Lietuvoje didžiausią žiniasklaidos rinkos dalį dalijasi vos dvi–trys organizacijos ir šie skaičiai tikrai nenuteikia pozityviai, LRT RADIJUI sako Vilniaus universiteto Žiniasklaidos instituto vadovas Deimantas Jastramskis. Anot jo, tai kelia pavojų žiniasklaidos įvairovei. „Šiuo atveju Lietuvoje skaičiai nenuteikia labai pozityviai, bet, kita vertus, tam tikras išorinis pliuralizmas visada egzistuoja“, – pastebi D. Jastramskis.

D. Jastramskio su kolegomis iš Latvijos ir Estijos atliktas tyrimas rodo, kad Baltijos šalių žiniasklaida sutelkta keliose rankose, kitaip sakant, yra labai koncentruota.

– Keliems veikėjams, vaizdžiai tariant, priklauso Lietuvos žiniasklaida?

– Tai – keturios rinkos, praktiškai dvi–trys organizacijos, kurios ir dalinasi didžiausią tos rinkos dalį. Jeigu kalbėtume apie radijo rinką, tai yra M1 grupė, „Radijo centro“ grupė ir LRT radijas.

Jeigu kalbėtume apie televizijos rinką, yra LNK grupė ir TV3 grupė. Dienraščiuose dominuoja tos pačios grupės, kaip ir prieš 10 metų – „Lietuvos rytas“ ir „Respublika“. Kadangi tai tokia besitraukianti medija, ji lyg mažiau probleminė, bet vis dėlto ta rinka labiausiai koncentruota, nes internetas ją labiausiai veikia ir dėl to ji dar labiau koncentruojasi.

Interneto rinka koncentruota vidutiniškai. Tai vienintelė rinka, kuri, pagal mūsų tyrimą, mažiau koncentruota, bet ten yra trys, galima sakyti, pagrindiniai veikėjai. Niekas nežino, kada gali ta koncentracija pasikeisti. Žinoma, ji dažnai keičiasi dėl natūralių priežasčių, kai organizacijoms gerai sekasi, jos plėtoja gerą rinkodarą. Tokiu atveju ta koncentracija – natūralus dalykas.

Netgi konkurencijos reglamentavimas to nepriima kaip tam tikro subjekto, kurį reikėtų kažkaip reguliuoti. Problema kyla tada, kai rinka koncentruojama jungiantis organizacijoms, paprastai kalbant, kai viena įmonė perka kitą.

– Ar tokioje koncentracijoje matote daugiau pliusų ar minusų?

– Jeigu kalbame iš žiniasklaidos įvairovės ir pliuralizmo pusės, žinoma, yra daugiau minusų. Jeigu kalbėtume iš verslo pusės, ekonominės pusės, galingos organizacijos turi daugiau išteklių plėtoti kokybišką turinį, bet ar jos tuo naudojasi? Tai probleminis klausimas. Rečiau atsitinka, kad investuojamas pelnas.

Lietuvos rinkoje nėra daug organizacijų, kurios gautų didelį pelną. Yra pavyzdžių, kur būtų galima sakyti – štai, buvo kažkoks žingsnis link žiniasklaidos paįvairinimo. Problema, kad tada reikia vertinti turinį, ar yra kažkokia vidinė įvairovė. Pavyzdžiui, yra organizacijų, kuriose ta vidinė turinio įvairovė palyginti didelė. Kiti gal labiau laikosi kažkokios tendencijos ar turi tam tikro tendencingumo, šališkumo kryptį.

– Ar matote būtent dėl tos koncentracijos žiniasklaidoje kylančių problemų?

– Prisiminkime nesenus įvykius, kurie turi tęsinį ir šiais metais. Pernai dviejų žiniasklaidos grupių vadovai tapo įtariamaisiais. Jeigu kalbame apie „MG Baltic“, turinčia penkis kanalus ir kitos žiniasklaidos, jie valdo tikrai nemažą dalį rinkos.

Valdomose žiniasklaidos priemonėse vien tos bylos ir politinės korupcijos įrėminimas yra vienoks. Kitoje žiniasklaidoje – kitoks. Gerai, kad žiniasklaidoje yra tam tikra įvairovė ir iš kitų žiniasklaidos priemonių galima sužinoti objektyvesnę informaciją. Gerai, kad turime LRT ir LRT RADIJĄ, kurio auditorija gana didelė, beveik 20 proc.

Jeigu kalbame apie kitą grupę, „Lietuvos ryto“ grupę, vyksta tęstinė byla. Kaip tik šią savaitę Europos Parlamentas svarstė su tuo susijusius dalykus, panaikino Rolando Pakso neliečiamybę. Tai vėlgi susiję su žiniasklaidos grupe, kuri turi nemenką įtaką trijuose sektoriuose. Ji turi dienraštį, televiziją ir interneto portalą. Kai tos žiniasklaidos priemonių daug, kyla tam tikra problema, nes dalis auditorijos […] vargu ar gali gauti objektyvią informaciją.

– Iš dalies galime apibendrindami pasakyti, kad yra dvi pusės, kaip jūs sakėte, žurnalistika – profesionalioji pusė, ir verslas. Jūs matote, kad Lietuvoje labiau dominuoja verslas, verslininkai bando užsidirbti. Pasigendate investicijų į turinį. Kodėl jos nedaromos?

– Taip yra ne tik Lietuvoje, visur. Normalu, kad dalies komercinės žiniasklaidos pagrindinis tikslas – užsidirbti. Priemonė – vykdyti arba nevykdyti tam tikros misijos, susijusios su turiniu. Tai visiškai natūralūs procesai.

Kadangi rinka tokių dalykų savaime nesureguliuoja, yra tokia institucija, kaip visuomeninis transliuotojas, kuris turi kompensuoti tai, ko nepadaro likusi rinka. Šioje situacijoje labai svarbi būtent visuomeninio transliuotojo misija. Visuomeninis transliuotojas turi vienaip ar kitaip išsaugoti tą pliuralizmą. Žinoma, priklauso ir nuo to, kiek visuomeninis transliuotojas turi auditorijos. Šiuo atveju radijas ir televizija yra skirtingose pozicijose.

LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.ltS