Jūs esate
Pagrindinis > Pradžia > Neringos meras Darius Jasaitis: „Kuršių nerijos nelegalūs statiniai –  klausimas, išsprendžiamas per kelias valandas“

Neringos meras Darius Jasaitis: „Kuršių nerijos nelegalūs statiniai –  klausimas, išsprendžiamas per kelias valandas“

Neringos meras Darius Jasaitis: „Kuršių nerijos nelegalūs statiniai –  klausimas, išsprendžiamas per kelias valandas“

Laisvė Aužbikavičienė, laikraštis ŠIANDIEN Nr. 9

Atokesniems šalies regionams ir toliau išsiskiriant nepatrauklia aplinka verslui, pagal verslo laisvės indeksą pirmaujančių savivaldybių trejetas šiemet, palyginti su pernai, liko nepakitęs – viršuje atsidūrė Neringa, Vilnius ir Kaunas.

Tai atskleidė „Citadele“ banko antrus metus iš eilės inicijuotas tyrimas „Verslo kliūčių žemėlapis 2017“. ,,Optimistinės nuotaikos vyrauja toli gražu ne visoje Lietuvoje – regionų atskirtis išlieka didelė, savivaldos institucijos dažnai nėra susipažinusios su vietos verslo poreikiais, o apie ilgalaikę plėtrą galvojančius verslininkus labiausiai gąsdina emigracijos mastai ir kainų augimas“, – tyrimo „Verslo kliūčių žemėlapis“ rezultatus apibendrino „Citadele“ banko Smulkiųjų ir vidutinių verslo klientų departamento direktorė Giedrė Kubiliūnienė.

Neringa yra stulbinantis fenomenas – tiek verslumo, tiek ir regiono, kuriame tiesiog gera gyventi, prasme. Nepaisant egzistuojančios susisiekimo atskirties ir turizmo verslo sezoniškumo, šioje savivaldybėje 1000 gyventojų tenka net 62 veikiančios mažos ir vidutinės įmonės – 2 kartus daugiau už šalies vidurkį. Veikiančių įmonių skaičius Neringoje pernai didėjo sparčiausiais tempais. Be to, ši savivaldybė kartu su Vilniaus miestu ir Klaipėdos rajonu yra vienintelės trys Lietuvos teritorijos, kuriose gyventojų skaičius jau 5 metus iš eilės ne mažėja, o nuolat auga“, – komentavo G. Kubiliūnienė.

Kuršių Nerija – unikalus Lietuvos kampelis, ramybės oazė. Tačiau šioje nuostabioje vietoje verda ne visai ramus gyvenimas – kurortas nuolat kritikuojamas dėl per didelės rinkliavos už įvažiavimą, o vietiniai gyventojai išvarginti nesibaigiančių valdžios institucijų rietenų dėl nelegalių statybų.

Čia griaunami pastatai, o atpirkimo ožiais dažnai tampa legaliai nekilnojamąjį turtą įsigiję žmonės, o ne jį pastatę verslininkai, kurie galbūt jau seniai bankrutavo. Kaip spręsti kurorto problemas ir atgaivinti šį nuostabų kampelį? Laikraštis ŠIANDIEN  kalbasi su Neringos miesto meru, Lietuvos kurortų asociacijos prezidentu Dariumi Jasaičiu.

****

Gerbiamas mere,  nelegalūs statiniai – didžiulė Kuršių nerijos problema. Kaip, Jūsų nuomone, vertėtų ją spręsti problemą?

Mūsų savivaldybė jau pavargo nuo valstybės institucijų rietenų, dėl kurių kenčia mūsų miesto gyventojai, savivaldybė, o valstybei gresia milijoninės kompensacijos. Išanalizavome visą įstatyminę bazę ir matome, kad klausimą galima išspręsti greičiau nei galvojome.

Jums gali pasirodyti neįtikėtina, bet mane teisininkai jau įtikino – klausimą galima išspręsti per keletą valandų.

Tiesiog pakanka iš Aplinkos ministerijos Vyriausybei pateikto Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) tvarkymo plano projekto išbraukti straipsnius, kurie reglamentuoja kultūros paveldą bei kultūros draustinius. Vietoje šių straipsnių reikėtų įrašyti paprasčiausią nuorodą, kad šis klausimas apibrėžiamas Kuršių nerijos teritorijoje esančių valstybės saugomų kultūros paveldo vietovių apsaugos tvarkymo planuose.

