Jūs esate
Pagrindinis > Pradžia > Mažuosius aludarius nuo žemės šluoja ir jų pačių rinkta valdžia

Mažuosius aludarius nuo žemės šluoja ir jų pačių rinkta valdžia

Karolis Didžiulis

Šiaurės Lietuva dažnai vadinama ietuviško alaus tradicijų lopšiu. Istorijos šaltiniai liudija, kad pirmosios alaus daryklos Aukštaitijoje kėlėsi greta dvarų, o XIX amžiuje kiekvienas dvaras turėjo savo alaus daryklą. Dėl gamtos sąlygų, gyventojų mentaliteto ir meistrystės šis kraštas pelnytai vadinamas aludarių kraštu.

Alus – ir vaistas, ir maistas

Įmonės aludaris Algis Miltakis laikraščiui „ŠIANDIEN“ neišdavė alaus gamybos paslapčių, tačiau sakė, kad pasvalietišką alų gerti tikrai sveika, žinoma, nedideliais kiekiais.

Iki šių laikų yra išlikę žmonių, kurie puoselėja senąsias krašto tradicijas, išlaiko jų tęstinumą ir gali didžiuodamiesi vadintis aludariais iš Aludarių krašto.

Vienas iš jų – pasvalietis, UAB „Alsteka“ direktorius Audrius Gesevičius, šio amato paslaptis perėmęs iš savo tėvų ir senelių. Anot jo, kai reikėjo gero ir skanaus alaus, žmonės pagalbon kvietė jo senelį Alfonsą Gesevičių. Paversti miežius putojančiu gėrimu mokėjo ir tėvelis Bronius.

,,Pasvaliečiai tokio alaus gali išgerti daug, svečiai daug nepakelia. Vieno bokalo per mažai, dviejų – per daug“, – juokėsi aludaris.
Audrius Gesevičius pasakojo, kad senoliai papildavo alaus ant medinio suolo. Jei atsisėdus kelnės prilimpa, vadinasi, alus geras. ,,Alų gerti sveika, prancūzai juk kasdien gurkšnoja vyną, ir nieko, gilios senatvės sulaukia. Mūsų namuose alaus namuose netrūko. Tėvo alus buvo geriausias kaime, jis gamino šalto rūgimo, pirko gerus apynius, mieles“, – sakė pasvalietis.

Senos tradicijos ir patirtis

Šiandien Audriaus Gesevičiaus vadovaujamoje įmonėje dirbama pagal naujausias technologijas, tačiau neatsisakoma senovės lietuvių naudojamos receptūros iš miežinio salyklo, apynių ir tyro vandens, taip pabrėžiant senas Pasvalio krašto aludarystės tradicijas ir patirtį.

,,Mūsų tikslas – klientui pasiūlyti plataus asortimento bei kokybišką alų. Čia mūsų šeimos verslas. Jau šešta karta gamina alų. Iš manęs estafetę perims sūnus Žilvinas. Įmonėje dirba 30 žmonių, tačiau gamyboje – tik 10. Turime šalyje 6 firmines parduotuves. Šiuo metu gaminame 8 alaus ir 2 giros rūšis,- sakė UAB „Alsteka“ direktorius Audrius Gesevičius.

Įmonėje alaus gamybos proceso parametrai, naudojama įranga, kontrolės ir valdymo procesai nustatyti pagal gaminamo alaus rūšis, gaminamą kiekį ir kitus ypatumus, visi alaus gamybos ir tvarkymo procesai atliekami taip, kad būtų garantuotas produkto nekenksmingumas vartotojų sveikatai, kad būtų išsaugotos puikios lietuviško alaus savybės

Šiuo metu aludariai per vasarą pagamina 5000  dekalitrų tonų alaus, o žiemą trečdaliu mažiau. Naudojamos žaliavos, medžiagos ir pagamintas alus atitinka visus galiojančius teisės aktus bei taikomų normatyvinių dokumentų nuostatas.

„Visas verslas, kaip sakoma, laikosi ant firminių mūsų parduotuvių. Mes negalime laukti atsiskaitymų 60 ir daugiau dienų. Iš valstybės jokios paramos nejaučiame. Atvirkščiai, ji nori mus nušluoti nuo žemės. Juk tai smulkus verslas. Tuo tarpu mokesčiai, akcizai – tokie patys, kaip ir stambiajai įmonei. Nežinau, kodėl taip valdžia elgiasi“ – sakė direktorius.

