Mykolas Drunga, LRT.lt

Šį kartą užsienio spaudos apžvalgoje apie kelis pamąstyti verčiančius sutapimus.

Kraštutiniams dešiniesiems ir kairiesiems demonstruojant Vokietijos miesto Chemnico centre prie Karlo Markso paminklo, Jungtinių Arabų Emyratų laikraštis „Gulf News“ rašė:

„Kai užmirštame istorijos pamokas, esame pasmerkti kartoti jos klaidas. Chemnice siaučianti minia tykodama migrantų sužeidė bent vieną sirijietį ir afganistanietį.

Tuo visur pasaulyje būtų peržengta raudona linija, tačiau Vokietijoje tai itin skaudus priminimas, jog civilizuotą visuomenę nuo teisės, įstatymo ir padorumo žlugimo skiria tik labai plona plėvelė.

Italijoje valdžią perėmė vyriausybė, mananti, jog galima palikti bėglius nuskęsti jūroje. Nyderlanduose yra partija, reikalaujanti islamą uždrausti. Vokietijoje valdžią perimti siekia partija, kuriai musulmonai yra antros rūšies piliečiai“, – teigė Dubajaus laikraštis.

Anot Londono dienraščio „Guardian“, „reaguodami į kanclerės Angelos Merkel 2015 m. parodytą liberalią politiką bėglių atžvilgiu, svetimšalių priėmimo priešai kurstė mintį, kad Vokietijos svetingumą suskubs išnaudoti teroristai ir banditai.

Dabar daugelis šalies politikų, atrodo, prarado savo kolektyvinį balsą imigracijos palaikymo klausimu. Dabartinė ir ateinančios kartos turės įrodyti, kad praeities pamokos nėra pamirštos“,– rašė Jungtuinės Karalystės sostinės kairiųjų laikraštis.

„Vis iš naujo patvirtinama, kad rytų Vokietija turi ypatingą problemą, – teigė Danijos laikraštis „Jyllands Posten“, – o to priežastis – daugiau nei 50 metų trukusi diktatūra.

Kitaip nei vakarų vokiečiai, rytų vokiečiai neturėjo draugiškų okupantų, kurie po karo būtų galėję jiems laiduoti demokratiją ir pliuralizmą. Jie turėjo rusus“, – rašė Orhuso dienraštis.

Miunchene leidžiamas laikraštis „Suddeutsche“ kritikavo kai kurių politikų teiginį, kad chuliganiškų ekscesų šaknys glūdi A. Merkel veiksmuose ir jos žodžiuose, kad „mes visa tai įveiksime“:

„Tai bjaurūs priekaištai. Jie nuodija atmosferą tarp vietinių ir ateivių, kursto nepasitikėjimą politika apskritai ir sunkina žvilgsnį į tai, ką Vokietija, nors būta ir nesekmių, jau iš tiesų pasiekė.

Juk nuo 2015 metų Vokietijon patekusių bėglių integracija į darbo rinką, į mokyklas, į būstų rinką jau žengia pirmyn, nors kol ji bus baigta, dar praeis daug metų ir kainuos daug jėgų ir pinigų“, – rašė nacionalinis pietų Vokietijos dienraštis.

Kitas nacionalinis dienraštis, Frankfurto prie Maino „Allgemeine“, teigė, kad Vokietijos socialdemokratų partijai priklausanti Chemnico merė turėjo tiesos sakydama, kad „mes buvome palikti vieni“:

„Tai nuo pat pradžių buvo kanclerės kabineto bėglių politikos klaida, kad tas drąsinantis posakis „mes tai įveiksime“ žmonių sąmonėje susilydė su jų apstulbinimu ir dirigavimu jiems.

Juk ne šalies politinė vadovybė „tai“ turi įveikti, o miestai, kaimai, apskritys – tai jiems užkrauta ši našta, kurią kartais labai sėkmingai nešdami jie vis dėlto negali nepatirti nuovargio, nusivylimo, iliuzijų žlugimo.

Tiems, kurie visa tai norėtų dalykiškai aptarti, beveik nebelieka vietos tarp radikaliosios dešinės agitatorių ir jiems pritariančiai rėkiančiųjų, iš vienos pusės, ir moralizuojančių, juos gėdinančiųjų, iš kitos.

Ar kažkas Berlyne pasidomėjo tuo, kaip po 1945-ųjų iki šeštojo dešimtmečio pabaigos vakarų Vokietijoje buvo daroma, kad pabėgėliai būtų į Vokietijos Federacinę Respubliką integruojami ir nuotaikos tarp senųjų gyventojų neperkaistų?

Su tuo būtų verta susipažinti. Pokario integracijos nepalyginsi su tuo, kas vyksta dabar“, – rašė dienraštis „Frankfurter Allgemeine“.

Prahos verslo dienraštis „Hospodarske Noviny“ brėžia kitą paralelę. „Angela Merkel aplanko Senegalą ir kitas vakarų Afrikos šalis. Tuo metu tūkstančiai žmonių demonstruoja Chemnice prieš balto Vokietijos piliečio nužudymą, kuriuo įtariami pabėgėliai.

Šitie du iš pirmo žvilgsnio nesusiję poslinkiai yra du aspektai tos pačios problemos, kuri kankina visą Europą. Būtent kaip atsakingai elgtis ir laikytis masinių emigracijos srautų į Europą atžvilgiu, bet kartu apsaugoti ir savo valstybių sienas?

Nacionalistai siekia Europą įvaryti į spąstus, iš kurių jokios išeities nėra. Kita vertus Europos Sąjungos susilpnėjimas ar net žlugimas nudžiugintų tik tuos Maskvoje, Pekine ar Vašingtone, kurie nenori jokios stiprios ir funkcionuojančios Europos“, – rašė Čekijos sostinės laikraštis.

Vokietijos kanclerės aplankyto Senegalo laikraštis „Dakar Midi“ apžvelgė „afrikietiškosios demokratijos padėtį, kuri kelia daug rūpesčio. Net ten, kur tikrai padaryta pažangos, matome rimtų atkritimų. Tai populizmo iškilimas, laisvų erdvių pilietinei visuomenei sumažinimas, demokratinių laisvių atšaukimas.

Neseniai „Amnesty International“ apkaltino Senegalo vyriausybę neteisėtais procesais prieš politinius varžovus, taip pat ir pavojaus sukėlimu laisvam nuomonių reiškimui, teisei susirinkti, spaudos laisvei.

Ponia kanclere, Vakarų galybių tarsi kaltas tylėjimas leidžia mums abejoti jų labdaringais ketinimais. Savo dėmesiu Afrikai Jūs bandote pasiekti, kad mūsų šalys perimtų Jūsų liberalią politiką tam, kad migrantų antplūdis būtų sustabdytas ties jo šaltiniu.

Tačiau tam, kad paremtumėte mūsų siekį įsigyti daugiau suverenumo, Jums būtų geriau pasisakyti už ir palaikyti tokią plėtros politiką, kuriai tikrai rūpi Afrikos šalių interesai bei poreikiai“, – rašė Senegalo laikraštis.