Jūs esate
Pagrindinis > Pradžia > Lietuvos ūkininkų ryžtas davė vaisių – kooperacijos pavyzdys ir Europos valstybėms

Lietuvos ūkininkų ryžtas davė vaisių – kooperacijos pavyzdys ir Europos valstybėms

Pagaliau atėjo ta diena, kai pasukus iš Kauno Jonavos link, laisvojoje ekonominėje zonoje, galima pamatyti didžiulę žemės ūkio kooperatyvo ,,Pienas LT“ gamyklą. Gintauto Kniukštos nuotrauka.

Gintautas Kniukšta, laikraštis ,,ŠIANDIEN“

Žemdirbių kooperacijos flagmanas – kooperatyvas „Pienas LT“ vienija daugiau kaip 220 šalies pieno gamintojų, o jų pastatyta gamykla jau garsi ir ES valstybėse.

Kiek kartų politikai šluostė ūkinininkų ašaras dėl žemų pieno supirkimo kainų? Kiek kartų jie mušėsi į krūtinę, kad kainos didės? Prisiminkime: iš pradžių rudenį, vėliau įstojus į ES, po to dar ir dar: lukterėkime mėnesį ar iki kitų rinkimų.

,,Buvo daug abejojančių: ar mums pavyks, ar nesustosime pusiaukelėje. Slogūs prisiminimai apie tai, kad bankrutavo gamyklos įrangą tiekianti kompanija, aukštų ministerijos pareigūnų priekaištai ir gąsdinimai“, – prisimena Naglis Narauskas, žemės ūkio kooperatyvo ,,Pienas LT“ valdybos pirmininkas. Gintauto Kniukštos nuotrauka.

O ką į tai atsakė žemdirbiai? Jie tikėjo, streikavo, blokavo pasienio kelius, vaikščiojo po teismus ir vis klausė: kada pieno perdirbėjai kilstelės kainas? O jos nekilo, nesvarbu, kad rinkose siautė uraganai ar kilo nauji pieno perdirbėjų magnatų namai. Lengva ranka žemdirbiai už grašius atidavę įmonių akcijas kelioms šeimoms daugiau kaip du dešimtmečius vaikščiojo su ištiesta ranka ir vis maldavo…

Pagaliau atėjo ta diena, kai pasukus iš Kauno Jonavos link, Laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ), galima išvysti didžiulę žemės ūkio kooperatyvo ,,Pienas LT“ gamyklą. Seniai puoselėta svajonė išsipildė – ūkininkai patys gali nustatyti supirkimo kainą.

Lietuviška produkcija pasiekia ir Saudo Arabiją, ir Maroką

Dabar žemdirbių kooperacijos flagmanas – kooperatyvas „Pienas LT“ vienija daugiau kaip 220 šalies pieno gamintojų, o jų naujai pastatyta gamykla jau garsi ne tik Europoje, o jos pavadinimą mokosi tarti ir Japonijoje, Kinijoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose.

Įmonėje gaminama produkcija specifinė, todėl visa produkcija skirta tik eksportui. Gintauto Kniukštos nuotrauka.

Lietuvos ūkininkai pastatė ne dar vieną pieninę, o unikalią, pažangiomis technologijomis ir didesnės pridėtinės vertės produktais garsėjančią gamyklą.

Statyti gamyklą nuspręsta laikinojoje šalies sostinėje, nes Kauno LEZ galioja palankios mokestinės lengvatos.
Prieš metus gamykla pradėjo perdirbti grietinėlę, išrūgas, kazeiną, laktozę ir pieno baltymų koncentratą. Šiandien iš džiovyklų byra sausi produktai, kurie jau pasiekė tiek Saudo Arabiją, tiek Maroką.

Neseniai Aleksandro Stulginskio universitete vykusiame „Pienas LT“ visuotiniame susirinkime kooperatyvo valdybos pirmininku buvo perrinktas Naglis Narauskas. Šiam žmogui žemdirbiai jaučia ne tik pagarbą, bet kartu juo pasitiki, pritaria jo idėjoms ir laukia naujų sprendimų.

Šiandien niekas nepaneigs, kad Naglio Narausko vadovaujamas žemės ūkio kooperatyvas ,,Pienas LT“ padidino konkurenciją Lietuvos pieno sektoriuje, turi vieną moderniausių pieno perdirbimo gamyklų Europoje.

