Neeilinio Seimo posėdžio darbotvarkėje – naujasis Darbo kodeksas

2016-07-07

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė grąžino Seimui taisyti Darbo kodekso (DK) nuostatas. Vetuotą Darbo kodeksą Seimas tikriausiai svarstys dar liepą. Neeilinį posėdį žadama sušaukti liepos 11 arba 12 dieną.

Tuo tarpu Premjeras Algirdas Butkevičius išreiškė apgailestavimą dėl Prezidentės Dalios Grybauskaitės priimto sprendimo vetuoti naująjį Darbo kodeksą. Jis mano, kad valstybės vadovės veto Seimas atmes.

Premjero nuomone, prezidentė, vetuodama naują DK, pasidavė nedidelės, bet triukšmingos grupės pareiškimams, jog šis dokumentas esą neužtikrina pakankamo socialinio jautrumo.

„Vyriausybė įsitikinusi, kad DK projektas buvo pakankamai išdiskutuotas, nes diskusijos vyko metus. Todėl Kodeksas reikalingas toks, koks buvo priimtas Seime“, – kalbėjo A. Butkevičius.

Prezidentės požiūriu dauguma kodekso nuostatų yra reikalingos ir turi būti kaip galima greičiau įgyvendintos, nes senasis kodeksas stabdo valstybės pažangą.

Tačiau, kaip pranešė Prezidentės spaudos tarnyba, šalies vadovės nuomone, naujajame didelės svarbos ir apimties dokumente liko paminti pažeidžiamiausių žmonių poreikiai.

Iš viso darbuotojo naudai Prezidentė siūlo pataisyti 22 nuostatas iš 260 Darbo kodekso straipsnių, kad balansas tarp darbdavio interesų ir darbuotojų apsaugos būtų atkurtas, išsaugant esmines darbo santykių reformai būtinas nuostatas.

Prezidentė į Darbo kodeksą pirmiausia grąžina konstitucinę nuostatą, kad darbuotojas socialiniu požiūriu yra silpnesnė, mažiau derybinių galių turinti darbo santykių šalis. Kilus ginčui kodekso nuostatos turi būti aiškinamos darbuotojo naudai.

Taip pat siekiama užtikrinti tinkamą apsaugą socialiai pažeidžiamiems žmonėms – neįgaliesiems, vieniems vaikus auginantiems, nepilnamečiams, sulaukusiems pensinio amžiaus, kenksmingomis sąlygomis ar naktimis dirbantiems asmenims.

Užtikrinant Konstitucijoje įtvirtintą žmogaus teisę laisvai pasirinkti darbą ir turėti saugias darbo sąlygas, siūloma atsisakyti socialiai nesaugiausių – vadinamųjų nulinių, nenustatytos apimties darbo sutarčių. Jos galioja tik 3 ES šalyse, tebekeldamos daug aštrių diskusijų.

Terminuotos darbo sutartys nuolatiniam darbui gali būti taikomos tik kolektyvinėse sutartyse numatytais atvejais. O viršvalandžiams siūloma nustatyti ne vieno, bet trijų mėnesių apskaitinį laikotarpį.

Į Darbo kodeksą grąžinama sudėtingiausiomis sąlygomis dirbančių darbuotojų apsauga. Kai žmogus dėl kenksmingų ar kitokių sąlygų dirba sutrumpintą darbo laiką, jam turi būti apmokama kaip už visą darbo laiką.

Pasak šalies vadovės, darbo santykių lankstumas nenukentės, jeigu į kodeksą sugrįš daugiau socialinio jautrumo.

Prezidentė atkreipia dėmesį, kad neįsiklausius į žmonių lūkesčius kai kurios priimtos Darbo kodekso nuostatos ignoruoja Trišalėje taryboje pasiektus kompromisus, todėl būtina įgyvendinti socialinių partnerių susitarimus.

Prezidentės spaudos tarnyba teigia, kad šalies vadovė sprendimą dėl vetuojamų Darbo kodekso nuostatų priėmė po konsultacijų su ekspertais, teisininkais, darbdaviais ir darbuotojų profesinėmis sąjungomis.

„Apgailestaujame, kad prezidentė vetavo vieną svarbiausių įstatymų, kuris užtikrintų didesnį Lietuvos konkurencingumą ir lankstumą darbo santykių srityje. Laikausi nuomonės, kad reikalingas toks DK, koks buvo priimtas Seime. Tai reiškia, kad veto turėtų būti atmestas. Priešingu atveju, jeigu nebus sugebėta atmesti veto, turėsime seną, nemodernų DK, kuris neatitinka šiuolaikinių reikalavimų“, –sakė A. Butkevičius.

Supažindiname su Prezidentės pareiškimu dėl Darbo kodekso ir Pagalbinio apvaisinimo įstatymų.

„Mieli Lietuvos žmonės,

kiekvienam sprendimui būtinas palaikymas ir sutarimas, nes per prievartą primestos reformos neveikia ir kelia bereikalingą įtampą visuomenėje.

Įstatymų leidėjas privalo suderinti skirtingus interesus ir rasti konstitucinių vertybių pusiausvyrą.

Senasis – prieš 14 metų priimtas Darbo kodeksas neatitinka laikmečio ir stabdo valstybės pažangą

Negalime ilgiau atidėlioti to, kas svarbu darbo santykių lankstumui ir šalies konkurencingumui užtikrinti.

