Jūs esate
Pagrindinis > Verslas > Naujasis pamario miškų šeimininkas

Naujasis pamario miškų šeimininkas

Neseniai urėdo postą užėmęs Vaidas Bendaravičius pasirengęs naujiems iššūkiamns.
Neseniai urėdo postą užėmęs Vaidas Bendaravičius pasirengęs naujiems iššūkiamns.

,,Verslas ir politika“ pasidomėjo, su kokiais užmojais ir planais savo darbus sieja naujasis Šilutės miškų urėdas Vaidas BENDARAVIČIUS, ką apskritai reiškia miškininkauti pamario sąlygomis, Kuršių marių kaimynystėje, kuo išskirtinis buvo šio pavasario miškasodis, kaip žvelgiama į naujoves, ateinančias į urėdijų kasdienybę.

Gerbiamas urėde, koks kelias Jus atvedė į Šilutės miškų urėdiją?

Gimiau  ir užaugau miške. Tėtis dar ir šiandien dirba Jurbarko miškų urėdijos Mociškių girininkijos girininku. Nuo pat vaikystės žinojau, kad būsiu miškininkas. Įstojau į  A. Kvedaro miškų technikumą, baigęs jį įsidarbinau Jurbarko miškų urėdijoje meistru. Tais pačiais metais įstojau į LŽUA Miškininkystės fakultetą, susiradau darbą arčiau namų –  įsidarbinau Šilutės miškų urėdijos Rambyno girininkijoje eiguliu. Po keleto mėnesių tapau tos pačios girininkijos girininko pavaduotoju. Trejus su puse metų dirbau Šilutės miškų urėdijoje. Tai ir buvo pirma pažintis su šia urėdija.

Po to grįžau į Jurbarko miškų urėdijos Mociškių girininkiją dirbti girininko pavaduotoju, su tėčiu. Po šešerių darbo metų pasiūlė dirbti Jūravos girininku, toms pareigoms paskyriau aštuonerius metus.

Iš viso Šilutės ir Jurbarko miškų urėdijose dirbau 18 metų.  Manau,  sekėsi neblogai.

Tuo metu KTU baigiau viešojo administravimo magistro studijas, įsitraukiau į savivaldos politinį gyvenimą. Tuometis Pagėgių savivaldybės meras Kęstas Komskis pasiūlė dirbti toje savivaldybėje administracijos direktoriumi. Pasiryžau ir, manau, pasirinkau teisingą sprendimą.  Tose pareigose dirbau beveik dvi kadencijas. Šiandien dirbant  miškų urėdu,  miškininko darbo ir vadovavimo  administracijai patirtis man labai padeda.

Miško želdinimo darbymetis.
Miško želdinimo darbymetis.

Kuo išskirtinis šio sezono miškasodis? Kiek aktualus ąžuolynų atkūrimo ir įveisimo klausimas?

Kaip ir kiekvieną pavasarį, urėdijos miškininkai sutelkę visas jėgas į miško atkūrimą ir įveisimą.

Pagal Miškų įstatymą iškirstas kirtavietes būtina atkurti per trejus metus. Šio principo ir laikomės. Sodmenis miškams atkurti ir įveisti užsiauginame Norkaičių medelyne, kurio plotas – 20 ha. Šį pavasarį turėjome  tinkamų miškui sodinti:  2,2 milijono vnt. sėjinukų ir 1,5 miljono vnt. sodinukų. To visiškai užteko savo reikmėms, dar dalį pardavėme privačių žemių savininkams. Miško daigynams sėklas renkame urėdijos sėklinės bazės medynuose.

Šį pavasarį atkūrėme 246,4 ha ir įveisėme 2,3 ha miško. Rudenį dar planuojame įveisti 27,4 ha miško, kurio 15 ha plote bus įveisiama  60 proc.  ąžuolo priemaiša. Taip pat šį pavasarį planuojame Pagėgių girininkijoje pasodinti 4,5 ha paprastosios eglės plantaciją.

Urėdijos teritorijoje esančios augavietės nėra tinkamos ąžuolynams įveisti, tačiau dalyvaudami ąžuolynų atkūrimo programoje, šį pavasarį įveisėme 4,5 ha želdinių su 60 proc.  ir 2,1 ha želdinių su 40 proc. ąžuolo priemaiša.

Norkaičių medelynas plyti 20 hektarų plote.
Norkaičių medelynas plyti 20 hektarų plote.

Kas liudija Šilutės miškų urėdijos veiklos sėkmę?

2012 metais miškų urėdija dalyvavo ,,Verslo žinių“ projekte smulkiajam ir vidutiniajam verslui ,,Gazelė 2012“ ir buvo pripažinta viena iš sėkmingiausiai ir sparčiausiai dirbančių Lietuvos bendrovių.

Tuo pačiu džiugina, kad visi urėdijos miškai sertifikuoti pagal FSC principus. Šie rezultatai pasiekti darnaus ir susitelkusio kolektyvo darbu.

Kokiu mastu didinate biokuro žaliavos pasiūlą? Kaip esate pasirengę tiekti rinkai skiedras?

