Jūs esate
Pagrindinis > Interviu > Miškininkų piketas prie Lietuvos Respublikos Seimo

Miškininkų piketas prie Lietuvos Respublikos Seimo

Gintautas Kniukšta, www.verslaspolitika.lt

Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacija (LMPF) pranešė, kad , birželio 21 d., posėdžiaujant LR Seimo Aplinkos apsaugos komitetui, miškų urėdijų profesinės sąjungos surengs atskirus piketus.

Piketai prieš skubotą ir neskaidrią valstybinių miškų valdymo reformą vyks nuo 10 val. Nepriklausomybės aikštėje prie Lietuvos Respublikos Seimo (Gedimino pr. 53). Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacija, remdama savo narius, taip pat surengs atskirą piketą. www.verslaspolitika.lt piketo išvakarėse kalbėjosi su federacijos pirmininke Inga Ruginiene. 

Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacijos pirmininkė Inga Ruginienė. Asmeninio archyvo nuotr.

Kodėl rengiate šiuos piketus?

Siekiame atkreipti dėmesį į chaosą ir politikų savivaliavimą, įgyvendinant valstybinių miškų reformą. Pavyzdžiui, ką tik visiškai netikėtai sužinojome, kad  LR Seimo Aplinkos apsaugos komiteto darbotvarkę buvo įtrauktas klausimas dėl valstybinių miškų reformos.

Piketus žadėjome surengti jau birželio 7 d., tačiau tuomet Seimo Etikos ir procedūrų komisija pateikė išvadas, kad Seimo valdyba pažeidė Seimo statutą ir privalo pakartoti ekspertizės viešąjį pirkimą.

Po pirmąkart skelbto ir neįvykusio konkurso Seimo vadovybė bandė iš viso jo išvengti – nesiėmė pakartotinų procedūrų.

Dabar pagal Seimo valdybos reikalavimus nepriklausomi ekspertai turi motyvuotai atsakyti, ar teikiamas Miškų įstatymo straipsnių pakeitimo projektas atitinka teisėkūros principus, yra tinkamai integruotas į nacionalinę teisės sistemą ir neprieštarauja Lietuvos Respublikos tarptautiniams įsipareigojimams?

Ankstesni klausimai, į kuriuos atsakymus iš nepriklausomų ekspertų tikėjosi gauti skirtingoms Seimo frakcijoms priklausantys parlamentarai, buvo kitokie.

Sunku paaiškinti, kodėl net kojų nespėjęs sušilti naujose pareigose aplinkos ministras Kęstutis Navickas pradėjo projektuoti itin sparčiai norimą įgyvendinti valstybinių miškų reformą. 

Ekspertai turėjo atsakyti, koks valstybinių miškų valdymo modelis taikomas kitose Europos Sąjungos valstybėse, koks valstybinių miškų ūkio valdymo reformos kaštų ir naudos santykis bei ekonominis pagrįstumas, ar siūlomas valstybinės įmonės statusas geriausiai atitinka valstybės strateginius poreikius valdant, tvarkant ir naudojant vieną svarbiausių šalies turtų, ar siūlomas centralizavimas sumažins korupciją ir didins skaidrumą, o medienos pramonei bus sudarytos palankesnės sąlygos apsirūpinti žaliava, kiek miškų ūkio valdymo pertvarka pareikalaus išlaidų iš biudžeto, kokia reformos įtaka bus darbo vietų kūrimui ir išlaikymui?

Tuomet, beje, miškininkai sakė, kad ekspertizės techninės sąlygos paruoštos labai kvalifikuotai, tačiau Seimo valdyba su 100 eurų užmokesčiu iš ekspertizės tiesiog pasityčiojo. Kas dabar pasikeitė?

Seimo valdyba birželio 13 d. nutarimu pritarė Seimo Aplinkos apsaugos komiteto siūlymams dėl reikalavimų nepriklausomiems ekspertams, kurie turės įvertinti Miškų įstatymo pakeitimo projektą bei Seimo narių siūlymus dėl urėdijų reformos.

Pagal minėtus reikalavimus ekspertais gali būti ir miškininkystės specialistai, turintys aukštąjį žemės ūkio mokslų studijų srities miškotyros mokslo krypties išsilavinimą ir ne mažesnę kaip trejų metų darbo patirtį miškų ūkio tvarkymo srityje.