Kartu su ekspertais, teisininkais, darbdaviais ir darbuotojų profesinėmis sąjungomis atsakingai, su visa komanda, įvertinau naująjį Seimo priimtą Darbo kodeksą.

Dauguma jo nuostatų yra reikalingos ir turi būti kaip galima greičiau įgyvendintos, kad kuo daugiau žmonių šalyje turėtų darbo, kad šalis būtų konkurencinga.

Tačiau akivaizdu, kad skubotai, buldozeriniu principu priimant tokį didelį ir svarbų dokumentą buvo pamirštas darbuotojas ir socialinis jautrumas, todėl klaidų neišvengta.

Paskubomis nueita ekstremalaus neoliberalizmo keliu, kuris 27-aisiais Nepriklausomybės metais įteisina darbdavių dominavimą ir pamina pažeidžiamiausių darbuotojų poreikius.

Neįsiklausius į žmonių lūkesčius kai kurios priimtos Darbo kodekso nuostatos ignoruoja Trišalėje Taryboje pasiektus kompromisus, dar labiau didina socialinę atskirtį ir įtampą visuomenėje, atveria naujus kelius šešėliui ir skatina emigraciją, užprogramuoja nepasitikėjimą Valstybe ir jos institucijomis.

Todėl tam, kad būtų apsaugotas darbuotojas ir kaip galima greičiau įsigaliotų darbo santykių lankstumui svarbūs sprendimai, grąžinu Seimui pataisyti kontraversiškas ir visuomenę supriešinusias Darbo kodekso nuostatas taip, kad radikaliai nekeičiant būtinos reformos tuo pačiu būtų socialiai apsaugota silpnesnioji darbo santykių šalis – darbuotojai.

Lankstumas nenukentės, jei į Darbo kodeksą sugrįš daugiau socialinio jautrumo:

1. Pirmiausia į Darbo kodeksą turi būti grąžinta Konstitucinė nuostata, kad darbuotojas yra socialiniu požiūriu silpnesnė, mažiau derybinių galių turinti darbo santykių šalis, ir kilus ginčui kodekso nuostatos turi būti aiškinamos darbuotojo naudai.
2. Turi būti užtikrinta tinkama socialiai pažeidžiamų žmonių apsauga

Neįgaliesiems ir juos prižiūrintiems asmenims, vieniems auginantiems vaikus, nepilnamečiams, pensinio amžiaus sulaukusiems, kenksmingomis sąlygomis ar naktimis dirbantiems žmonėms būtini didesni saugikliai nustatant darbo laiką, apmokėjimą už darbą, atostogas, išeitines išmokas ar įspėjimo terminus atleidžiant iš darbo. Būtina papildomai užtikrinti socialines garantijas labiausiai pažeidžiamoms socialinėms grupėms.

III. Turi būti užtikrinta Konstitucijoje įtvirtinta teisė laisvai pasirinkti darbą ir turėti saugias darbo sąlygas

Siūlau atsisakyti socialiai nesaugiausių – vadinamųjų nulinių, nenustatytos apimties darbo sutarčių – jos nėra būtinos ir galioja tik 3 ES šalyse, tebekeldamos ir ten daug aštrių diskusijų.

Kaip ir daugelyje ES šalių, siūlau įtvirtinti laikinojo įdarbinimo įmonių licencijavimą.

Terminuotas sutartis nuolatiniam darbui siūlome taikyti tik kolektyvinėse sutartyse numatytais atvejais.

1. Turi būti įtvirtinti, o ne ignoruojami socialinių partnerių Trišalėje Taryboje pasiekti susitarimai

Nustatyti darbdaviui draudžiami veiksmai darbuotojų streiko laikotarpiu.

Trišalė Taryba – svarbiausia socialinio dialogo institucija šalyje turi būti formuojama socialinių partnerių sutarimu ir savo veiklą organizuoti savarankiškai.

Iš viso darbuotojų labui siūlau pataisyti 22 iš 260-ties Darbo kodekso straipsnių.

Taigi, esminei darbo santykių reformai būtinos nuostatos išlieka.

Tačiau balansas tarp darbdavio interesų ir darbuotojų apsaugos turi būti atkurtas.

Antras įstatymas dėl pagalbinio apvaisinimo. Deja šis įstatymas taip pat buvo priimtas negirdint žmonių problemų. Kai 50 tūkstančių pacientų poreikių, medikų ir akademikų argumentų pabloginta jau dabar taikoma nevaisingumo gydymo praktika ir pažangių bei kokybiškų gydymo metodų prieinamumas mūsų žmonėms. Taigi vėl padėtis pabloginta.

Konstitucija įpareigoja Valstybę rūpintis žmonių sveikata ir draudžia diskriminuoti pagal ligą, todėl grąžinu Seimui pakartotinai svarstyti ir šį įstatymą. Pasiūlytos nuostatos taikomos tik 2 Europos valstybėse – Airijoje ir Maltoje.

Todėl įsiklausius į žmonių ir medikų balsą turi būti nustatytas moters ir vaiko sveikatą tausojantis, tarptautinę patirtį, Pasaulinės sveikatos organizacijos rekomendacijas ir pažangių šalių praktiką atitinkantis teisinis pagalbinio apvaisinimo reguliavimas.

Dalia Grybauskaitė, Lietuvos Respublikos Prezidentė“

www.verslaspolitika.lt inf.