Ankstyvas rytas Vilniuje, Lukiškių aikštėje. Nuo suolelio pakyla pagyvenęs vyriškis, apsižvalgo ir žingsniuoja į didelę smėlio dėžę, kitaip tariant, į paplūdimį.

Ištiesia kojas ant gulto, bet po minutės kitos persigalvoja ir žingsniuoja į persirengimo kabiną, kuri čia pat, vos už keleto metrų nuo Vilniaus apygardos teismo, nuo buvusių KGB rūmų, kuriuose kalinti, žiauriai kankinti ir žudyti kovotojai už Lietuvos laisvę….

Darbo diena žmogui prasidėjo nuo didelės smėlio dėžės. O nuo ko prasideda valstybė? Nuo savo kiemo, nuo sienos, nuo mūsų visų?

O gal nuo sostinės, nuo pagrindinės valstybės aikštės – Lukiškių aikštės, nuo Vyčio paminklo?

• 

Ar tikrai Lukiškių aikštė yra viena svarbiausių Vilniaus reprezentacinių erdvių, o aikštės istorija siejama su okupacinių režimų represijomis ir laisvės kovų istorija?

Sakysite, taip, tikrai, tai pažymi ne tik archyviniai duomenys, bet ir įrengta atminimo lenta (ji čia pat, prie pliažo) įamžinanti 1863 m. sukilimo dalyvių mirties vietą bei akmuo Lietuvos ginkluotojo pasipriešinimo (nežinomo kario) būsimam paminklui.

Dar daugiau – tai yra istoriškai susiformavusi vientisa, urbanistinė erdvė, turinti valstybinę reprezentacinę, Lietuvos laisvės kovotojų memorialinę ir visuomeninę paskirtį.

Vilniaus miesto savivaldybė mąsto kitaip, jai Vilnius – ne Berlynas, tad sprendimas įrengti dirbtinį paplūdimį jai suderinamas su istorine ir memorialine Lukiškių aikštės reikšme.

Lietuvos prezidentas irgi mąsto. Ir brūkšteli parašą po įstatymu dėl Lukiškės aikštės pritaikymo. Ramiau?

Valstybinė kultūros paveldo komisija irgi mano, kad smėlio paplūdimio įrengimas Lietuvos istorinei atminčiai, tautiškumui itin svarbioje viešojoje erdvėje nedera su memorialine ir istorine Lukiškių aikštės reikšme.

O ką mano Vilniaus meras, kurio gimtasis kraštas prasideda nuo Karšuvos piliakalnių?

Daugiau skaitykite laikraštyje Šiandien. Naujas numeris jau prekyboje, bet patogiau prenumeruoti. Prenumerata – visuose pašto skyriuose, info@siandien.info.