Savo ruožtu, N. Narauskas dėkojo kooperatyvo nariams už ryžtą, siūlomas idėjas ir kantrybę, kurios prireiks ir ateityje. Įdomu tai, kad tik paskutiniu momentu jis apsisprendė dalyvauti rinkimuose, o jiems vykstant, kiti kandidatai savo kandidatūras atsiėmė.

Kooperatyvas išrinkto ir naują valdybą. Vietoje 15 narių, šiuo metu joje yra tik penki žmonės. Tarybos kooperatyvas neišsirinko stebėtojų, nors buvo nuspręsta, kad Stebėtojų tarybą sudarys 15 asmenų, tačiau jos veikloje panoro dalyvauti tik 11 kooperatyvo narių.

Geriausias kooperacijos pavyzdys ne tik Lietuvoje

Būta daug nuogąstavimų dėl šio kooperatyvo veiklos, tačiau pastatyta gamykla vainikavo kooperatyvo pastangas, todėl šiandien tai bene geriausias kooperacijos pavyzdys ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Tai pirmoji gamykla Baltijos valstybėse, kurią apžiūrėti, pamatyti ir pasimokyti važiuoja ne tik kaimynai, bet ir čekai, kitų šalių pienininkai.

Į ūkininkų ūkius kasdien nuo ankstaus ryto skuba gamyklos pienvežiai. Gintauto Kniukštos nuotrauka.

„Žinoma, šiandien galiu pasidžiaugti, kad nugalėjo žmonių vienybė ir užsispyrimas. Būta visko, tačiau ką turime šiandien pasiekę, to paneigti negali niekas, o svarbiausia – ateičiai turime padėję tvirtus pamatus“, – kalbėjo kooperatyvo valdybos pirmininkas Naglis Narauskas.

„Pienas LT“ kooperatyvas susikūrė 2008 metais ir šiandien, galima sakyti, jam pavyko įgyvendinti visus tikslus, siekiant pastatyti vieną pažangiausių Europoje pieno perdirbimo gamyklų, iš kurios į užsienio rinkas keliauja aukščiausios kokybės produktai.

Daug kam nepatiko, kad žemdirbiai turės nuosavą pieno perdirbimo gamyklą, ji tapo didele rakštimi kitoms rinkoje įsitvirtinusioms pieno perdirbimo įmonėms. Šio projekto sėkmė turėtų paskatinti ir kitus ūkininkus kooperuotis ne tik pieno sektoriuje.

Gamyklos pajėgumai leidžia kooperatyvui perdirbti apie 650 tonų pieno per parą, įmonėje dviem pamainomis dirba daugiau kaip 100 darbuotojų, o modernizavus įmonę galima padidinti perdirbimą net iki 1200 tonų.

Čia triūsia ir svečiose šalyse gerai apmokamus darbus turėję specialistai, mokslo daktarai.

Nagliui Narauskui teko daug išbandymų, jam teko priimti įvairius iššūkius, ne vieną ir ne du kartus reikėjo įrodinėti, kad gamykloje bus įdiegtos naujausios technologijos. Kas buvo sunkiausia statant gamyklą, įrodinėjant kooperacijos naudą, privalumus?

,,Buvo daug abejojančių: ar mums pavyks, ar nesustosime pusiaukelėje. Iškyla slogūs prisiminimai apie tai, kad bankrutavo gamyklos įrangą tiekianti kompanija, o aukšti ministerijos pareigūnai priekaištavo ir gąsdino“, – prisimena Naglis Narauskas.

Ypač didžiulį spaudimą teko atlaikyti, kai technologijų tiekėją ištiko bankrotas, kai buvo be galo svarbu sumontuoti įrangą ir pateikti kitą mokėjimo prašymą. Tačiau klausantis valdybos pirmininko susidaro įspūdis, kad visos kliūtys jau įveiktos, tik reikia nesustoti ir toliau eiti pirmyn.

Padėjo Europos Sąjungos parama

Daug kam nepatiko, kad žemdirbiai turės nuosavą pieno perdirbimo gamyklą, ji tapo didele rakštimi kitoms rinkoje įsitvirtinusioms pieno perdirbimo įmonėms. Šio projekto sėkmė turėtų paskatinti ir kitus ūkininkus kooperuotis ne tik pieno sektoriuje.