Anot jo, žmonių nebėra, visi išvažiavę į kitas šalis, dirbti į įmonę atvažiuoja net iš Panevėžio, tačiau valdžia ir toliau griauna bet kokį pasitikėjimą verslo ateitimi.

,,Latviai nacionalinį verslą remia, estai remia, lenkai taip pat galvoja, kaip padėti žmogui. O Lietuvoje? Kiek jau buvo valdžių ir ką jos davė tautai? Būčiau ūkininkas, sedėčiau ant sofos ir būčiau ramus, nes gaučiau ES paramą. Dabar viską turiu sukurti pats savo rankomis, savo protu. Kodėl naikiname lietuviškas tradicijas? Išgujome liną iš laukų, dabar sunaikinsime pasvalietišką alų. Protu nesuvokiama, kodėl taip elgiamės,- kalbėjo Audrius Gecevičius.

Įmonės aludaris Algis Miltakis laikraščiui „ŠIANDIEN“ neišdavė alaus gamybos paslapčių, tačiau pasakė, kad pasvalietišką alų gerti tikrai sveika, žinoma, nedideliais kiekiais. ,,Alus, ir maistas, ir vaistas. Pasvalietiškas alus geras, gyvas“, – tikino aludaris.

,,Draudimais mes nieko nepasieksime. Reikia auklėti žmones, žinoti kuo jie gyvena, o ne tik drausti. Jeigu valdžia nekeis savo pozicijos dėl smulkaus verslo, gali būti, kad ir tie žmonės, kurie turi šiandien darbo, po metų jo ieškos Norvegijoje, ar Anglijoje. Kova su alkoholiu neturėtų virsti mūšiu už darbo vietų naikinimą. Visi alaus megėjai žino pasvalietišką alų, net latviai remia šį verslą, tuo tarpu mes, lietuviai, patys smaugiame save, naikiname tradicijas, bet kokią žmonių iniciatyvą,- piktinosi A. Gecevičius.

UAB ,,Alsteka“ – didžiausia Pasvalio krašto alaus darykla.1500 kvadratinių metrų plote įsikūrusi gamykla primena modernią laboratoriją.

Kritikuoja valdžios sprendimus

Lietuvoje stipriai padidinus akcizo tarifus alkoholiniams gėrimams, išaugo šešėlinė prekyba. Policijos duomenimis, už nelegalaus alkoholio gaminimą, įgijimą, laikymą ar gabenimą pareigūnai išrašė net 12 kartų protokolų daugiau negu per praėjusių metų tą patį laikotarpį.

Alus nuo amžių buvo neatsiejama šiaurės Lietuvos žmonių gyvenimo, kultūros ir papročių dalis. Tai buvo apeiginis gėrimas, turintis magiškų galių. Krikštynų, vestuvių, laidotuvių alus…Jo pildavo į pirmą pavasarinę vagą, šliūkštelėdavo per šermenis po stalu mirusiam atminti. Jaunoji, atitekėdama į naujus namus, atsinešdavo nuosavą duonos ir alaus raugą… 

„Lietuva yra tarp valstybių, kur taikoma daugiausia alkoholio vartojimą ribojančių priemonių, ir tuo pačiu ji yra tarp šalių, kurios gyventojai išgeria daugiausia alkoholinių gėrimų. Politika, kurią siūlo dabar valdančioji dauguma yra neveiksminga, jinai yra bloga“, – per Kaune surengto „Laisvės pikniko“ diskusiją sakė viešosios įstaigos „Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai“ valdybos pirmininkas Klaudijus Maniokas.

Anot jo, per pastaruosius trejus metus legalaus alkoholio suvartojimas šalyje vis mažėjo.

Jis pažymėjo, kad kovą sulyginus silpnųjų ir stipriųjų gėrimų akcizus, pirmųjų perkamumas smuko, o antrųjų išaugo. Anot K. Manioko, tai liudija apie labai pavojingą dalyką.