Vienas iš valstybės prioritetų yra konkurencinga vietos atsinaujinančių išteklių energijos gamyba ir  atsinaujinančių išteklių panaudojimas elektros energijai ir šilumai gaminti. Miško kirtimo atliekų ir smulkios nelikvidinės medienos panaudojimo biokurui gaminti apimtys urėdijoje 2014–2015 metais turėtų pasiekti 8,8 tūst. ktm.

Urėdija organizavo  skiedros gamybos iš miško kirtimo atliekų ir malkinės medienos konkursą rangos būdu ir užsiregistravo energijos išteklių biržoje „Baltpool“ prekiauti skiedra konkurencingomis kainomis. 2014 metų I pusmečiu pardavimui biržoje yra rezervuota 1,0 tūkst. ktm malkų ir 0,2 tūkst. ktm miško kirtimo atliekų.

Su kokiomis medienos realizacijos problemomis šiandien susiduria miškininkai?

Medienos realizacijai didelę įtaką daro gamtinės sąlygos, o šių metų žiema buvo trumpa. Dėl pablogėjusių oro sąlygų, prasidėjusio polaidžio miško keliai greitai sugadinami ir tampa nepravažiuojami. Tokiu metu  laikinai ribojamas eismas, siekiant apsaugoti miško kelius. Tai apsunkina medienos išvežimą ir jos pateikimą pirkėjui.

Stringa atsiskaitymai už malkas, mokyklos, neturėdamos lėšų, laiku nesumoka.

Medienos eksportas skatina konkurenciją, didina medienos pardavimo kainą. Urėdijos dirba verslo sąlygomis ir nori šiame versle gauti daugiau pajamų. Didžioji dalis gautų pajamų grįžta į mišką – privalomieji darbai, t. y. miškų atkūrimas, priežiūra, miško kelių remontas, melioracija, rekreacija, miškų sanitarinė ir priešgaisrinė apsauga ir pan.

Kaip vertinate naują galią, suteiktą miškų pareigūnams, – aplinkos apsaugos inspektorių funkcijas?

Nemaža dalis  Šilutės miškų urėdijos  miškų pareigūnų  aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno pažymėjimus, išduotus aplinkos ministro, yra gavę prieš  keletą metų, todėl vadovaujantis Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos generalinio miškų urėdo 2014 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. 1B-54 „Dėl valstybinių miškų pareigūnų veiklos efektyvumo didinimo“, suaktyvinti prevencinį darbą  saugant miškus nuo neteisėto kirtimo, medienos grobstymo bei neteisėto medžiojimo galėjome  pradėti nedelsdami. Urėdijoje sudarytos šešios mobiliosios apsaugos grupės.

Su Klaipėdos  regioniniu aplinkos apsaugos  departamentu  suderintame grafiką,  nustatytomis valandomis šių grupių pareigūnai vyksta į reidus. Dabartiniais duomenimis, nėra nustatyta grubių neteisėto kirtimo, medienos grobstymo bei neteisėto medžiojimo atvejų. Tačiau visuomenė informuota apie suaktyvintą prevencinį darbą, nes mobilių  grupių nariai reidų metu sulaukia telefoninių skambučių  įvairiais aplinkos apsaugos  klausimais. Galbūt tai irgi  sustabdo negerų ketinimų turinčius piliečius daryti vienos ar kitos rūšies pažeidimus.

Nors urėdijai šis suaktyvintas  darbas gamtos apsaugos srityje per metus  pareikalaus papildomai skirti apie 40 tūkst. Lt lėšų, urėdija ir ateityje  šiai veiklai teiks daug dėmesio, papildomai įsigis reikalingų priemonių  pažeidimams nustatyti ir įvertinti.

Kokiais savo planais, urėdijos perspektyvomis galėtumėte pasidalinti su žurnalo skaitytojais?

Didelį dėmesį skirsiu bendravimui ir bendradarbiavimui su vietos savivalda, bendruomenėmis, kad būtų plačiai skleidžiamas miškininkų vardas ir jų nuveikti darbai, nes, mano nuomone, šiuo metu per mažai dėmesio skiriama visuomenės informavimui apie urėdijos veiklą ir miškininkų darbą.

Kartu su urėdijos kolektyvu svarbu efektyviai ir optimaliai organizuoti darbus bei jų atlikimą, užtikrinti racionalų išteklių valdymą. Sieksime gerų ekonominių ir finansinių įmonės rodiklių.

Urėdijos prioritetiniai uždaviniai bus šie: kokybiško miškų atkūrimo užtikrinimas; sanitarinė ir priešgaisrinė miškų apsauga; aplinką tausojantis ūkininkavimas, miško rekreacijos tobulinimas; šalies miškingumo didinimas; informacinių sistemų diegimas; valdymo sistemos tobulinimas; aktyvus urėdijos veiklos viešinimas.

MINOLTA DIGITAL CAMERAKuo yra savita Jūsų vadovaujama pamario miškų urėdija kitų Lietuvos miškų urėdijų kontekste?

