Skalūnų angliavandeniliai užsienyje – skaičiais

Netradicinių angliavandenilių  žvalgybos ir gavybos srityje pasauliomastu daugiausia  yra pažengusi JAV ir Kanada.

Kokie skalūnų angliavandenilių ištekliai užsienio šalyse ir kokie mokesčiai taikomi už jų išteklius, teiravomės įmonės ,,Minijos nafta“ finansų direktoriaus Virgilijaus PETUŠKOS. Ši UAB – bendra Lietuvos ir Danijos naftos gavybos bendrovė.

Lietuvoje yra išgaunama tradicinė nafta iš kambro smiltainių, o netradiciniai angliavandeniliai (skalūnų dujos ir skalūnų nafta) gali būti susikaupę silūro argilituose maždaug 1 800–2 000 metrų gylyje. Didžiausios pasaulinės patirties skalūnų angliavandenilių žvalgybos ir gavybos srityje yra sukaupusi JAV ir Kanada.

Apie 2 milijardus barelių skalūnų naftos glūdi JAV žemės gelmėse, maždaug 250 milijonų barelių – Konge, Italijoje, Brazilijoje.

Didžiausi prognozuojami skalūnų dujų ištekliai sukaupti Kinijoje, JAV, Argentinoje, Pietų Afrikos Respublikoje, Kanadoje, Australijoje, Alžyre, Brazilijoje. Prancūzijos skalūnų dujų ištekliai siekia apie 180 trilijonų kubinių pėdų, Lenkijos –  apie 187 trilijonus kubinių pėdų.

Didžiausios mokestinių režimų patirties šioje srityje yra sukaupusi JAV ir Kanada. Priklausomai nuo tam tikrų faktorių, mokesčiai skirtingose šalyse įvairuoja. Antai Kanadoje tas mokestis, taikomas netradiciniams angliavandeniliams, yra nuo 5 iki 30 procentų ir apskaičiuojamas atskirose provincijose skirtingai, atsižvelgiant į gręžinių gylį, jų produktyvumą, naftos ir dujų kainą gavybos vietoje, kaštų dydį.

Naujai rūšiai netradiciniams skalūnų angliavandeniliams pirmuosius trejus penkerius gavybos metus yra taikomas sumažintas mokestis, pavyzdžiui, Albertos provincijoje Kanadoje pirmus 3 metus jis yra lygus 5 proc., JAV federalinėse žemėse naftos ir dujų išteklių mokestis skalūnų naftai ir dujoms – 12,5 proc., o kiekvienoje valstijoje mokesčiai savo ruožtu yra skirtingi.

Europoje skalūnų angliavandenilių paieška ir žvalgyba dar nėra taip toli pažengusi kaip Šiaurės Amerikoje, gavyba iš esmės dar neprasidėjusi, nors daugelis šalių yra nustačiusios mokestinius režimus. Dalis šalių taiko vienodą mokestį tiek naftai, tiek dujoms: Graikija – nuo 2 iki 15 proc.; Vengrija – nuo 12 iki 30 proc.; Italija – nuo 0 iki 10 proc.; Olandija – nuo 0 iki 14 proc.; Bulgarijoje mokestis, nustatytas tiek skalūnų naftai, tiek skalūnų dujoms, yra vienodas – nuo 2 iki 25,5 procento – ir apskaičiuojamas pagal vadinamąjį R-faktorių, kuris priklauso nuo sukaupto pajamų bei sukauptų kaštų santykio, ir mokestis didėja didėjant santykiui.

Kai kurios Europos šalys taiko skirtingus mokesčius skalūnų naftai ir dujoms, kaip antai Austrija nustačiusi skalūnų naftai 8,565 procento mokestį, o skalūnų dujoms – 11,21 procento; Prancūzija – naftai nuo 0 iki 12 proc., dujoms – nuo 0 iki 5 proc.; Vokietija – naftai nuo 0 iki 18 proc., dujoms – nuo 0 iki 36 proc.; Portugalija – naftai nuo 0 iki 10 proc., dujoms mokesčio nėra; Turkija – naftai nuo 2 iki 12 proc., dujoms – nuo 3 iki 12 proc.

Tokios šalys, kaip Danija, Airija, Norvegija, Jungtinė Karalystė, iš viso netaiko naftos ir dujų išteklių mokesčio, ten valstybės savo dalį pasiima per kitus įvairius mokesčius. Dar vienas pavyzdys – naftos ir dujų išteklių mokestis kaimyninėje Lenkijoje nuo šiol bus taikomas šitaip: tradicinei naftai – 6 proc., tradicinėms dujoms ir skalūnų naftai – 3 proc., skalūnų dujoms  – 1,5 proc.

Virgilijaus Petuškos duomenimis, tokio didelio mokesčio, kokį skalūnų dujoms siūloma taikyti Lietuvoje (40 procentų), nėra nustatyto nė vienoje pasaulio šalyje.

,,Verslo ir politikos“ inform.