Neringa yra stulbinantis fenomenas – tiek verslumo, tiek ir regiono, kuriame tiesiog gera gyventi, prasme

Tuo tarpu pačius kultūros paveldo planus reikėtų priimti artimiausiame Ministrų kabineto posėdyje, nes jie, kaip paaiškėjo, jau antrus metus guli nepriimti Vyriausybės kanceliarijoje.

Žinau, kad institucijos labiausiai nesutaria dėl to, kiek planų turi būti. Tačiau net du įstatymai ir du teisės aktai nurodo, kad saugomų teritorijų planai turi būti būtent du: vienas reglamentuoja gamtosaugos aspektus, o kitas – kultūros paveldo apsaugą.

Tai koks dar gali būti ginčas ar abejonės? Kiek dar reikia įstatymų priimti, kad abejonių ir ginčų neliktų? Stebiuosi Aplinkos ministro pareiškimais, kad jiems pavaldžios Valstybės saugomų teritorijų tarnybos parengtas planavimo dokumentas padėtų valstybei išvengti pastatų nugriovimo ir kompensacijų iš valstybės biudžeto mokėjimo.
Šiame dokumente yra ne vienas nurodymas griauti arba perstatyti pastatus, todėl valstybės neišvengiamai turėtų mokėti kompensacijas.

Teisininkai tokių griežtų formuluočių Kultūros paveldo departamento parengtuose planavimo dokumentuose nerado, todėl tikiuosi, kad po kelias valandas užtruksiančio planų koregavimo ir priėmimo valstybė ir visas Neringos miestas ir Kuršių nerija išsivaduotų iš to jau daugiau nei dešimtmetį tebesitęsiančio košmaro.

Pernai padidintas ekologinis mokestis už įvažiavimą į Neringą. Kas pasikeitė po šio mokesčio?

Neringos savivaldybė renka vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Neringą mechaninėmis transporto priemonėmis. Ši rinkliava renkama siekiant riboti mechaninio transporto srautų patekimą į Neringą.

„Kuri Lietuvos vieta gažiausia? Besąlygiškai – tai yra Neringa. Jūra, marios, kopos, visa ta aplinka“- sako premjeras S. Skvernelis. Neringos savivaldybės nuotraukos.

Didesnius vietinės rinkliavos dydžius, sukėlusius visuomenės diskusijas, Neringos savivaldybės taryba patvirtino dar 2016-aisiais ir šie dydžiai yra taikomi tik du vasaros mėnesius – nuo birželio 20-osios iki rugpjūčio 20-osios, t. y. laikotarpiu, kuomet yra didžiausi lengvųjų automobilių srautai ir didžiausios jų statymo kurorte problemos.

Daugėja alternatyvių atvykimo į Neringą būdų, gaivinamas vandens kelias,  daugėja žmonių, atvykstančiu į Neringą viešuoju transportu, laivais, dviračiais.

Sprendimas šiuo laikotarpiu didinti vietinės rinkliavos dydį už įvažiavimą į Neringą lengviesiems automobiliams iki 20 eurų ir automobiliams-gyvenamiesiems namams iki 30 eurų, priimtas siekiant skatinti alternatyvius atvykimo į Neringą būdus, pavyzdžiui, viešuoju transportu, vandens keliu (pastaruosius kelerius metus atsiranda vis daugiau vandens maršrutų: Dreverna-Juodkrantė, Šilutė-Nida, greitaeigis AB „Smiltynės perkėla“, laivas, kursuojantis maršrutu Klaipėda-Juodkrantė-Nida ir atgal ).

Kitu metų laiku vietinė rinkliava lengviesiems automobiliams siekia – 5 eurus, automobiliams- gyvenamiesiems namams – 20 eurų.

Džiugu, kad Neringos savivaldybės siekiai yra išgirstami ir praėjusiais metais iki Nidos kelionę traukiniu, o vėliau autobusu, pradėjo organizuoti ir „Lietuvos geležinkeliai“. Pastebime, kad ne tik daugėja alternatyvių atvykimo į Neringą būdų, gaivinamas vandens kelias, bet ir daugėja žmonių, atvykstančiu į Neringą viešuoju transportu, laivais, dviračiais.

Žinoma, lengvųjų automobilių srautai vasaros sezono piko metu vis dar dideli, tad su automobilių statymo problemomis susidūrėme ir praėjusią vasarą.

Reiktų pastebėti, kad nuo vietinės rinkliavos už įvažiavimą yra atleidžiami asmenys, vykstantys elektra varomomis transporto priemonėmis, pateikę transporto priemonės registracijos liudijimą. Taip pat neįgalieji, turintys 0-25 procentų darbingumą su juos lydinčiais asmenimis, pateikę atitinkamą pažymėjimą.

