Birželio 30 d. Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės iniciatyva parengtos Lietuvos mokslo ir inovacijų politikos kaitos gairės pateiktos Seimui. Tai pirmas žingsnis siekiant užtikrinti greitesnį ekonomikos augimą bei šalies konkurencingumą.

Prezidentės inicijuotose Lietuvos mokslo ir inovacijų politikos gairėse yra numatytos 5 konkrečios strateginės kryptys valstybės pažangai užtikrinti: mokslinių tyrimų sistemos pertvarka, inovacijų kūrimo ir diegimo skatinimas, švietimo sistemos pertvarka, mokslo ir inovacijų politikos koordinavimas bei nešališka stebėsena.

Siekiant įgyvendinti mokslinių tyrimų sistemos pertvarką ir sukoncentravus jau esamą potencialą, valstybė taptų pajėgi turėti ne vieną pasaulinio lygio mokslo centrą, ypač gyvybės mokslų ir lazerių srityse. Tai užtikrintų geriausių pasaulio mokslininkų pritraukimą į šalį ir padėtų išlaikyti gabiausius savo žmones. Taip pat numatomi mokslinės veiklos vertinimo ir finansavimo sistemos pokyčiai – valstybės finansavimas aukštosioms mokykloms turi būti skiriamas už aukšto lygio mokslinius tyrimus, ne už plotą ar išleistų publikacijų skaičių.

Inovacijų kūrimo ir diegimo skatinimas numato aktyvesnį verslo pritraukimą į mokslą – nukreipiant viešąsias investicijas į smulkiąsias ir vidutines įmones, užtikrinant lankstesnį inovatyvaus verslo finansavimą, skatinant stambius tarptautinius mokslo ir verslo projektus. Lietuvoje verslo sektoriaus išlaidos moksliniams tyrimams sudaro vos 0,3 proc. BVP, kai ES vidurkis yra net 4 kartus didesnis.

Valstybės poreikiams ir pasaulio pažangos tendencijoms užtikrinti gairėse įtvirtinta ir švietimo sistemos pertvarka. Tam numatoma sukurti bendrą mokytojų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo sistemą, reorganizuoti profesinių mokyklų ir aukštųjų mokyklų tinklą, apibrėžti visų švietimo įstaigų vadovų kadencijas.

Gairėse numatomas mokslo ir inovacijų politikos koordinavimas bei nepriklausomumas. Už inovacijų politikos formavimą būtų atsakingas Seimas, o atsakomybė už veiksmų koordinavimą būtų priskirta Vyriausybės Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir inovacijų tarybai.

Nešališka mokslo ir inovacijų politikos stebėsena garantuos, kad į valstybės poreikius atliepiančių svarbių sprendimų priėmimą bus įtraukiama ir visuomenė, verslas, mokslininkai, o sprendimai bus priimami remiantis tyrimais.

Prezidentės spaudos tarnybos inform., www.lrp.lt