• 

„Ekocidas yra panašus į genocidą, tik naikinami ne žmonės, o gamta. Tapome liudininkais reiškinio, už kurį ateityje bus teisiama. Kaip ir už genocidą. Ir nesvarbu, kad visas tas gamtos naikinimas yra teisėtas. Teisėtas, bet neteisingas.

Dabar daug triukšmo dėl Stambulo konvencijos, bet, nesiveldamas į ginčą dėl jos turinio, pasakysiu, kad aš nežinau nė vienos Lietuvoje ratifikuotos konvencijos, kuri būtų įgyvendinta.

Pavyzdžiui, Orhuso konvencija dėl teisės gauti informaciją ir kreiptis į teismą aplinkosaugos klausimais. Jau dvejus metus su kolega Vaideniu Čapskiu bandau Lietuvos teismuose šia teise pasinaudoti.

Visi teismai, taip pat net Aukščiausiasis, atmetė mūsų norą ginti saugomas teritorijas, nes, neva, mes neturime reikalavimo teisės. Todėl jau antrą kartą kreipiausi į Žmogaus teisių teismą Strasbūre ir neseniai gavau atsakymą, kad mūsų skundą priėmė nagrinėti. Bet kaip išnagrinės – dar neaišku.

Taigi, ar Orhuso konvencija Lietuvoje įgyvendinama? Tikrai dar ne. Žinau daugybę organizacijų, kurios bandė ja pasinaudoti, bet nepadėjo nei teismai, nei Europos Komisija.
Kitas pavyzdys – Berno konvencija dėl Europos laukinės gamtos ir natūralaus kraštovaizdžio apsaugos. Ji Lietuvoje ratifikuota 1996 metais. Ar nuo to laiko Lietuvoje padaugėjo laukinės gamtos ir natūralaus kraštovaizdžio?

Natūralus kraštovaizdis Lietuvoje toliau žalojamas ir „valgomas“ godaus stambiojo verslo, neretai prisidengus žaliosiomis iniciatyvomis. Pavyzdžiui, prie Šatrijos kalno ruošiamasi pastatyti vėjo jėgainių parką, o vienos jėgainės aukštis 270 metrų.

Varnių regioninis parkas parašė protestą, bet dabar bijo, kad už tai „gaus per galvą“. Kaip gavo Kurtuvėnų regioninis parkas, kuris parašė skundą dėl karjero, kasamo greta parko, o iš Aplinkos ministerijos gavo įspėjimą, kad nesikištų. Iš dabartinės ministerijos ir dabartinio ministro. Tad kuo Simonas Gentvilas geresnis už Kęstutį Mažeiką, kuris irgi nuolat „auklėjo” saugomų teritorijų darbuotojus?

Berno konvencija saugo ir vilkus, bet Lietuvoje jie naikinami labiau nei sovietmečiu. Pamenu, kai nebuvo jokių medžioklės kvotų ir nebuvo tos Berno konvencijos, vilkų sumedžiodavo po 50-80 kasmet.

Pastaruoju metu buvo nustatyta 175 vilkų „kvota”. Mano iškovotas kvotos rajonavimas (kad vilkai nebūtų šaudomi ten, kur nedaro žalos), panaikintas, nes mano gimtasis universitetas (dabar VDU Žemės ūkio akademija) pasiskundė, kad negauna vilkų mėsos iš Labanoro girios ir kitų regionų, kur jie nemedžiojami.

O mėsos prireikė jų mokslui, genetiniams tyrimams“, – rašo naujausiame laikraščio ŠIANDIEN numeryje gamtininkas Andrejus Gaidamavičius.

Naujas laikraščio ŠIANDIEN numeris jau rytoj, patogiau prenumeruoti neišėjus iš namų www.prenumeruok.lt