Jūs esate
Pagrindinis > Pradžia > Nacionalinis energetikos ir klimato srities veiksmų plano projektas

Nacionalinis energetikos ir klimato srities veiksmų plano projektas

Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos posėdyje buvo pristatytas Lietuvos Respublikos integruotas nacionalinis energetikos ir klimato srities veiksmų plano projektas.

Plane turės būti aprašytos pagrindinės Lietuvos energetikos ir klimato kaitos, pirmiausiai šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD), mažinimo gairės iki 2030-ųjų metų.

Analogiškai visos Europos Sąjungos šalių vyriausybės įsipareigojo parengti tokius planus 2021–2030 m. laikotarpiui. Visų valstybių planai yra rengiami pagal vienodus turinio reikalavimus, turi identišką struktūrą. Nuo 2021 m. kas dvejus metus bus privaloma teikti plano įgyvendinimo ataskaitas.

Plano projektą pristačiusieji energetikos viceministrė Lina Sabaitienė ir Aplinkos ministerijos Klimato kaitos valdymo grupės vyresnysis patarėjas Tomas Aukštinaitis informavo, kad planui parengti sudaryta tarpinstitucinė darbo grupė, kurios koordinavimą užtikrina Energetikos ministerija.
Europos Komisijos vertinimu, per 10 metų apie 7,5 mlrd. EUR arba iki 0,93 proc. Lietuvos BVP kasmet bus reikalinga finansų ES Energetikos Sąjungos tikslams įgyvendinti.

Posėdyje dalyvavę ministerijų atstovai sakė, kad 2021–2030 m. laikotarpiu Lietuva, įgyvendindama ES energetikos ir klimato kaitos mažinimo priemones, susidurs su iššūkiais – siekiant Apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje nedalyvaujančių sektorių tikslų, gali kilti sunkumų dėl prognozuojamo išmetamo ŠESD kiekio augimo transporto ir žemės ūkio sektoriuose.

Norint to išvengti, suplanuota papildomų priemonių, tačiau, pasak specialistų, sumažinti prognozuojamą ŠESD išmetimą 9 proc., bus nelengva.

Transporto sektoriuje būtina keisti seną automobilių parką (šiuo metu keleivinių automobilių Lietuvoje vidutinis amžius yra 15 metų) į naujesnį ir efektyvesnį, taip pat pradėti naudoti transporto priemones, varomas alternatyviuoju kuru, skatinti inovatyvias transporto technologijas, netaršių transporto priemonių naudojimą ir judumą elektrinėmis transporto priemonėmis visų rūšių transporte.

Žemės ūkio sektoriuje daugiausia dėmesio skiriama efektyvesniam ir tikslesniam mineralinės kilmės azoto trąšų naudojimui bei ūkininkų švietimui. Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programa skatinamas žemės ūkio sektoriaus augimas, pagrįstas inovatyviomis technologijomis, kurios yra teritorijos ir aplinkos požiūriu subalansuotos, nekenkiančios klimatui ir atsparesnės jo kaitai, konkurencingos.

Šia programa taip pat skatinamas tvarus ūkininkavimas (25 000 ha), ekologinio ūkininkavimo vystymas (110 000 ha), sėjomaina, racionalus sintetinių trąšų naudojimas ir jų pakeitimas organinėmis trąšomis.

Komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys atkreipė dėmesį, kad bet koks dokumentas, kuriuo siekiama pasiekti tam tikrus tikslus, rodiklius, privalo turėti aiškiai įvardintus asmenis, kurie bus atsakingi už plano įgyvendinimą; nustatytas konkrečias datas, suskaičiuotus finansus, kurie bus skiriami priemonėms plano rodikliams pasiekti – visa tai tam, kad dokumentas būtų įgalintas, o ne dūlėtų stalčiuose.

Komisija pritarė, kad prie plano būtų sugrįžta rudenį, prieš tvirtinant jį Vyriausybei, jau žinant išgrynintas priemones, kuriomis bus siekiama ES energetikos ir klimato kaitos mažinimo.

Šiuo metu plano projektas yra pateiktas Europos Komisijai, kuri iki 2019 m. birželio pabaigos pateiks savo pastabas ir pasiūlymus dokumentui tobulinti.

Galutinis plano variantas turi būti parengtas ir pateiktas Europos Komisijai iki 2019 m. gruodžio 31 d. Iki to laiko planą turės patvirtinti Vyriausybė, su planu turės būti supažindintas Seimas.

siandien.info, lrs.lt

Parašykite komentarą

Top