Jūs esate
Pagrindinis > Pradžia > Lietuvos laukia greitas ir neišvengiamas suklestėjimas

Lietuvos laukia greitas ir neišvengiamas suklestėjimas

www.lrytas.lt „Laiko ženklai”

Apie 260 eurų siekianti vidutinė senatvės pensija per ateinančią Seimo kadenciją padidės penktadaliu (atsargus socialdemokratų pažadas) arba iki 400 (pagal liberalus ir konservatorius). Tiesa, kairiesiems praverstų atidesnis programos redaktorius, nes jau kitame puslapyje teigiama: „Kasmet bus indeksuojamos pensijos, jos padidės trečdaliu.“
Apie 260 eurų siekianti vidutinė senatvės pensija per ateinančią Seimo kadenciją padidės penktadaliu (atsargus socialdemokratų pažadas) arba iki 400 (pagal liberalus ir konservatorius). Tiesa, kairiesiems praverstų atidesnis programos redaktorius, nes jau kitame puslapyje teigiama: „Kasmet bus indeksuojamos pensijos, jos padidės trečdaliu.“

Lietuvos laukia greitas ir neišvengiamas suklestėjimas – visai nesvarbu, kuri iš reitinguose pirmaujančių ar besitikinčių 5 procentų balsų barjerą perkopti partijų laimės Seimo rinkimus.

Partijų programų skyriuose, kuriuose kalbama apie ekonomiką, minimi tokie skaičiai, kad net nebesinori dirbti, o tik spausti feisbukinį „patinka“ mygtuką ir laukti, kol prisipildys piniginė.

Mat partijų programų skyriuose, kuriuose kalbama apie ekonomiką, minimi tokie skaičiai, kad net nebesinori dirbti, o tik spausti feisbukinį „patinka“ mygtuką ir laukti, kol prisipildys piniginė. Ne veltui ekonomistė R.Vainienė, apžvelgusi politikų pažadus, palygino juos su sovietinio rusų poeto V.Majakovskio eilėraščiu apie po ketverių metų iškilsiantį miestą-sodą.

Reikia nulenkti galvą prieš partijų strategus – jie kaip reikiant padirbėjo. Konservatoriai sukūrė kone mokslinę viziją. Nenuostabu, kai tarp programos autorių – buvusi finansų ministrė ir dabartinė Lietuvos banko pirmininko pavaduotoja I.Šimonytė, o tarp konsultantų – komercinių bankų analitikai R.Grajauskas ir G.Nausėda.

Socialdemokratai popieriuje gerokai santūresni: kaip ir dera valdžioje esančiai partijai, giriasi jau nuveiktais darbais, suvaldytais iššūkiais, kylančiu ūkiu, bet pernelyg skambių ir preciziškai tikslių pažadų nedalija. Užtat konservatoriai mostelėjo iš peties – iki 2021 metų Lietuvoje bus sukurta net 147 tūkstančiai naujų darbo vietų.

R.Karbauskio kariauna bent vienu atžvilgiu turėtų sutarti su „tvarkiečiais“ – į verslą labiau privalo kištis valstybė.

Tam esą pagelbės numatomas strateginių investicijų fondas su įspūdinga 6,88 mlrd. eurų suma.„Tvarkiečiai“ apie tokį fondą neužsimena, bet kiekvienai seniūnijai pažadėjo po 100 naujų darbo vietų, iš viso – 55 tūkst. Tik kas nutiks, jei jie vėl atsidurtų vienoje valtyje su Darbo partija?

Visiškas konfliktas, ne kitaip. Mat „darbiečiai“ užsimojo praretinti valstybės tarnautojų gretas net penktadaliu, taigi darbo vietos lyg ir būtų naikinamos, o ne kuriamos. Tačiau žmogui svarbu ne tik dirbti, bet ir užsidirbti. O pinigų, pasirodo, turėsime vis daugiau. Vos per ketverius metus vidutinis atlyginimas nuo dabartinių 750 eurų (neatskaičiavus mokesčių) liuoktelės iki 1250 eurų („popieriuje“, pagal konservatorių viziją).

Liberalai žada ne mažiau kaip 1000 „į rankas“, „darbiečiai“ ir socialdemokratai – ne mažiau kaip 1100 „popieriuje“.