Taip pat patvirtinta nepriklausomo ekspertinio įvertinimo paslaugų viešojo pirkimo techninė specifikacija bei pavesta Seimo kanceliarijai vykdyti nepriklausomo ekspertinio įvertinimo paslaugų viešąjį pirkimą.

Nepriklausomo ekspertinio įvertinimo paslaugos turi būti suteiktos ir išsami ekspertų išvada pateikta per 7 kalendorines dienas nuo nepriklausomo ekspertinio įvertinimo paslaugų viešojo pirkimo sutarties sudarymo dienos.
Birželio 20 d. buvo  paskutinė diena, kai baigiasi viešasis pirkimas valstybinių miškų reformos ekspertizei atlikti,tačiau LR Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas jau įtraukia Miškų įstatymo projekto svarstymą į šios dienos darbotvarkę, neabejodamas jog ekspertizę bus spėta atlikti mažiau nei per dieną.

Tokie veiksmai sudaro prielaidas manyti, kad ekspertizė galbūt atlikta dar nepasibaigus viešajam pirkimui, o ir jis pats buvo tik formalumas. LMPF stipriai abejoja tokios „ekspertizės“ kokybe.

Tenka apgailestauti, kad valdantieji, mūsų tariami socialiniai partneriai, nuolat slapukauja ir neatsakingai skubina procesus, nepaisydami ne tik elementarios etikos, bet ir teisės aktų. Jei viskas daroma skubotai, „po kilimu“, o visuomenė tik pastatoma prieš faktą, kokios reformos kokybės galime tikėtis?

Ar su jumis diskutavo Aplinkos ministerija, jos vadovai dėl numatomos reformos, ar radote atsakymus, kodėl ketinama sukurti vieną valstybės įmonę, atleisti 400 administracijos darbuotojų?

Ne, tikrai ne. Mums, kaip sakoma, šioje reformoje net kablelio ar dvitaškio neleido padėti. Miškininkus gąsdina tai, kad norima itin sparčiai įgyvendinti reformą, bet realiai niekas beveik nesitaria, nesikonsultuoja, kaip geriausia tai padaryti. Viską išdraskyti lengva, bet ar tikrai pakeisime dabartinę sistemą kažkuo geresniu?

Novaraistis ir aplinkiniai miškai turtingi miško gėrybių ir retųjų paukščių.

Niekas mums nepateikė pakankamai informacijos, daugiau sužinome apie reformą iš žiniasklaidos, o ne iš pačių reformos iniciatorių. Ar taip turi atrodyti dialogas? Jau anksčiau esu sakiusi, kad dėl valstybinių miškų ūkio reformos iki 3000 šioje sistemoje dirbančių žmonių gali netekti darbo.

Sunku paaiškinti, kodėl net kojų nespėjęs sušilti naujose pareigose aplinkos ministras Kęstutis Navickas pradėjo projektuoti itin sparčiai norimą įgyvendinti valstybinių miškų reformą. Jos tikslas – sujungti dabar veikiančias 42 urėdijas į vieną valstybės valdomą įmonę. Girdi, reikia optimizuoti procesus, padaryti miškų ūkį pelningesniu ir efektyviau dirbančiu… Ar tikrai, ministre?

Nuo 1990 metų, įgyvendinant vidines pertvarkas, miškų sektoriaus darbuotojų sumažėjo daugiau kaip 3,3 karto – nuo 12,5 tūkst. iki 3,8 tūkst. Kuri dar Aplinkos ministerijos valdoma institucija susitraukė daugiau kaip 3 kartus?

Ši reforma labai svarbi ir savivaldybėms, nes tai ir darbo vietos, ir mokesčiai į vietos biudžetą. Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Ričardas Malinauskas taip pat įspėjo Seimą dėl numatomų reformų. Anot jo, dėl valstybinių miškų valdymo ietis sukryžiavome visai be reikalo, rimti politikai rimtų reformų taip nedaro. Norint daryti reformas, privalai žinoti esamas problemas, jas išanalizuoti, žinoti galutinio tikslo siekiamus rezultatus, o tik tada priimti sprendimą. O tam būtinos diskusijos ir įsiklausymas.

Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacijai didelį nerimą kelia tai, kad darbo neteks net apie 2-3 tūkstančius žmonių. Jei taip iš tiesų nutiks, liūdna pagalvoti, kas laukia šio sektoriaus. Blogiausia tai, kad reforma stipriausiai paveiks ir taip sudėtingoje padėtyje esančius regionus.

Keista logika: dabar regionams smogsime stiprų smūgį, o tada investuosime dar didesnes sumas, dėsime dar daugiau pastangų, kad tik sušvelnintume situaciją? Keistas būdas siekti optimizavimo.

Šiuo metu 1000 hektarų miško tenka 3,6 darbuotojo. Aplinkos ministras K. Navickas aiškiai pasakė, kad po reformos tokį plotą turėtų aptarnauti tik vienas žmogus.

Keistokai nuteikia tai, kad pabrėžiamas efektyvumo, didesnio pelningumo siekis, tačiau nutarta įkurti valstybės valdomą įmonę. Koks tada reformos tikslas? Pakeisti statusą, valdymo modelį ir vadovus ar didinti gaunamą naudą valstybei?

Keista logika: dabar regionams smogsime stiprų smūgį, o tada investuosime dar didesnes sumas, dėsime dar daugiau pastangų, kad tik sušvelnintume situaciją? Keistas būdas siekti optimizavimo.

Miškininkai neįsivaizduoja savo gyvenimo Lietuvoje, jei bus išvaryti iš miško. Darbuotojai nuliūdę klausia: ar sukauptą ilgametę patirtį ir žinias teks pakeisti pigiai apmokamais darbais užsienio valstybėse? Tikrai ne tokią regionų skatinimo ir emigracijos stabdymo politiką Lietuvos žmonėms žadėjo naujoji valdžia.

Jeigu dialogas nevyksta, ar tokiomis reformomis siekiama naudos mūsų miškų sektoriui ir valstybei, jos piliečiams?

Tai reiškia ne reformos modelio pristatymą darbuotojams. Ignoruodama kolektyvinę sutartį valstybė savo pavyzdžiu visiems darbdaviams duoda aiškią žinią – susitarimai su profesinėmis sąjungomis yra niekiniai.

Ar reformų iniciatoriai susimąstė, kas nutiks su atleistais žmonėmis, su jų šeimomis? Ar ne politikų abejingumas atvėrė kelius milžiniškai emigracijai?

Valdžios atstovai privalo pagrįsti pasirinkto reformos varianto visuotinę naudą valstybei ir jos piliečiams, atsakingai įvertinti regionų atskirties mažinimo prioritetą, socialines pasekmes, bedarbių didėjimą, su tuo susijusias socialines išmokas ir emigraciją.

P.S. LR Seimo Aplinkos apsaugos komitetas birželio 21 d. iš  darbotvarkės išbraukė  klausimą dėl valstybinių miškų reformos, tačiau piketai buvo surengti, siekiant  atkreipti dėmesį į chaotišką ir neskaidrią reformos įgyvendinimą.

***
LMPF jungia 37 baldų, popieriaus bei miško pramonės imonių profesines sąjungas ir vienija apie 1700 narių. Federacijos istorijos ištakos prasideda nuo 1919 metų, kai Kaune buvo įkurtos pirmosios profesinės sąjungos. 1956 m. prie medienos apdirbimo pramonės profesinių sąjungų prisijungė miškininkai ir tapo Miško, popieriaus ir medžio apdirbimo pramonės profesinė sąjunga. 1990 m. vasario 8 d. kai dar Lietuva nebuvo paskelbusi Nepriklausomybės Akto, Vilniuje įvykusiame šakos suvažiavime atsiskiriama nuo sovietinių profsąjungų ir keičiamas pavadinimas į Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federaciją –LMPF.

One thought on “Miškininkų piketas prie Lietuvos Respublikos Seimo

  1. Šaunuoliai miškininkai. Bent viena ūkio šaka nepasiduoda, kad valdininkai su nesąmoningomis pertvarkomis liptų jiems ant galvų ir tūkstančius žmonių padarytų bedarbiais, skurdžiais, emigrantais.
    Pilietiškais Lietuvoje likę tik švietimiečiai ir miškininkai. Visus kitus engia darbdaviai, valdininkai, o tie kantriai tyli. Arba neapsikentę patyčių iš paprasto žmogaus susikrauna lagaminus, pasiima šeimą ir emigruoja.

Parašykite komentarą

Top