Giedrė Narbutaitė, Agentūra 1323 (UAB Trylika-dvidešimt trys)

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI), Lietuvos laisvosios rinkos instituto bei „Synopticom“ duomenys rodo, kad, į skaičiavimus įtraukus šešėlinio alkoholio pardavimus ir emigrantų išvežamą alkoholį, praėjusiais metais Lietuvoje vienam asmeniui, vyresniam nei 15 metų, teko 12,8 litrų alkoholio.

Labai panašią statistiką skelbia ir Statistikos departamentas, kurio duomenimis praėjusiais metais vienam šalies gyventojui teko 13,2 l gryno alkoholio. Tuo metu Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) skelbiami skaičiai kečiasi priklausomai nuo situacijos.

„Prieš mėnesį PSO skelbė, kad vienam lietuviui tenka 18 litrų grynojo alkoholio, iš kurių 5 litrai – neva šešėlinis. Šiandien jau beliko tik 16 litrų. O prieš trejus metus Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, kuriame dirbo ministras Aurelijus Veryga, suskaičiavo, kad 2010 metais vienam gyventojui teko tik 0,8 litro šešėlinio alkoholio. Tai kokie skaičiai buvo pateikti PSO? Panašu, kad skaičiai keičiasi priklausomai nuo to, kokia įstatymų priėmimo stadija. Tai yra manipuliacija,“ – teigia Lietuvos darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas.

Pasak jo, VMI ir Statistikos departamento faktiniai duomenys atskleidžia realią situaciją Lietuvoje, kitaip nei PSO statistika, parengta pagal duomenis, kurie skirtingose šalyse surenkami taikant nevienodą metodiką.

„Remiantis VMI, Lietuvos laisvosios rinkos instituto bei „Synopticom“ duomenimis, vienam šalies gyventojui teko mažiau nei 13 l grynojo alkoholio. Šie duomenys beveik sutampa su Statistikos departamento skelbta informacija. Tačiau šie skaičiai visiškai neatitinka PSO duomenų, kurie skelbia, kad lietuviai išgeria tai po 18 litrų, tai po 16 litrų grynojo alkoholio. PSO turėtų labai aiškiai nurodyti, iš kur ima informaciją, kokią metodologiją taiko ir kaip gauna skaičius, kurie yra visiškai nutolę nuo realybės. Formulės ir dėmenys turi būti paviešinti,“ – teigia D. Arlauskas.

VMI skaičiuoja, kad 2016 m. Lietuvoje parduotas grynojo alkoholio kiekis sudarė apie 33 mln. l. Prie šio skaičiaus reikėtų pridėti šešėlinę rinką, kuri, Lietuvos laisvosios rinkos instituto duomenimis, sudaro 22 proc. šalyje parduodamų stipriųjų gėrimų. Pagal šią statistiką, šešėliui tenka apie 3,5 mln. l grynojo alkoholio. Dalį gėrimų iš Lietuvos išsiveža sugrįžę emigrantai, tad šį kiekį iš bendros statistikos reikia atimti. Pagal „Synopticom“ atliktą tyrimą, emigrantų į užsienį išgabentų alkoholinių gėrimų kiekis siekia apie 5 mln. l.

„Skaičiuojant, kiek litrų vienam gyventojui tenka grynojo alkoholio, būtina atimti emigrantų išvežamo alkoholio kiekį. Negalime jų išgerto alkoholio priskirti Lietuvos gyventojams. Taip duomenys būtų iškraipomi“, – tikina Lietuvos darbdavių konfederacijos vadovas.

Pernai liepą vyresnių nei 15 metų gyventojų Lietuvoje buvo 2464811, todėl šalyje suvartojamo grynojo alkoholio skaičius padalinamas būtent tokiam skaičiui žmonių. Remiantis šiais duomenimis, vienam Lietuvos gyventojui, vyresniam nei 15 metų, tenka 12,8 l alkoholio.

„Derėtų nepamiršti, kad dalį alkoholio Lietuvoje nuperka į šalį atvykę turistai. Atėmus jų išgertą kiekį, kiekvienam gyventojui tenkantis alkoholio kiekis turėtų sumažėti dar labiau“, – teigia D. Arlauskas.

—