Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros baltoji knyga (toliau – Baltoji knyga) – tai strateginis nacionalinis dokumentas, kuris yra rengiamas Lietuvai derantis dėl Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) po 2020 metų.

Baltoji knyga turėtų nubrėžti ilgalaikės nacionalinės politikos strategines kryptis, kurios palaikytų gyvybingas kaimo bendruomenes, sustiprintų šalies žemės ūkio gebėjimą inovacijų dėka išlikti konkurencingam globalios rinkos ir klimato iššūkių akivaizdoje bei garantuotų Lietuvos visuomenės aprūpinimą maistu.

Žemės ūkio viceministras Darius Liutikas pabrėžia, kad Baltoji knyga yra rengiama atsižvelgiant į tai, jog artėja nauja Daugiametė finansinė perspektyva, kuriai reikia nustatyti pagrindines žemės ūkio ir kaimo plėtros politikos strategines kryptis. Baltojoje knygoje atsižvelgiama į visų šalies piliečių interesus neišskiriant konkrečių regionų, sektorių ar interesų grupių.

Viceministras išskyrė tris pagrindinius žemės ūkio ir kaimo plėtros politikos iššūkius: didinti kaimo vietovių gyvybingumą; stiprinti ir išplėtoti vietinių maisto produktų rinką; didinti ūkių gebėjimus valdyti rizikas, kylančias dėl rinkų svyravimų ir klimato kaitos.

Seimo Europos Reikalų  komiteto posėdyje, komiteto nariams iškilo daug klausimų dėl Baltosios knygos turinio bei jos rengimo eigos. Komiteto manymu,į Baltosios knygos rengimą turėtų būti įtrauktos ir kitos ministerijos, atsižvelgiant į socialinius, švietimo, sveikatos ir infrastruktūros iššūkius esančius kaimo vietovėse.

Po aktyvios diskusijos buvo nutarta grįžti prie klausimo svarstymo Europos reikalų komitete, gavus galutinį Baltosios knygos projektą.

ES šalyse parama žemės ūkio veiklai ir kaimo plėtrai yra teikiama įgyvendinant BŽŪP, kuriai būdingi bendri tikslai ir principai. Reglamente dėl BŽŪP strateginių planų ES lygiu nustatyti 9 bendri tikslai, privalomi reikalavimai, paliekant gana daug lankstumo valstybėms narėms susidėlioti priemones tikslams pasiekti:
1. remti perspektyvias ūkio pajamas bei ūkių atsparumą visoje ES teritorijoje ir taip užtikrinti geresnį aprūpinimą maistu;
2. labiau orientuotis į rinką ir didinti konkurencingumą, be kita ko, daugiau dėmesio skiriant moksliniams tyrimams, technologijoms ir skaitmeninimui;
3. gerinti ūkininkų padėtį vertės grandinėje;
4. padėti švelninti klimato kaitą bei prisitaikyti prie jos ir plėtoti darniąją energetiką;
5. skatinti darnųjį vystymąsi ir veiksmingą gamtos išteklių, tokių kaip vanduo, dirvožemis ir oras, valdymą;
6. padėti apsaugoti biologinę įvairovę, gerinti ekosistemines paslaugas ir išsaugoti buveines bei kraštovaizdžius;
7. pritraukti jaunuosius ūkininkus ir sudaryti palankesnes sąlygas verslo plėtrai kaimo vietovėse;
8. skatinti užimtumą, augimą, socialinę įtrauktį ir vietos plėtrą kaimo vietovėse, įskaitant bioekonomikos ir darnaus miškų ūkio sektorius;
9. siekti, kad ES žemės ūkio sektorius labiau atitiktų visuomenės poreikius, susijusius su maistu bei sveikatos priežiūra (įskaitant saugius, maistingus ir tvarius maisto produktus) ir gyvūnų gerove.

siandien.info