Šilutės miškų urėdija driekiasi vakarinėje Lietuvos dalyje. Urėdijos miškai išsidėstę Klaipėdos, Šilutės ir Pagėgių savivaldybių teritorijose. Ši urėdija įkurta 1990 m. Nuo Baltijos jūros ją skiria  Kuršių marios, kurios pakrantės riba  su urėdijos miškais tęsiasi 32 kilometrus. Stiprūs vakarų vėjai laikas nuo laiko daro žalą brandiems ir pribręstantiems medynams, o Kuršių marių ,,kaimynystė“  sąlygoja aukštus gruntinius vandenis, miško užpelkėjimą.

Kuršių marių ,,kaimynystė“ ir Ventės ragas pritraukia  didžiulius miško lankytojų srautus, skatinančius prižiūrėti senus ir steigti naujus rekreacinius objektus. Urėdijos teritorija suskirstyta į 12 girininkijų. Girininkijų medynų rūšinė sudėtis ir  dirbančių miškininkų darbo sąlygos nėra vienodos. Girininkijų miškuose sutiksime ir sausų Dzūkijai būdingų pušynų, ir užpelkėjusių Žemaitijai būdingų lapuotynų, o tai sąlygoja sudėtingesnę – planuotą medienos gamybą bei atkūrimą.

Urėdijos teritorijoje plyti  Nemuno deltos ir Rambyno regioniniai parkai, kurių apsaugos ir tvarkymo ypatumai, patvirtinti Vyriausybės nacionalinių ir regioninių parkų nuostatais, sąlygoja specifinį ūkininkavimą. Be parkų, savo teritorijoje dar turime kompleksinės (Vainuto biosferos poligoną), koncervacinės (draustiniai)  ir ekologinės (pamario, vandens, laukų) apsaugos prioriteto saugomų teritorijų, kurios iš bendro visų nuosavybių ploto sudaro 51 proc. visos miško žemės.

Išskirtinė ir geografinė padėtis – urėdija yra netoli Klaipėdos uosto terminalo, todėl prekybai ir eksportui skirtos medienos  gabenimo savikaina – sąlyginai nedidelė. Šios išvardintos priežastys ir sąlygoja specifinį  urėdijos valdymą.

Šilutės girininkijos poilsiavietė.
Šilutės girininkijos poilsiavietė.

Kokiomis lankytinomis vietomis esate turtingi? Kaip išnaudojate rekreacines, pažintines miško galimybes?

 

Šilutės kraštas – unikalus Pamario ir jos klodų bei savito, Mažosios ir Didžiosios Lietuvos etnokultūrų sandūroje susiklosčiusio istorinio-kultūrinio paveldo žemė. Savo išskirtine geografine padėtimi, unikaliu kraštovaizdžiu ir savita architektūra šis kraštas yra patrauklus turizmui. Pamarys, Nemuno delta, gamtos, kultūros ir paveldo paminklai traukia poilsiautojus tiek iš Lietuvos, tiek iš užsienio.

Praėjusiais metais 80  tūkst. Lt  buvo skirta  rekreacinių objektų priežiūrai ir  tako nuo Kintų miestelyje esančio Vydūno centro iki Kintų girininkijos didžiosios tujos įrengimui. Kintų tuja – gamtos paminklas. Pagal savo aukštį ji laikoma antrąja Europoje.

Kuršių marių pakrantėje, nuo Kintų  Ventės rago link, yra įrengtas 2,3 km pažintinis- rekreacinis takas. Šalia Kintų miestelio – jauki stovyklavietė, kurioje vietos bendruomenė rengia miestelio šventes.

Nepaisant to, Kintų miške, per kurį praeina Europos dviračio takų tinklo EuroVelo maršruto EV10  trasa, įrengtos trys atokvėpio vietos su stoginėmis nuo lietaus. Jomis pasirūpinta ir kitose girininkijose siekiant suvaldyti lankytojų srautus, kurie vasarą ir rudenį ypač gausūs.

Urėdijos teritorijoje – trys pažintiniai takai, dvi stovyklavietės, 3 poilsiavietės ir 11 atokvėpio vietų, neskaitant esamų 6 gamtos, kultūros ir paveldo objektų. Iš pastarųjų   verta paminėti Rambyno 18-kos kamienų eglę ir H. Zudermano ąžuolą.

VĮ Šilutės miškų urėdijos pagrindiniai ūkinės veiklos rodikliai 2013 m.

Eil. nr. Rodikliai Mato vnt. Darbų ar rodiklių vertė
1. Valstybinės reikšmės miškų plotas ha 34395
2. Girininkijų skaičius vnt. 12
3. Iškirsta metinės miško kirtimų biržės tūkst. ktm. 92,6
4. Miško sėklų ruoša kg 367
5. Miško atkūrimas ha 236,8
6. Miškingumo didinimas (įveisimas) ha 35,9
7. Jaunuolynų ugdymas ha 352,7

,,Verslas ir politika“, 2014 m. kovas/balandis, Nr. 3/4 (52/53)

Parašykite komentarą

Top