Kaip po mokesčio pakėlimo padidėjo miesto biudžetas. Kas padaryta už šiuos pinigus?

Palyginus 2016 (kai galiojo nauji dydžiai) ir 2015 metų (kai galiojo seni dydžiai) vasaros mėnesius, matome, kad vietinės rinkliavos 2016-aisiais surinkta 400 tūkst. Eur daugiau.

Iš viso 2015-aisiais metais surinkta 1 468 700 Eur, 2016-aisiais – 1 997 760 Eur, šiemet iki spalio 31-osios surinktas 1 865 000 eurų.

Neringos savivaldybės biudžeto lėšomis šiais metais buvo rekonstruota Preilos gelbėjimo stotis, kuri rudenį buvo nominuota geriausio rekreacinės architektūros kūrinio apdovanojimuose.

Surenkamos lėšos skiriamos kurorto infrastruktūros darbams, kopų sargų išlaikymui ir pan. Kaip jau minėjau, Neringos savivaldybės skatina alternatyvias susisiekimo galimybes.

Siekiant sudaryti palankias sąlygas vandens turizmui, praėjusiais metais atlikti Nidos keleivinio uosto akvatorijos valymo ir grunto tvarkymo darbai. Darbų metu iškasus 35000 m3 dumblo, atstatytas projektinis uosto gylis, siekiantis 3 metrus (vidutinis gylis prieš darbus siekė 1,38 m).

Taip pat sumontuotos pontoninės prieplaukos, taip padidinant švartavimosi vietų skaičių iki 120. Šiuos darbus mums leido atlikti surinkta vietinė rinkliava. Be to, pradėjome rengti dokumentaciją kuro kolonėlės Nidos tarptautinio keleivinio uosto prieigose įrengimui.

Šiais metais pradėjome ir viešųjų kurortų tualetų atnaujinimą bei modernizavimą. Neringa – neabejotinai yra šeimų kurortas, tad dalis viešųjų tualetų bus pritaikyti mamų su kūdikiais poreikiams, bus įrengtos vystymo lentos.

Taip pat Neringos savivaldybės biudžeto lėšomis šiais metais buvo rekonstruota Preilos gelbėjimo stotis, kuri rudenį buvo nominuota geriausio rekreacinės architektūros kūrinio apdovanojimuose.

Plečiame ir aktyviam laisvalaikiui skirtas erdves. Taip pat norime įrengti naują autobusų stotelę Juodkrantėje, kurioje būtų įrengtos vietos ir turizmo informacijos centrui, paštui, bankomatui, viešam tualetui, daiktų saugojimui ir pan.

Neringoje kasmet apsilanko daugiau kaip pusę milijono lankytojų, tokiam žmonių skaičiui pritaikyta ir kurorto infrastruktūra, kurią vien Savivaldybės biudžeto lėšomis (be vietinės rinkliavos), prižiūrėti, vystyti – būtų sudėtinga. O kur dar kultūrinių renginių rėmimas…

Vis populiarėjančio Druskininkų kurorto atstovai giriasi, kad šiame kurorte apgyvendinimo įstaigos sausakimšos ne tik sezono, bet ir kitu metu. Kokia situacija su apgyvendinimu Kuršių nerijoje?

Neringoje sezoniškumas vis dar ryškus, žinoma, džiaugiamės savo lankytojais, į Neringą sugrįžtančiais ištisus dešimtmečius, bet situacija nesikeičia – daugiausiai turistų Neringoje lankosi ir ilsisi vasaros mėnesiais. Neringos savivaldybės tikslas yra išlaikyti esamus turistų srautus vasaros sezono metu bei didinti lankytojų skaičių gretutiniais sezonais (balandžio – gegužės ir rugsėjo – spalio mėn.).

Nepagrįstai griežtas Kuršių nerijos teritorijos planavimas stabdo investicijas Neringoje.

Tam reikalinga atitinkama infrastruktūra. Šiuo metu kurortas labai priklausomas nuo to, kokias poilsio sąlygas vietiniams verslininkams ir atvykstantiems turistams siūlo gamta.

Neringoje norima organizuoti gausias tarptautines konferencijas, kurios vyktų pavasarį ar rudenį, tačiau šiuo metu neturime pakankamai talpių, kokybiškų konferencijų salių. Nėra tikrai aukštus reikalavimus atitinkančios apgyvendinimo įstaigos, dėl to teko susidurti net su tokia situacija, kuomet užsienio šalių vadovai, savo vizito Lietuvoje metu norėję apsistoti Neringoje, čia neliko, nes nerado jų reikalavimus atitinkančio viešbučio.

