Jūs esate
Pagrindinis > Pradžia > Minime Seimo Pirmininko Jono Staugaičio 150-ąsias gimimo metines

Minime Seimo Pirmininko Jono Staugaičio 150-ąsias gimimo metines

Jonas Staugaitis. Kauno technologijos universiteto bibliotekos nuotr.

Gegužės 15–16 dienomis Seime vyks renginiai, skirti varpininko, gydytojo, Seimo Pirmininko Jono Staugaičio 150-osioms gimimo metinėms paminėti. Šie renginiai skiriami Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui ir artėjančiam moderniojo Lietuvos parlamentarizmo šimtmečiui, kurį minėsime 2020 metais.

Seime klostosi tradicija Steigiamojo Seimo susirinkimo dieną – gegužės 15-ąją – paminėti renginiais, įprasminančiais Lietuvos Seimo istoriją.

Šiandien  vyko Seimo Pirmininko Jono Staugaičio 150-ųjų gimimo metinių minėjimas Seimo posėdyje (Seimo posėdžių salėje, II r.). Kalbą sakė Valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas Arūnas Gumuliauskas.

Gegužės 16 d., trečiadienį:

11.30 val. Vitražo galerijoje (Seimo I r.) bus atidaryta paroda „Tarp medicinos ir politikos: Seimo Pirmininkui Jonui Staugaičiui – 150“, kurią parengė Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Parlamentarizmo istorinės atminties skyrius. Parodą atvers Valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas Arūnas Gumuliauskas, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Agrocheminių tyrimų laboratorijos direktorius prof. habil. dr. Gediminas Staugaitis, parodos rengėjai.

12 val. Konstitucijos salėje (Seimo I r.) rengiama apskritojo stalo diskusija „Seimo Pirmininkui Jonui Staugaičiui – 150: varpininko, mediko, politiko kelias“.

Renginio dalyvius pasveikins Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja Rima Baškienė, pranešimus skaitys Lietuvos istorijos instituto, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslininkai.

***

Jonas Staugaitis (1868 m. birželio 1 d. – 1952 m. sausio 18 d.) – medikas, žymus Lietuvos atgimimo veikėjas, varpininkas, įvairių draugijų steigėjas, rėmėjas, spaudos bendradarbis, labdarys, politikas. Kaip karo medikas dalyvavo Rusijos–Japonijos kare ir Pirmajame pasauliniame kare.

Vertėsi privačia gydytojo praktika Šakiuose. Kuriantis Lietuvos valstybei buvo vienas iš Šakių savivaldos kūrėjų. 1919–1926 m. dirbo Kauno miesto ligoninės direktoriumi. 1922–1940 m. – žurnalo „Medicina“ vyriausiasis redaktorius. Buvo žymus Lietuvos gydytojų telkėjas: 1922–1940 m. – Kauno medicinos draugijos, 1924–1940 m. – Lietuvos gydytojų sąjungos pirmininkas.

1929 m. Lietuvos universitetas jam suteikė garbės daktaro laipsnį.

J. Staugaitis priklausė Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungai, buvo visų demokratiškai rinktų 1920–1927 m. Lietuvos Respublikos Seimo kadencijų (Steigiamojo Seimo, I, II, III Seimo) narys.

Visų šių kadencijų metu buvo renkamas Seimo pirmuoju vicepirmininku, du kartus ėjo Seimo Pirmininko pareigas: Antrajame Seime (1926 m. vasario 9 d. – 1926 m. kovo 5 d.) ir Trečiajame Seime (1926 m. birželio 2 – 1926 m. gruodžio 19 d.).

J. Staugaitis pasižymėjo gebėjimu moderuoti politizuotas diskusijas, „atšaldyti“ impulsyvius parlamentarus. Kartu buvo principingas, atvirai reiškė ir gynė savo įsitikinimus. J. Staugaičio politinę karjerą nutraukė 1926 m. gruodžio 17 d. Lietuvos valstybės perversmas.

siandien.info, lrs.lt

Parašykite komentarą

Top