• 

Seimo Pirmininko Viktoro Pranckiečio kalba Lietuvos ir Lenkijos valstybių draugystės 25-mečio minėjime

Gerbiamas Lenkijos Respublikos Senato Maršalka Stanislawai Karczewski,
gerbiamasis Ministre Pirmininke Sauliau Skverneli,

Jūsų Ekscelencijos ambasadoriai,
gerbiamieji kolegos Seimo nariai,
gerbiami svečiai,

su dideliu pasididžiavimu šiandien galime minėti dieną, tokią svarbią abiem mūsų šalims. Ši diena tapo mūsų praeities šimtmečių ir ateities jungtimi. Prieš 25 metus balandžio 26 dieną pasirašyta sutartis, kuri skatino mūsų valstybes bendradarbiauti. Jos raktiniai žodžiai – „gera kaimynystė“.
Šiandien dirbame kartu, sprendžiame klausimus drauge ir buriame daugiau draugų, žinoma, ir Rusijos agresijos Ukrainoje ir Sakartvele akivaizdoje.

Lietuva ir Lenkija 1994 m. Draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutartimi atvertė naują puslapį savo ilgoje, pilnoje įspūdingų pasiekimų ir skaudžių pralaimėjimų, dvišalių santykių istorijoje. Tai buvo naujų bendražmogiškų ryšių tarp abiejų tautų pradžia. Sutartis paskatino pažinti vieniems kitus iš naujo.

• 

Abiejų mūsų valstybių vadovai, derybininkai ir diplomatai nepaprastai sudėtingos tarptautinės aplinkos sąlygomis, vis dar esant sovietinei kariuomenei mūsų teritorijose, sugebėjo atrasti tai, kas gali mus vienyti. Susitarti dėl to, kokiomis vertybėmis grįsime savo santykius ateityje, nes tarpusavio santykius tiesiog privalome palaikyti geriausius.

Šia sutartimi buvo užtikrinta pagarba abiejų valstybių suverenumui ir teritorijos vientisumui. Sutartis reiškė naujus bendradarbiavimo principus saugumo ir gynybos srityse. Bendri principai buvo aiškus veiksnys ir vystant ekonomiką, ir plėtojant kultūrinius bei švietimo ryšius.
Per 25 metus išpuoselėjome pagarbą mūsų šalyse gyvenančioms tautinėms mažumoms.

Drauge su jomis kuriame ir stipriname savo valstybes. Prisiminkime Stanislovą Narutavičių, prisidėjusį prie Lietuvos nepriklausomybės ištakų. Ir jo brolį Gabrielių – Lenkijos Prezidentą, abu jie – Žemaitijos sūnūs. Vienoje gretoje prisimename Česlovą Milošą, Mykolą Riomerį ir kitas istorines asmenybes, siejančias Lietuvą ir Lenkiją. O šiandien tokiu „tiltininku“ galime įvardinti Tomą Venclovą.

Išaugo ir mūsų šalių ekonomikos potencialas. Šiuo metu vykdomi dar labiau mus susiesiantys projektai – „Via Baltica“, „Rail Baltica“. Greitasis traukinys Vilnius–Varšuva – tai išties kitos eros pradžia, sukurianti naujas galimybes mūsų valstybių žmonėms.

Pasirašydami Draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutartį atvėrėme kelius Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimui ir integracijai į tarptautines organizacijas, paklojome pamatą nuosekliai plėtojamai ir sėkmingai besivystančiai strateginei partnerystei.
Saugumas ir gynybos klausimai, atsakas į hibridines grėsmes tapo dominuojančia tema.

• 

Lenkijos kariai drauge su kitų NATO valstybių narių kariais dalyvauja priešakinių pajėgų misijoje Baltijos regione, Lenkijos karo lėktuvai jau aštuntą kartą saugo mūsų bendrą oro erdvę. Pagarba jiems. JAV karių įsikūrimas Lenkijoje yra dar vienas bendras mūsų pasiekimas.

Be galo svarbus ir reikšmingas yra mūsų karių bendradarbiavimas su ukrainiečiais Konstantino Ostrogiškio tarptautinėje brigadoje LITPOLUKRBRIG Liubline. Didžiojo etmono Konstantino Ostrogiškio paminklo atkūrimas Kijeve gali tapti simboliu, kaip glaudžiai mūsų šalys gali dirbti kartu, atkurdamos istorinį teisingumą ir kurdamos bendrystės ateitį.

Lietuva mini 15-ąsias narystės NATO metines, Lenkija pažymėjo 20-ąsias narystės metines, abi mūsų valstybės jau 15 metų yra Europos Sąjungos narės, taigi galime manyti, kad svarbiausi tikslai jau yra pasiekti. Tačiau istorija mus moko – atsipalaiduoti nevalia ir būtina sau kelti pačius aukščiausius tikslus.

Jei ir ne viską pavyksta pasiekti iš karto, esame bendrame kelyje ir tik nuo mūsų priklauso, kokią mūsų šalių ateitį užtikrinsime.

Šiandien vėl galime susitikti ir diskutuoti įvairiais formatais – dvišalėje Lietuvos ir Lenkijos parlamentų asamblėjoje, kuri atnaujino darbą po dešimtmečio pertraukos, trišalėje Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos parlamentų narių asamblėjoje, taip pat aukščiausių šalies pareigūnų, parlamentarų vizitų metu ir bendruose renginiuose.

Vienas tokių – 450-osios Liublino sutarties, kaip Europos Sąjungos pirmtakės, metinės, kurios leis prisiminti, kaip mūsų protėviai nusprendė vieningai stiprėti ir kurti ateitį bendroje valstybėje. Abiejų Tautų Respublika davė Europai pirmąją rašytinę Gegužės 3-iosios Konstituciją.
Dėl laisvės ir demokratijos kovojo visos kartos.

Šiais metais pagerbsime 1863–1864 metų sukilimo didvyrius ir jų vadus Konstantiną Kalinauską ir Zigmantą Sierakauską, pasiaukojusius už Lietuvos ir Lenkijos laisvę. Daugiau kaip 150 metų jų sielos blaškėsi. Šį rudenį sukilėlių palaikai bus perlaidoti Vilniaus Rasų kapinių koplyčioje. Tai dar vienas bendras mūsų tautų įvykis.

Abiejų tautų solidarumas tragiškais istorijos momentais – per Sausio 13-osios įvykius, Smolensko katastrofos metu – parodė, kad esame ne tik kaimynai, bet ir draugai, viena šeima, visuomet gebantys užjausti ir padėti. Esame tokie pat žmonės, vartojantys skirtingas kalbas, bet suprantantys vieni kitus.

Džiugu, kad šiandien šioje diskusijoje gali dalyvauti Lenkijos Respublikos Senato Maršalka ponas Stanislawas Karczewskis ir senatorius Konstanty Radziwiłł – Konstantinas Radvila, kildinantis save iš garbingos Radvilų giminės, taip pat ilgametis Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Česlovas Juršėnas, valstybių ambasadoriai.

Privalome kartu žvelgti į ateitį ir tikėti mūsų bendra sėkme.
Linkiu, kad mes visada turėtume tiek bendrų rūpesčių, kiek jų turime dabar.