvos istorijoje, pasibaigęs Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto ir Lenkijos Karaliaus Jogailos kariuomenių pergale prieš Kryžiuočių ordiną. Žalgirio mūšio pergalė – ne tik Lietuvos ir Lenkijos pasididžiavimas, bet ir tarptautinį įvertinimą pelnęs karinės strategijos aktas.