Jūs esate
Pagrindinis > Redaktorius rekomenduoja > Mokesčių reforma didelių permainų verslui neatneša

Mokesčių reforma didelių permainų verslui neatneša

XVII LR Vyriausybė 2017 metų birželį išleido siūlymus dėl mokesčių ir socialinės sistemos tobulinimo, turinčius nemažai įtakos verslo aplinkos gerinimui. Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) siekdama išsiaiškinti, kaip verslas vertina naujai pasiūlytą reformą, liepos mėn. atliko 101 didžiausių Lietuvos apdirbamosios pramonės įmonių apklausą. Tyrimas rodo, kad apklausoje dalyvavusių įmonių vadovai turi labai skirtingą požiūrį į siūlomas reformas, tačiau, daugelio pastebėjimu, didelių permainų verslui nesimato.

BENDRAS ĮMONIŲ VERTINIMAS – DVIPRASMIŠKAS

Iš visų apklausoje dalyvavusių didžiausių Lietuvos apdirbamosios pramonės įmonių, 26,7 proc. apklaustųjų bendrai LR Vyriausybės reformas vertina teigiamai, nors tokia pati dalis (26,7 proc.) apie šiuos mokesčių ir socialinės sistemos tobulinimus atsiliepia neigiamai. Likę beveik 43 proc. apklaustųjų teigia, jog iki galo dar nespėjo įsigilinti į LR Vyriausybės pateiktus pasiūlymus, tačiau didelių permainų, itin gerinančių verslo aplinką Lietuvoje, nėra pastebėję.

Pramonės atstovai, neigiamai atsiliepiantys apie pasiūlytas reformas, teigia, jog siūlymai yra neišgryninti ir neryžtingi, daugiausiai nukreipti į vartotojus, o ne ekonominę naudą. Be to, reformos nepakankamai drastiškos, neišsprendžia esminių problemų ir iš esmės duoda labai mažai realios naudos. Galiausiai, nemaža dalis įmonių vadovų abejoja, jog užteks politinės valios įtvirtinti visiems pateiktiems pasiūlymams.

MOKESČIŲ ADMINISTRAVIMO SISTEMOS TRŪKUMAI

58 pramonės atstovai, apklausos metu išsakė savo nuomonę apie šiuo metu egzistuojančius mokesčių sistemos administravimo trūkumus ir išskyrė opiausias problemas su kuriomis susiduria jų įmonės. Vertinant išsakytas problemas, galima matyti, jog daugiausiai respondentų (33 proc.) išskiria didelį mokesčių mokėjimų skaičių, sudėtingą mokėjimų tvarką (27 proc.) ir daug laiko sąnaudų reikalaujančias procedūras (23 proc.).

KOKIUS TRŪKUMUS ĮŽVELGIATE DABARTINĖJE MOKESČIŲ ADMINISTRAVIMO SRITYJE

Apibendrinant, apklausos dalyviai pabrėžia nepagrįstai didelę biurokratiją ir neefektyvų administravimą, kuris užima per daug laiko, žmogiškųjų ir finansinių resursų. Pavyzdžiui, kryžminis patikrinimas, iSAF ir iVAZ duomenų pateikimas, žymiai padidino buhalterių darbo apimtį.

Trūksta operatyvumo, per daug ilgi patikrinimai ir per lėtos grąžinimo procedūros, PVM grąžinimas neretai stabdomas dėl menkiausių priežasčių. Nemaža dalis respondentų teigia, jog mokesčių administravimo sistemoje nėra pastovumo, dažnai keičiasi procedūrinė tvarka, per daug apmokestinama darbo jėga ir mažiausiai uždirbantys.

Be to, didelė dalis atstovų skundžiasi per didele mokestine našta ir painia sistema. Taip pat pastebima, kad įmonės privalo teikti vis daugiau ekonominės veiklos operacijas patvirtinančių duomenų ir dokumentų, vis daugėja įvairių prievolių kurios reikalauja nepamatuotai daug laiko resursų, bet, iš esmės, neduoda apčiuopiamų rezultatų. Kai kurios įmonės pastebi, kad geriausia būtų sujungti VMI ir Sodros administruojamus mokesčius ir jiems priskirti vieną įmokos kodą bei tobulinti elektronines sistema.

PELNO MOKESČIO LENGVATA REINVESTICIJOMS JAU SENIAI TURĖJO BŪTI ĮGYVENDINTA

Pagrindiniai mokesčių ir socialinės sistemos tobulinimo siūlymų tikslai – didesnės investicijos ir naujų darbo vietų kūrimas, verslumas bei skurdo mažinimas. Vienas svarbiausių siūlomų pokyčių, galinčių padėti pramonei užtikrinti šiuos tikslus – tai vietoje 50 proc. siūloma taikyti 100 proc. pelno mokesčio lengvata investuojantiems į technologinį atsinaujinimą.

LPK atlikta apklausa parodė, jog įmonės yra itin suinteresuotos technologiniu atsinaujinimu, net 84 proc. atsakiusių pramonės atstovų teigė, jog šia lengvata pasinaudotų ir tai būtų didelė paskata padidinti gamybinius pajėgumus, pakelti našumo lygį ir tapti konkurencingesniais tarptautinėje rinkoje. Be to, daugelis su nusivylimu pabrėžė, jog tokia lengvata jau seniai buvo reikalinga, norint pakelti bendrą investicijų lygį šalyje.

Taigi žinant, jog apdirbamosios pramonės gamybinių pajėgumų panaudojimo lygis šiuo metu jau siekia rekordines aukštumas, sparčiai augančių atlyginimų ir atsiliekančio našumo lygio kontekste vertinant įmonių vadovų atsakymus, netrukus galima tikėtis ilgai laukto investicijų proveržio. Žinoma, tam, jog šios prognozės pasitvirtintų yra itin svarbu, kad būtų įgyvendinta ši LR Vyriausybės lengvata.

lpk.lt, verslaspolitika.lt

Parašykite komentarą

Top