„Tai reiškia, kad alaus ir vyno suvartojimas sumažėjo, bet stipriųjų alkoholinių gėrimų padidėjo. Kaip tik šitas nuodingas junginys tarp didelio suvartojimo ir vartojimo koncentruoto stipriųjų gėrimų lemia alkoholio žalą“, – pabrėžė mokslininkas.

Iš Latvijos pasienio alų veža dėžėmis

„Lietuva be šešėlio“ vadovas Kęstutis Kupšys teigia, kad augančio šešėlio galima nematyti tik tada, jei nežiūri.
„Ji, deja, rodo, kad ne viskas taip gražu ir šventa – nelegalaus alkoholio šiemet sulaikoma keliolika kartų daugiau. Po daugelio metų mažėjimo tai drastiška ir didelį nerimą kelianti situacija“, – teigė K. Kupšys.

Lietuvoje stipriai padidinus alkoholinių gėrimų akcizo tarifus, mūsų kaimynai tikrai nesnaudžia. Lenkai siūlo lietuviams pirkti gerokai žemesnėmis kainomis beveik visas prekes, o Latvijos pasienyje , netoli Saločių atidaryta „Alko 1000 Market“ parduotuvė .

Dėl gerokai mažesnių akcizų tarifų lietuviai gali įsigyti alkoholinių gėrimų perpus pigiau. Ir veža juos dėžėmis, prisiperka pilnas bagažines alaus, pavyzdžiui, Lietuvoje „Rimi“ parduotuvėje su depozitu alus „Faxe“ kainuoja 1,19 Eur, , o čia – 0,55 Eur, degtinės siūloma įsigyti pakuotėmis – iki 52 Eur už dešimt butelių po pusę litro

Lietuvoje alaus ir kitų silpnųjų alkoholinių gėrimų akcizai turėtų būti peržiūrėti, nes pasienio ruože alkoholio parduotuvės dygs toliau. ,,Smarkiai išaugus alkoholinių gėrimų kainoms ir mažėjant prieinamumui, klientų samagono gamintojams tik daugės“, – teigė K. Kušys.

Liksime ir be alaus, ir be žmonių?

Lietuviai visada turėjo unikalias alaus gamybos ir vartojimo tradicijas. Kažkada alaus darymas buvo norma, o užklydusio svečio ar talkininko pavaišinimas šaltu, putojančiu „šnekučiu“ – gero tono ženklas.

Šiandien lietuviškas alus dažnai sulaukia komplimentų kaip gardžiausias, autentiškiausias ir „gyviausias“ alus Europoje. Lietuva vis dažniau minima greta alaus mėgėjams įprastų šalių – Vokietijos, Čekijos, Olandijos ar Airijos. Lietuviškas paveldas prilygsta belgiškajam.

„Konkurenciją su didžiaisiais gamintojais atlaikė tik nedaugelis mažųjų aludarių, o dabar juos naikinti padeda ir žmonių rinkta valdžia. Man sunku paaiškinti tokius valdžios žingsnius, tačiau aišku viena, kad draudimu tikslo nepasieksime. Jeigu didieji aludariai sulyginami su mažosiomis įmonėmis, tuomet tokia valstybės politika yra pražūtinga“,- su nerimu apie ateitį kalbėjo Audrius Gesevičius.

,,Alsteka“ – didžiausia Pasvalio krašto alaus darykla – . 1500 kvadratinių metrų plote įsikūrusi gamykla primena modernią laboratoriją. Prieš porą metų Latvijos sostinėje Rygoje vyko Baltijos valstybių alaus konkursas.

,, UAB “Alsteka“ konkursui pateikė 4 alaus rūšis: „Senojo Pasvalio medaus alus“, „Senojo Pasvalio nefiltruotas alus“, „Senojo Pasvalio tamsusis alus“ ir „Senojo Pasvalio porteris“.

Iš Rygos grįžome net su 4 medaliais. „Senojo Pasvalio medaus alus“ ir „Senojo Pasvalio tamsusis alus“ – įvertinti sidabro medaliais ir diplomu, „Senojo Pasvalio porteris“ ir „Senojo Pasvalio nefiltruotas alus“ įvertinti bronzos medaliais ir diplomu“ – prisimena A. Gesevičius.

Parengta pagal laikraštį ,,ŠIANDIEN“

 

 

 

Parašykite komentarą

Top