Įmonė gamina ir sausus aukštos pridėtinės vertės pieno poduktus, skirtus išimtinai eksporto rinkoms.

ŽŪK ,,Pienas LT” investicinį projektą parėmė Europos Sąjunga ir Lietuvos Respublika. Bendra projekto vertė – 41 mln. Eur su PVM (ES ir Lietuvos Respublikos parama sudaro apie 14,48 mln. Eur).

2010 m. spalio 1 d. ŽŪK ,,Pienas LT” pasirašė sutartį su NMA dėl 14,48 mln. Eur paramos skyrimo pieno perdirbimo gamyklos statybai, o 2013 m. gegužės 15 d. pasirašyta sutartis su generaliniu rangovu UAB ,,Autokausta”.

2016 m. vasarą ,,Pienas LT“ gamykla pradėjo veikti. Iš pradžių ji perdirbo pieną į grietinėlę, taip pat gamino išrūgas, kazeiną, laktozę ir pieno baltymų koncentratą. 2017 m. sausio mėnesį įmonė pradėjo gaminti ir sausus aukštos pridėtinės vertės pieno poduktus, skirtus išimtinai eksporto rinkoms.

Šiandien niekas nepaneigs, kad Naglio Narausko vadovaujamas žemės ūkio kooperatyvas ,,Pienas LT“ padidino konkurenciją Lietuvos pieno sektoriuje bei turi vieną moderniausių pieno perdirbimo gamyklų Europoje. Įmonėje gaminama produkcija specifinė, todėl visa produkcija skirta tik eksportui.

Svarbiausia, kad kooperatyvas turi stabilių žaliavų tiekėjų – visus įmonę įsteigusio pieno ūkių kooperatyvo narius, kurių skaičius vis didėja.

Taip garantuojama superkamo pieno kokybė, užtikrinamas stabilus tiekimas. Anot N. Navarausko, krizės ir svyravimai pieno sektoriuje vis dažnesni. „Taip, karvių Lietuvoje mažėja, tačiau dėl trūkstamos žaliavos atsakysiu taip: mes turime ambicingus planus, kad gamykla veiktų pilnu pajėgumu. Patys kooperatyvo nariai suinteresuoti plėsti gyvulių bandas“, – kalbėjo valdybos pirmininkas.

Kviečia ūkininkus vienytis ir toliau

Neseniai kooperatyvas paskelbė naujų narių prisijungimo prie kooperatyvo akciją, kuri truks iki 2018 m. baladžio 30 d. Nuo 2017 m. gegužės 1 d. pajinį įnašą stojantieji turėtų galimybę išsimokėti per beveik dešimt metų.

Anot Naglio Narausko, jungtis į kooperatyvą ar nesijungti, turi nuspręsti pats ūkininkas. Esmė ta, kad ūkininkas vienas pats šioje rinkoje ne karys, todėl kartu dirbant daug lengviau. Susikooperavus daug lengviau prisitaikyti ir prie globalių tendencijų.

Smulkūs ūkiai kooperatyve būtų skatinami plėstis, naujas narys nuo įstojimo į kooperatyvą dienos įgyja teises į dividendų bei išmokų pagal apyvartą išmokėjimą. Jei tokie būtų mokami, pirmiausia būtų nukreipiami likusiai investicijų sumai

Paskatinti rinktis kooperatyvą turėtų ir tai, kad ,,Pienas LT“ glaudžiai bendradarbiauja su Kauno akademine bendruomene, o mokslininkų ir kooperatyvo sinergija atneš naudos ne tik mokslui, bet ir ūkininkams.

Pasak N. Navarausko, kooperacijos idėja pirmiausia remiasi nauda visiems ir kiekvienam. Kooperatyvo nariams svarbu bendruomeniškumas ir aktyvi pilietinė iniciatyva.

Jie tą įrodė konkrečiais darbais, savo asmenimėmis lėšomis, atsisakė pasidalinti įmonės pelną ir investavo jį į kooperatyvo plėtrą. Už tokį pozityvų požiūrį reikia atiduoti didžiulę pagarbą kiekvienam bendruomenės nariui.

 

Parašykite komentarą

Top