Liberalai žada ne mažiau kaip 1000 „į rankas“, „darbiečiai“ ir socialdemokratai – ne mažiau kaip 1100 „popieriuje“. Beje, pastarieji mini ir kukliausią minimalią algą 2020-aisiais – 500 eurų. „Darbiečiai“ nusprendė šioje grafoje įrašyti 656, o „tvarkiečiai“ – 777.

Apie 260 eurų siekianti vidutinė senatvės pensija per ateinančią Seimo kadenciją padidės penktadaliu (atsargus socialdemokratų pažadas) arba iki 400 (pagal liberalus ir konservatorius). Tiesa, kairiesiems praverstų atidesnis programos redaktorius, nes jau kitame puslapyje teigiama: „Kasmet bus indeksuojamos pensijos, jos padidės trečdaliu.“

Vėl nepasikuklino „darbiečiai“ – senjorams pažadėjo po 442 eurus kas mėnesį. Iš kur bus paimta pinigų? Pasirodo, kone visos partijos labai atsakingai (gal panašiai kaip iki šiol?) prižiūrės valstybės finansus, gundys užsienio investuotojus ir sudarys kuo palankesnes sąlygas vietos verslui, ypač smulkiajam.

Bene labiausiai stebina „valstiečiai“, kurių programoje – tik pažadai: subalansuoti, supaprastinti, išgryninti, pertvarkyti, pakeisti.

Žinoma, bus mažinamos valstybės valdymo išlaidos. Kažkur girdėta? Be abejonės – panašiai buvo kalbama ir prieš ketverius metus, ir gerokai seniau. Dauguma partijų sutaria, kad reikia mažinti atlyginimų, nuo kurių nemokamos įmokos „Sodrai“, kartelę.

Liberalai tvojo dar stipriau: kasmet 1 procentu ketinama apkarpyti ir įmokas „Sodrai“, ir pridėtinės vertės mokesčio tarifą, kol jis pasieks kadaise buvusius 18 proc. Savo ruožtu „tvarkiečiai“ ketina sujaukti gyventojų pajamų mokesčio sistemą: pagal jų viziją, per metus uždirbantys iki 15 tūkst. eurų mokėtų tik 5 proc., nuo 15 iki 30 tūkst. – 20 proc., dar daugiau – 35 proc.

Jei įvyktų stebuklas ir „tvarkiečiai“ laimėtų rinkimus, prekybininkai ir bankininkai galėtų kraustytis iš šalies – šios srities įmonėms, kurių metų apyvarta viršija 100 mln. eurų, partija numatė ne tik 5 proc. solidarumo mokestį, bet ir iki 20 proc. ribojamus antkainius.

Konkrečių veiksmų, kaip skatinti ūkio plėtrą, dešinieji išvardijo tikrai nemažai. Dabartiniai valdantieji – kuklesni, nors pasiūlymų irgi nestokoja. Bene labiausiai stebina „valstiečiai“, kurių programoje – tik pažadai: subalansuoti, supaprastinti, išgryninti, pertvarkyti, pakeisti. Tikslus tik partijos svetainėje tiksintis laikrodis, rodantis, kad iki Vyriausybės programos pristatymo liko N dienų, N valandų, minučių ir sekundžių.

R.Karbauskio kariauna bent vienu atžvilgiu turėtų sutarti su „tvarkiečiais“ – į verslą labiau privalo kištis valstybė. „Valstiečiai“ nusprendė valstybės valdomo Lietuvos pašto pagrindu steigti Regionų plėtros banką, R.Pakso vadovaujama partija irgi mano, kad valstybinis bankas būtinas, ir net išrinko jam pavadinimą – „Vytis“.

Jei įvyktų stebuklas ir „tvarkiečiai“ laimėtų rinkimus, prekybininkai ir bankininkai galėtų kraustytis iš šalies – šios srities įmonėms, kurių metų apyvarta viršija 100 mln. eurų, partija numatė ne tik 5 proc. solidarumo mokestį, bet ir iki 20 proc. ribojamus antkainius.

Tuo metu Darbo partija savo taikiniu pasirinko elektros, vandens, dujų ir šilumos tiekėjus – jų investicijų grąžą užsimota apkarpyti iki 2,5 proc.

Žodžiu, absurdų ir nesąmonių partijų programų ekonominėse dalyse netrūksta. Vis dėlto reikėtų pripažinti, kad konkrečių ar svarstytinų siūlymų yra daugiau. Tik atrasti juos šūdmalystės jūroje sudėtinga. Galbūt todėl ir sakoma, kad 99 proc. rinkėjų šių programų išvis neskaito.

Parašykite komentarą

Top