Neringoje būtina plėtoti kokybiškas ir patrauklias sveikatinimo paslaugas, skirtas didinti kurorto patrauklumą gretutiniais sezonais ir ilginti poilsiautojų lankymosi trukmę būtent tais laikotarpiais.

Norint vystyti kurortą, spręsti sezoniškumo problemas, reikia paprastesnių planavimo procedūrų, pokyčių Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plane. Nepagrįstai griežtas Kuršių nerijos teritorijos planavimas stabdo investicijas Neringoje. Investicijas stabdo ir neigiamas informacinis laukas, kurį formuoja vadinamasis „statybų skandalas“, kuomet visus valstybinių institucijų leidimus turintys statiniai staiga tampa neteisėtais.

Kuršių nerija – unikali vietovė. Kokios priemonės, Jūsų nuomone, padėtų ją išsaugoti?

UNESCO saugomas Kuršių nerijos pusiasalis vertingas ne tik gamtine aplinka, bet ir iki šių dienų besiformuojančiu kultūriniu kraštovaizdžiu. Šiame procese svarbi gamtos ir žmogaus sąveika, harmoningas jų būvis, todėl visų pirma turime išsaugoti pusiasalio bendruomenę, kuri rūpintųsi vertingiausiais Kuršių nerijos kultūrinio kraštovaizdžio elementais, kurtų vietovės dvasios išskirtinumą.

Kuršių nerijos ir Neringos išskirtinumas mus įpareigoja eiti darnaus turizmo keliu – ieškant pusiausvyros tarp turizmo sąlygoto ekonomikos augimo, aplinkos apsaugos, kultūrinių vertybių išsaugojimo, tenkinant turistų ir vietinių gyventojų poreikius bei išsaugant išteklius būsimoms kartoms.

Ar, Jūsų nuomone, išnaudotas visas šio kurorto potencialas? Kaip matote ateities Kuršių neriją?

Neringa turi visas galimybes plėtoti patrauklias sveikatinimo, visų pirma jūros terapijos paslaugas – turime gydomąjį marių sapropelį (dumblingos nuosėdos, susidariusios gėlų, stovinčių vandens telkinių dugne aut. past.), specifinį mikroklimatą, gintarą, bet aplinkos mums teikiamų galimybių mes neišnaudojame – nėra nei vieno centro, kuriame būtų suderintos gydymo, sveikatingumo ir poilsio funkcijos.

Išskirtinės sveikatinimo paslaugos galėtų būti teikiamos planuojamame Jūros terapijos centre, kuris naudotų atsinaujinančius išteklius ir gamtą tausojančias technologijas.

Objektas galėtų veikti ir kaip kultūrinės traukos centras, kuriame galėtų vykti seminarai, konferencijos.

Tenka apgailestauti, kad šio ir kitų planuojamų projektų įgyvendinimą stabdo Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plane numatyti ribojimai, kurie ne vieno specialisto teigimu – yra nepagrįsti ir pertekliniai.

Noriu tikėti, kad verslui, matančiam neišsemiamas Kuršių nerijos galimybes, kantrybė netrūks ir Neringoje galų gale atsiras objektai, kuriuose visus metus bus teikiamos SPA paslaugos, atsiras konferenciniam turizmui reikalingos patalpos ir panašiai.

Šiemet buvote išrinktas Lietuvos kurortų asociacijos prezidentu. Ko Jūsų, nuomone reikia, kad ne tik Neringa, bet ir kiti Lietuvos kurortai klestėtų? Kaip jiems atsilaikyti prieš Turkijos ir kitų saulėtų ir nebrangių užsienio kurortų konkurenciją?

Keliautojų įpročiai keičiasi, vien saulės vonių nebepakanka – keliaudami jie nori ragauti, patirti, pajausti. Turime tikėti savo išskirtinumu, nekopijuoti jau esamų turizmo lyderių, o ieškoti savo unikalaus kelio. Šiame kelyje reikalinga ir valstybės parama.

Pernai gyventojų Lietuvoje sumažėjo daugiau nei 40 tūkstančių, tačiau mažų ir vidutinių įmonių darbuotojų skaičius išaugo beveik 10 tūkstančių. Didžioji dalis naujai kuriamų verslų „nusėda“ didmiesčiuose bei kurortuose.

 

 

Parašykite komentarą

Top