www.siandien.info

• 

Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė penktadienį su darbo vizitu lankėsi Klaipėdoje, Skuode ir Plungėje, kur domėjosi vakcinavimo procesu ir su savivaldybių merais aptarė aktualius klausimus.

Vyriausybės vadovė per vizitą Klaipėdos miesto savivaldybės masinės vakcinacijos vietoje, Skuodo ir Plungės pirminės sveikatos priežiūros centruose įvertino, kaip šios savivaldybės pasirengusios masinei vakcinacijai. Pandemijos iššūkius premjerė aptarė su Klaipėdos miesto savivaldybės meru Vytautu Grubliausku, Skuodo rajono savivaldybės meru Petru Pušinsku, Plungės rajono savivaldybės meru Audriumi Klišoniu.

• 

„Apklausos rodo, kad žmogus priimdamas sprendimą skiepytis pasikliauna dviem šaltiniais – šeima ir medikais. Kiekvieną dieną galime pasižiūrėti, kiek serga gydytojų, kiek yra židinių globos įstaigose, ir tai ženkliai geresni rezultatai, palyginti su gruodžio mėnesio duomenimis. Tai parodo, koks svarbus yra vakcinavimas ir kokia akivaizdi jo nauda“, – sakė I. Šimonytė.

Ministrė Pirmininkė pabrėžė platesnio vakcinavimo svarbą, bet pirmiausia būtinybę, kol vakcinų kiekis ribotas, paskiepyti tuos, kuriems rizika susirgti ar numirti nuo COVID-19 didžiausia.

Klaipėdos miestas ir rajonas, Skuodo ir Plungės rajonai pagal epidemiologinę situaciją patenka į savivaldybių raudonąją zoną. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, šiuose rajonuose pirmąja vakcinos doze vakcinuota apie 22 proc., antrąja – apie 10–12 proc. gyventojų. Geriausiai panaudojamos yra „Comirnaty“ (gamintojas „BioNTech“ ir „Pfizer“) vakcinos, o panaudotų „Astra Zeneca“ vakcinų skaičius smarkiai atsilieka nuo gaunamo kiekio.

Apie vakcinacijos eigą taip pat nuotoliniu būdu diskutuota su Plungės ir Skuodo policijos, švietimo sistemos darbuotojų ir gydytojų bendruomenėmis.

Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė dalyvavo tarptautinėje konferencijoje „Žaliasis kursas 2021“ Klaipėdos piliavietėje.

• 

„Žaliasis kursas – vienas iš pamatinių dabartinės Vyriausybės prioritetų. Galime pasidžiaugti, kad Lietuvoje įsitvirtina inovatyvios ir aplinką tausojančios iniciatyvos: užstato sistema, dalijimosi ekonomikos verslo modeliai, kuriamos elektromobilių technologijos. Žaliojo kurso politika suteikia galimybę plėsti tvaresnius verslus, suderinti ekonominius, socialinius ir aplinkosaugos interesus“, – sakė premjerė.

I. Šimonytė akcentavo, kad Vyriausybė savo programoje įsipareigojo nuosekliai dirbti klimato kaitos, švarios, įperkamos ir saugios energijos, žiedinės ekonomikos, darnaus judumo, tausojančio žemės ūkio, biologinės įvairovės išsaugojimo, taršos mažinimo, tvaraus investavimo srityse.

Patvirtinta ir ambicinga renovacijos strategija iki 2050 metų – bus siekiama ne tik renovuoti 1 000 daugiabučių per metus, bet ir į renovacijos sritį įtraukti atsinaujinančias, organines ir klimato kaitai neutralias medžiagas, išsaugoti miesto biologinę įvairovę, tam panaudojant tikslines investicijas.
Premjerė pabrėžė, kad netrukus Vyriausybė tvirtins Klimato darbotvarkę su naujais tikslais ir prisitaikymo prie klimato kaitos scenarijais atskiriems sektoriams iki 2050 metų.

• 

„Tai itin reikšmingi, bet ne vieninteliai Vyriausybės sprendimai. Darysime viską, kad per ateinančius keletą metų būtų pasiekti tikslai, kurie ne tik atitiktų žaliąjį kursą, bet ir labiau įtrauktų visuomenę į sprendimų priėmimą. Pirmiausia skatinsime žiedinę ir klimatui neutralią ekonomiką, nustatydami tvaraus investavimo pagrindus, didindami žaliuosius viešuosius pirkimus ir įgyvendindami žaliųjų mokesčių reformą“, – pabrėžė Vyriausybės vadovė.

Pasak premjerės, įgyvendinę darnaus judumo principus, atnaujinę viešąjį transportą ir įdiegę bendrąjį bilietą, pasieksime, kad miestai taptų tvaresni ir turėtų geriau išvystytą ir pasiekiamą infrastruktūrą. Labai svarbu saugi ir atsinaujinanti energetika. Siekdama energetinio saugumo ir taršos mažinimo, Lietuva turi plėsti atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimą.

Vyriausybė taip pat numato vystyti aplinką tausojantį žemės ūkį, užtikrinti maisto grandinių trumpinimą ir tvarią gamybą, kartu sprendžiant ir maisto švaistymo problemą.

Akcentuota, jog būtina užtikrinti gamtinio kapitalo apsaugą. Vyriausybė pasiryžusi užbaigti saugomų teritorijų tinklo kūrimą, pasiekti sutarimą dėl miškų apsaugos, daug dėmesio skirti vandens išteklių ir Baltijos jūros apsaugai, taip pat biologinės įvairovės išsaugojimui.

Anot I. Šimonytės, šiandien Baltijos jūros būkle tikrai dar negalime džiaugtis. Užsibrėžti tikslai nebuvo pasiekti ir kol kas neturime realių iniciatyvų, iškeliančių ir įgyvendinančių naujus tikslus. Premjerė išreiškė įsitikinimą, kad kartu galime spręsti globalius iššūkius ir rasti naujų galimybių.

Todėl Vyriausybė būtinai skatins Baltijos jūros regiono šalis ir Europos Sąjungą ieškoti efektyvių problemos sprendimų ir ragins šio klausimo neatidėlioti.